Buvusių gimnazistų pasirinkimai – nuo pramogų industrijos iki pilotavimo

Palangos tiltas, 2023-09-22
Peržiūrėta
973
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Mūza
Mūza

Kasmet apie šimtą jaunų Palangos gyventojų ne tik uždaro savo mokyklos duris, bet ir išvyksta kitur – mokytis, dirbti, ieškoti saves. Pernai Palangos senąją gimnaziją baigė 115 gimnazistų. Kur jie šiandien? Kokį kelią pasirinko? Apie tai kalbamės su keturiais studentais, vos prieš kelias savaites palikusiais gimtuosius namus, ir studijas pasirinkusiais gimtinėje: Mūza-Olimpija Svetickaite, Gabija Vaitkute, Dominyku Stonkumi ir Aisčiu Žiemečiu. 

Kokias studijas pasirinkai? Koks buvo konkursas? 

Dominykas: lėktuvų pilotavimą Vilniaus Gedimino technikos universitete. Konkursas buvo tikrai didelis, būtent į šią specialybę – lėktuvų pilotavimą – šiemet įstojo tik dešimt studentų. Buvo tikrinamas ir fizinis pasirengimas, taip pat labai reikšmingas – ir psichologinis testas. Pavyzdžiui, vienas vaikinas neperėjo būtent psichologinio testo, tad rinkosi kitą specialybę. 

Mūza: filosofiją Vilniaus universitete. Stojamųjų neturėjau, buvo vertinamas atestatas, pridedama papildomų bvalų už laimėjimus įvairiuose konkursuose. 

Gabija: Lietuvių kalbos filologiją Vilniaus universitete. 

Aistis: aš pasirinkau studijuoti Pramogų industrijas Vilniaus Gedimino technikos universitete. Jokio stojamojo egzamino laikyti nereikėjo.

Kodėl būtent toks pasirinkimas?

Gabija: dvyliktoje klasėje nusprendžiau, jog stosiu į lietuvių filologiją, tačiau iki galutinio pasirinkimo mane viliojo dar viena specialybė – aktorės. Turėjau galimybę pabūti Palangos „Grubiojo“ teatro dalimi ir iš arti pamatyti vidinę „virtuvėlę“. Būdama teatre supratau, kad man įdomiausia yra veikėjų vidinių išgyvenimų nagrinėjimas, bandymas supratimas, ką autorius norėjo išstransliuoti savo auditorijai. Be abejonės, negaliu nepaminėti ir savo lietuvių kalbos mokytojos Jūratės Galinauskienės. Visada liksiu jai dėkinga už įskiepytą meilę lietuvių kalbai. Labai myliu savo šalį ir noriu jaustis jos dalimi, ir man atrodo, kad taip bus tik tada, kai pilnai įvaldysiu lietuvių kalbą, žinosiu jos istoriją ir kultūrą. 

Aistis: apie pramogų industrijos studijų kryptį nesvajojau ilgai. Tiesą sakant, ją pasirinkau gan vėlai. Gimnazijoje teko pabūti renginių vedėju, filmų kūrėju bei kartais – režisieriumi. Visa tai man patiko, todėl ieškojau su tuo susijusios srities, o ir tikslieji mokslai man mokykloje nekėlė didžiulio susidomėjimo.

Dominykas: tiesą sakant, iš pradžių svarsčiau apie kitą pasirinkimą, galvojau rūpintis lėktuvų saugumu ore, bet vis dėlto pajutau, kad noriu būtent valdyti lėktuvą, nors, žinoma, yra ir baimės. 

Mūza: filosofiją pasirinkau kaip visų mokslų pagrindą, dėl jos gylio ir platumo. Kadangi labai daug kuo domiuosi, būtent ši sritis man pasirodė tinkamiausia.  

Kokį įspūdį studijos sudarė per pirmąsias tris savaites? Pateisino lūkesčius, o gal nuvylė?  

