Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius: „Turint omeny, kad visi važiavo į Palangą išsiilgę pajūrio, turbūt pamatysime, jog tai bus blogas sprendimas. Bet reikia pamatyti duomenis“

Epidemiologinė situacija šalyje ir toliau stabili – ramiai ir užtikrintai judame į viršų. Taip praėjusios savaitės skaičius įvertino duomenų mokslininkas, premjerės Ingridos Šimonytės sudarytos Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos narys Vaidotas Zemlys-Balevičius.
Jis laidoje „Delfi rytas“ taip pat kalbėjo, jog šiuo metu dar labiau griežtinti karantiną nebūtų protinga – nuo to nukentėtų taisyklių ir taip besilaikantys asmenys.
Laidos pašnekovas aiškino, jog iš sergamumo statistikos dar nematyti Velykų savaitgalio efekto, kaip ir atšauktų judėjimo ribojimų pasekmių.
„Ilgojo Velykų savaitgalio pasekmių dar nematome. Kaip ir nematome šito atlaisvinimo pasekmių. Pastarąsias keturias savaites – vidutiniškai 19 procentų augimas atvejų, jis nesustoja. Dar šio mėnesio pabaigoje tikriausiai pamatysime pusantro tūkstančio atvejų, jeigu tas augimas nesustos. Vienintelis geras dalykas, lyginant su antrąja banga (šita jau trečioji), – augimas gerokai lėtesnis“, – sakė duomenų mokslininkas.
Jis teigė, kad rudenį naujų atvejų skaičius augo vos ne dvigubai. „Mes ramiai ir užtikrintai judame į viršų“, – kalbėjo V. Zemlys-Balevičius.
Duomenų mokslininkas teigė, kad skaičių augimo srityje stabilumas yra matomas.
„Bandžiau žiūrėti, ar matyti vakcinacijos efektas: mes vyresnių amžiaus žmonių vakcinuotų jau turime apie 50 procentų, tad turėtų kas nors matytis, bet dar nesimato. Sakyčiau, kad panašu viskas į tai, kas buvo anksčiau, – žymiai didėja susirgimų skaičius jaunesnių asmenų amžiaus grupėje. Vyresnio amžiaus žmonių susirgimų skaičius nedidėja. Kadangi jaunesnių asmenų amžiaus grupės judresnės, vėliau jos perduoda virusą“, – kalbėjo laidos „Delfi rytas“ pašnekovas.
V. Zemlys-Balevičius aiškino, jog nustoję galioti judėjimo ribojimai visoje šalyje taip pat gali auginti susirgimų skaičių. „Visi važiuos aplankyti savo tėvų, močiučių ir senelių, tad galbūt pamatysime padidėjimą, taip pat tarp tų, kurie dar nespėjo pasiskiepyti, gal pamatysime padidėjimą. Dar kol kas toli siekiančių išvadų daryti negalime“, – sakė duomenų mokslininkas.
Jis pabrėžė, kad dabartinis atvejų augimas tikrai mažesnis nei tas, kuris buvo fiksuojamas rudenį. „Nors apribojimų gal ne visi laikosi, bet augimas nėra toks didelis, turint omenyje ir atmainą. Jis nėra toks didelis, lyg nebūtų jokios kontrolės, kaip buvo rugsėjo mėnesį. <…>. Dabar labai aiškiai išsiskiria apskritys, turime 3 apskritis vakarų Lietuvoje – Klaipėdos, Tauragės, Šiaulių, – kuriose atvejų skaičius žymiai mažesnis“, – apie netolygią situaciją šalyje sakė V. Zemlys-Balevičius.
Duomenų mokslininkas aiškino, jog didžiausi užsikrėtimai fiksuojami trijose srityse: ugdymo įstaigose, darbovietėse ir šeimose. Lengviausia kontroliuoti pirmąsias dvi – ugdymo įstaigas ir darbovietes. O atšaukti judėjimo ribojimai tarp savivaldybių dalį paskatins keliauti pas artimuosius ir nesilaikyti karantino.
„Dabar pamatysime efektą, koks jis bus, pasimatys. Koks jis, aš nesiruošiu prognozuoti. Yra argumentų, kad reikia palikti žmonėms patiems saugotis ir savanoriškai nuspręsti, pamatysime, ar tokia argumentacija suveikė, ar jie patys saugosis, ar ne. Duomenys po kelių savaičių, mėnesio tai parodys. Arba ne. Čia toks eksperimentas išeina“, – kalbėjo V. Zemlys-Balevičius.
„Turint omeny, kad visi važiavo į Palangą išsiilgę pajūrio, turbūt pamatysime, jog tai bus blogas sprendimas. Bet reikia pamatyti duomenis. Kol jų nėra, tai – tik spėliojimai“, – kalbėjo duomenų mokslininkas. Po šilto savaitgalio socialinėje erdvėje buvo pastebėta, kad miestai atrodė kaip lauko kavinės, jų veikla kol kas nėra leidžiama. Laidos pašnekovas priminė, jog veikla lauke mažiausiai rizikinga. „Veiklos lauke, palaikant atstumą, yra mažiausiai rizikingos. Lygiai taip pat buvo atidarytos slidinėjimo trasos žiemą. <…>. Kad žmonės lauke leidžia laiką, tai nėra problema, ten rizika mažesnė. Tai yra gerai, tas šiltėjančių orų efektas turėtų suveikti. Problema yra kitos veiklos, kai nėra saugojamasi, darbovietės“, – kalbėjo laidos pašnekovas.
V. Zemlys-Balevičius aiškino, kad saugumo jausmas dar negali niekur dingti. Laidos „Delfi rytas“ pašnekovas teigė, jog jei ir toliau liks galioti tie patys karantino ribojimai, situacija bus tokia pat stabili. „Viskas priklauso nuo veiksmų, kuriuos priims Vyriausybė. Dabar su dabartiniais ribojimais, jų nesilaikymu (mes vis tiek turime populiacijos dalį, kurie nesilaikys) tai bus pakankamai stabilu. Jei tęsime tuos apribojimus, tai tikriausiai turėsime tokį 20 procentų augimą kas savaitę, jis tęsis, kol bus geri orai arba vakcinacija pradės veikti“, – kalbėjo laidos „Delfi rytas“ pašnekovas.
Jis svarstė, jog dabar Vyriausybės rankos surištos. Jei karantinas vėl būtų griežtinamas, nuo to nukentėtų tik tie, kurie laikosi nurodytų reikalavimų.
„Vyriausybės rankos surištos. Ką daugiau galima uždaryti? Viskas jau formaliai uždaryta. Ko nors papildomo uždaryti negalima. Visuomenei tas uždarymas irgi neturės efekto, nes dalis vis tiek nesilaikys. Faktiškai uždarysi tuos, kurie sąžiningai laikosi. Bausti tuos, kurie laikosi, nėra prasmės. Kaip viskas vystysis, įdomu. Turime testavimą, kuris pusę velnio veikia. Jei niekas nebus keičiama, kažkada tas virusas išsikvėps. Tikėtis ir planuotis reikia blogiausiam. Vilniuje turim didžiulę blogą situaciją, dar į kitus miestus nepersidavė, Kaunas tik įsibėgėja, vakarinis šalies regionas dar laukia. Jeigu įvyks tas įsibėgėjimas, tada bus blogai. Bet gal spėsime iki gerų orų ir vakcinacijos“, – laidoje „Delfi rytas“ pirmadienį kalbėjo duomenų mokslininkas V. Zemlys-Balevičius.