Gabija: Vilniaus universitete praėjo dar tik pusė mėnesio, tad sunku suprasti, kur dar esu. Pirmosiomis  dienomis tikrai buvo baisu: nieko nežinai, nieko nepažįsti, klaidžioji po universiteto koridorius – tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Iš pradžių tiesiog sunku surasti savo vietą, pradedi dvejoti, ar tikrai ji čia. Tačiau dabar jaučiuosi rami, pagaliau suprantu, kokia laimė yra būti tokiame istoriniame fakultete, kur tave supa išsilavinę, meniški ir brandūs žmonės.

Aistis: pirmosios studijų dienos tik dar labiau sukėlė susidomėjimą mokslais. Ir kol kas viskas eina sklandžiai, lyg ir niekas kol kas nenustebino, bet tikrai dar daug kas laukia priešakyje. 

Dominykas: pirmais metais mes dar nesimokysime pilotuoti, mokomės bendrųjų dalykų. 

Kokios paskaitos sunkiausios, įdomiausios?

Gabija: lengvų paskaitų nėra, jeigu tau jos yra įdomios. Visada norisi gilintis, o kai pradedi tai daryti, lengva nebūna. Šiuo metu daugiausiai džiaugsmo suteikia šiuolaikinės lietuvių literatūros bei literatūros teorijos įvado paskaitos. Mokykloje dažniausiai nagrinėdavai rašytojus, kurie dabar yra tik knygose, tačiau šiose paskaitose gilinsimės ir į šių dienų rašytojus. Dauguma žino Vincą Mykolaitį-Putiną ar Antaną Škėmą, bet tikrai nedaugelis gali įvardinti šiuolaikinės literatūros atstovus. Kalbant apie literatūros teorijos įvadą, iki šiol niekada nepagalvojau, kasgi iš tiesų yra literatūra. Tad šį semestrą į tai ir gilinsimės. Be šių paskaitų taip pat turiu ir lotynų, leksikologijos, kalbotyros ir dar keletą kitų. O pabaigai noriu pasakyti žodžio „filologija“ prasmę. Išvertus iš graikų kalbos tai reiškia meilę žodžiui, meilę kalbai. Tad to visiems ir linkiu! 

Mūza: man labai patinka logika – pusiau filosofinis, bet ir labai tikslus mokslas, čia daug ir matematikos pagrindų. Mums dėsto fakulteto dekanas Jonas Dagys. Logika – sudėtingesnė, nei kitos paskaitos, nes čia nepritaikysi interpretacijos ar bendro suvokimo. Bet man be galo įdomu į įvairius teiginius, minčių dėstymą pažvelgti per logines teorijas. Šiose paskaitose mes sužinome, kokios mąstymo konstrukcijos yra teisingos. Jomis remiantis galima suprasti, kas yra tiesa, o kas yra įtikinėjimas. Kadaise graikų filosofas Aristotelis nusprendė rasti būdą, kaip atskirti tiesą nuo įtikinėjimo. Taip ir prasidėjo logikos mokslas. Dar labai patinka sociologijos įvadas. Labai šauni dėstytoja, kuri paskaitas veda per diskusijas – nuo religijos ir šeimos iki nusikalstamumo. Labai įdomios ir religijų istorijos paskaitos. 

Aistis: labiausiai mane domina pramogos psichologijos paskaitos, nes jos atskleidžia tuos pramogų industrijų aspektus, kurie priverčia žmogų norėti tos pramogos dar kartą, rekomenduoti ją kitiems. Tai, žinoma, labai svarbu siekiant sėkmės šioje sferoje.  

Ar galvojate po studijų grįžti į savo gimtąjį miestą?

Aistis: sunku pasakyti, ar baigęs studijas norėčiau grįžti į Palangą ir dirbti gimtajame mieste. Palangos aplinka suteikia man daug ramybės, žavi nuostabiais vaizdais, tačiau veiksmas čia vyksta tik vasarą, o tai kelia kliūčių tiek mano asmenybei, tiek verslo galimybėms.

Gabija: dar sunku galvoti taip toli į priekį, bet giliai širdyje manau, kad taip. Palanga visada bus mano tikrieji namai. 

Mūza: bendrai viską apibūdinant, jaučiuosi labai savo vietoje – ten, kur ir turiu būti. Studijuojame daug visokių dalykų, ne tik filosofiją: lotynų kalbą, logiką, religijų istoriją. Viskas gilu, labai platu, nėra lengva, nes krūviai labai dideli, bet nesijaučia didelio nuovargio ir diskomforto. Turbūt todėl, kad visos paskaitos ir knygos nuoširdžiai įdomios. Tad jaučiuosi ne tik protiškai, bet ir emociškai labai gerai. Jaučiu intelektualinį dvasinį augimą. Dėstytojai labai įdomūs, unikalūs, ir bendrakursiai įdomūs, iš visur atėję. 

Mūza, klausimas Tau. Socialiniai tinklai byloja, kad ne tik studijomis užsiimi. Pasidalink plačiau, ką dar veiki? 

Mūza: dalyvauju visokiuose poezijos skaitymuose. Kadangi pati rašau eilėraščius, noriu įsitraukti į Vilniaus literatūrinį gyvenimą. Vyko literatūrinio festivalio „Literatūrinės slinktys“ uždarymas. Su drauge skaitėme savo kūrybą, klausėmės ir kitų. Ir šiaip lankausi įvairiuose kultūriniuose renginiuose, kine, spektakliuose. Labai domiuosi kinu, tad užsirašiau savanoriauti į „Scanoramos“ kino festivalį, kuris vyks lapkritį. Regis, jau antrame kurse bus galima rinktis filosofijos kryptį, analizuojančioje meną, kiną, medijas. Tad nutariau tam skirti dalį laiko jau dabar. Šiame festivalyje galima savanoriauti ir gyvai, ir iš namų. Aš pasirinkau – gyvai, dirbti pačiuose kino seansuose: įleisti žmones, bilietus pardavinėti ir pan. Arba prisiliesti prie pačios kino industrijos – savanoriauti režisierių renginiuose, kontaktų mugėse. Darbai kol kas dar nepaskirstyti, tad dar tiksliai visko nežinau. 

Tačiau mano gyvenime įvyko dar vienas svarbus pokytis, ir netgi anksčiau, nei studijos. Nuo rugpjūčio vidurio pradėjau dirbti LRT laidoje „Tūkstantmečio vaikai“. Daugybę metų pati buvusi šios laidos dalyve dabar esu už kadro. Jau paskutiniais metais čia dalyvaudama pasvajodavau, kad norėčiau dirbti ten iš kitos pusės, nes matydavau tuos žmones, kurie ėjo dabartines mano pareigas. „Tūkstantmečio vaikuose“ liko labai daug šiltų prisiminimų, dabar čia yra mano kolegos, kurių akyse užaugau. Pavasario gale pati jiems parašiau, kad kada nors atsiradus galimybei norėčiau ten padirbėti, kad jie turėtų mane omenyje. O jie iš karto ir priėmė naujam sezonui. Pirmieji filmavimai, kuriuose dalyvavau kaip darbuotoja, vyko rugpjūtį. Esu koordinatorė-redaktorė. Vykdau vaikų atrankas. Į laidą patenka 18 vaikų, o kandidatuoja, pavyzdžiui, 70. Man tenka visus jų atsiųstus siužetus peržiūrėti, kiekvienam paskambinti, pasikalbėti, dokumentus sutvarkyti. Kiekvienam vaikui užduodu 12 klausimų. Esu tokia ragana, kuri gąsdina vaikus (juokiasi). Juk vaikas gali atsiųsti labai gražią anketą, bet mes nežinome, kokios jo žinios, kaip jis reaguoja į klausimus. Norisi, kad į laidą patekti verčiausi. Atrinktą medžiagą perduotu režisieriams, montuotojams. Ir vykstant patiems filmavimams, juos prižiūriu, kaip viskas turėtų būti. Kuriame ir video klausimus. Operatorius filmuoja, o aš žiūriu, ar klausimas gerai perskaitytas, kur kam atsistoti.

O ar sugebi išlaikyti objektyvumą, bendraudama su vaiku iš savo krašto?

Mūza: konkrečiai dar nesusidūriau su būtent palangiškiu. Kai pati esu visą tą kelią perėjusi, su visais vaikais jaučiu emocinį ryšį. Aš labai suprantu, kaip jie jaučiasi, tą jų stresą laimėjus ar pralaimėjus. Juk pati visa tai patyriau! Man labai miela į juos žiūrėti, kai jie ateina į laidą. Pati labai daug pasiėmiau iš „Tūkstantmečio vaikų“, ir labai malonu matyti, kaip jie eina tuo pačiu keliu. Norisi, kad ir kiti vaikai galėtų pasiimti viską tą patį ir užaugti.

Kaip viską suspėji, Mūza?

Mūza: iš tiesų kažkaip pavyksta susiderinti. Vienos laidos filmavimas vyksta tik 2-3 dienas per 4 savaites. O informaciją tvarkyti, vaikams skambinti galiu iš namų. Studijose labai daug laiko palikta savarankiškam darbui – skaitymui, analizei. Tad tiesiog reikia planuoti savo laiką. Stengiuosi pasilikti laiko ir poilsiui, nueiti į renginius, pasižmonėti, kad nebūtų tik mokslai ir darbas. Ir viskas pavyksta. 

 


Įdomieji Gimnazijos skaičiai*:

115 – tiek abiturientų baigė praėjusią Palangos senosios gimnazijos laidą. 

69 – tiek iš duomenis pateikusių buvusių gimnazisto pasirinko universitetines studijas Lietuvoje ir užsienyje. 

23 – tiek paskutinės laidos gimnazistų pasirinko studijas kolegijose Vilniuje, Klaipėdoje ir Kaune. Keli iš jų mokysis ir Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre Palangoje.

17 – tiek palangiškių pasirinko medicinos ar su ja susijusias studijas (medicinos, odontologijos, slaugos, kineziterapijos, farmacijos, veterinarijos, gyvūno ir žmogaus sąveiką). 

14 – tiek buvusių gimnazistų pasirinko inžinerijos studijas: 6 – statybos inžineriją, 4 – transporto, 2 – elektronikos, 2 – informacinių sistemų inžineriją, 1 – mechaninę.  

7 – tiek buvusių gimnazistų pasirinko filologiją: 3 – anglų ir ispanų kalbų, 2 – anglų kalbos ir po 1 – prancūzų bei lietuvių kalbų.  

5 – tiek buvusių kurorto moksleivių pasirinko studijuoti menus: grafinį dizainą, interjero dizainą, fotografiją, architektūrą (2).

5 – tiek palangiškių pasirinko kosmetologo specialybę.   

4 – tiek gimnazistų pasirinko pedagogikos studijas

3 – tiek palangiškių šiemet pradėjo studijuoti verslo vadybą.

2 – po tiek gimnazistų pasirinko studijuoti molekulinę biologiją, medijas, įmonių administravimą, psichologiją, teisę.  

1 – po tiek gimnazistų pasirinko leidybos ir reklamos, investicijų ir draudimo, aukštųjų technologijų fizikos, taikomosios matematikos, filosofijos, ekonomikos ir duomenų analitikos, floristikos, pramogų industrijos, buhalterinės apskaitos, policininko, jūrų transporto logistikos technologijų, automobilių mechaniko, kompiuterinių žaidimų kūrėjo bei dizainerio, politikos mokslų, bioinformatikos, socialinio darbuotojo, lėktuvo piloto, sporto trenerio specialybes. 

33 – tiek pirmakursių studentų iš Palangos patys moka už savo studijas Lietuvoje ar užsienyje.  

54 – tiek pirmakursių palangiškių pateko į valstybės finansuojamas studijų vietas.

95 – tiek buvusių mūsų Gimnazijos moksleivių studijas pasirinko Lietuvoje. 

7 – tiek studentų iš mūsų miesto studijas pradėjo svetur: 3 – Olandijoje, 2 – Belgijoje, 2 – Ispanijoje.

19 – tiek paskutinės laidos buvusių Palangos gimnazistų šiuo metu nestudijuoja, daugelis iš jų dirba. Vienas palangiškis darbuojasi tėvo verslo įmonėje, kitas įstojo net į tris universitetus – ir Vilniuje, ir Olandijoje, ir Vokietijoje, tačiau šiuos metus dirba, kad užsidirbtų studijoms. Dar vienas palangiškis išvyko pas giminaitį į Jungtines Amerikos Valstijas, kur bandys dirbti ir studijuoti. Dar vienas buvęs gimnazistas laukia lapkričio, kuomet vyks priėmimas į Ugniagesių gelbėtojų mokyklą. 

2 – tiek buvusių gimnazistų pasirinko tarnybą Krašto apsaugos tarnyboje.

Skaičiai pateikti, remiantis pačių buvusių gimnazistų pateiktais duomenimis, bet ne visi juos pateikė arba ne visi pateikė išsamius.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Kasmet apie šimtą jaunų Palangos gyventojų ne tik uždaro savo mokyklos duris, bet ir išvyksta kitur – mokytis, dirbti, ieškoti saves.


Kovo mėnesį Palangos senąją gimnaziją pasiekė džiugios žinios apie gimnazistų pasiekimus respublikinėse chemijos ir biologijos olimpiadose.


Generalinės prokuratūros Viešojo gynimo skyriaus prokuroras, įvertinęs Klaipėdos apygardos prokuratūros 2019 m. gruodžio 13 d. priimtą nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl statinio Meilės al. 26, Palangoje, pripažino jį pagrįstu ir teisėtu.


Palangos verslininkai sako šio sezono pelną skaičiuosiantys po jo, tačiau nedrąsiai užsimena – apie tokią vasarą buvo galima tik pasvajoti. „Visų apyvartos išaugo stipriai – nėra ką slėpti. Nors kurorte padaugėjo pramogų, tačiau ir žmonių pakako – šiltos buvo ne tik dienos, bet ir naktys“, – sako jau 20 metų pramogų verslą Palangoje...


Šeštadienio vidurdienį Kretingos rajone, Žibininkų kaime, šalia pramogų komplekso liepsnojo sodybos ūkiniai pastatai.  Ugniagesiams apie gaisrą pranešta 12.16 val. Kai atskubėjo gelbėtojai, liepsnojo ūkinis pastatas, garažas ir tvartas. Šeimininkai spėjo iš tvarto išvesti gyvulius, tad nei gyvūnai, nei žmonės gaisro metu nenukentėjo. Su...


Nors, atrodo, Palangoje pastaruoju metu daugėja svarbių objektų, kuriuose vyksta vis daugiau renginių, bet pramogauti atvykstantys miesto svečiai vis nepasisotina. Tai pastebėjęs palangiškis architektas Kastytis Aleknavičius rado išeitį ir ją puoselėja jau daug laiko: jissukūrė vaikų ir jaunimo piramidinės formos pramogų komplekso projektą, taip pat amfiteatrinę salę, kuri būtų...


Žengtas dar vienas žingsnis mažinant kurorto sezoniškumą. Praėjusią vasarą J. Basanavičiaus gatvėje, kur anksčiau veikė olandų atrakcionai, buvo įsikūręs didžiausias Lietuvoje batutų parkas, o dabar šioje teritorijoje verda statybos darbai – iškils modernus, visai šeimai skirtas pramogų kompleksas, kuris lauks lankytojų ištisus metus.


Trys metai – nemažas laiko tarpas, o ypač kai baigęs mokyklą išvyksti studijuoti į kitą miestą, o gal net į kitą šalį. Ar Palangos senąją gimnaziją 2013 metais baigusios ir Palangą palikusios merginos dar ją prisimena? Ar žada čia grįžti po studijų? Ir ką nuveikė per šiuos trejus metus? Ketina grįžti į Portugaliją Buvusi gimnazijos b klasės mokinė...


Dėl buvusių miesto valdžių klūpinėjimų prieš kurhauzo bendrasavininką Gediminą Jacką buvo pažeisti miesto interesai. Prieš dešimtmetį Palangos apylinkės teismui nusprendus, kad G. Jackos žmonos Virginijos dalies kurhauzo kiemo statinių pardavimo-pirkimo sutartis su Alfredu Tiškevičiumi yra negaliojanti, savivaldybės tuometiniai klerkai snaudė, kai 2004-aisiais V....


Praėjusį ketvirtadienį, kai Palanga mitingavo prieš olandų atrakcionus, Druskininkai pristatė vienintelį Baltijos šalyse  ištisus metus veiksiantį žiemos pramogų kompleksą „SNORAS Snow Arena“.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius