Gyvenančių „nuo algos iki algos“ mažėja, vis daugiau gyventojų taupo reguliariai

Palangos tiltas, 2024-09-10
Peržiūrėta
738
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Gyvenančių „nuo algos iki algos“ mažėja, vis daugiau gyventojų taupo reguliariai

Visas savo mėnesio pajamas iki paskutinio cento išleidžiančių žmonių Lietuvoje mažėja ir daugėja tokių, kurie dalį pajamų kas mėnesį sąmoningai sutaupo. Vis dėlto didelių finansinių atsargų juodai dienai didžioji dalis lietuvių dar nėra sukaupusi – pusmetį netekę darbo išgyventų vos keturi iš dešimties.

Tyrimų bendrovės „Kantar“ atlikta apklausa, kurią užsakė „IPF Digital Lietuva“, valdanti prekės ženklus „Creditea“ ir „Credit24“, parodė, kad žmonių, kuriems po visų būtinų mėnesinių išlaidų lieka pinigų, daugėja. Bent šiek tiek susitaupantys teigė 72 proc. apklaustųjų.

„Tai, kad didėja platesnės gyventojų dalies finansinis atsparumas – teigiamas ženklas. Tai lemia daugybė įvairių ekonominių faktorių – žmonės daugiau uždirba, finansiniai įsipareigojimai atsiriekia sąlyginai mažesnę jų pajamų dalį, galiausiai gerėja ir finansinis raštingumas, nes daugelis ima suprasti, jog gyvenimas netaupant, neskaičiuojant ir neplanuojant savo finansų nėra tvarus, neužtikrina saugumo“, – sako Tomas Bataitis, „Creditea“ vadovas.

Visko neišleidžiančių daugėja

Apklausa parodė, kad gyventojų, kuriems kas mėnesį lieka daugiau kaip 20 proc. pajamų, per dvejus metus padaugėjo  – nuo 23 proc. 2022-aisiais iki 28 proc. 2024-aisiais. 

„Akivaizdu, kad žmonių finansinė situacija gerėja ne tik statistiškai. Labiausiai džiugina tai, kad vis daugiau žmonių ne tik atsideda nuo mėnesinių pajamų, tačiau geba susitaupyti ganėtinai reikšmingas sumas. Tyrimas parodė, kad beveik trečdalis apklaustųjų susitaupo daugiau nei 20 proc. pajamų,  beveik 6 proc. – daugiau nei pusę visų pajamų. Įprastai finansų ekspertai pataria santaupoms skirti 10-20 proc. mėnesinio atlyginimo, tad nemažai daliai žmonių šios taisyklės norint sėkmingai pavyktų laikytis“, – apklausos rezultatus vertina T. Bataitis.

Respondentų, kuriems kiekvieną mėnesį lieka tik šiek tiek (mažiau nei 20 proc. pajamų) pinigų, procentinė dalis sumažėjo – nuo 51 proc. 2022-aisiais m. iki 45 proc. 2024-aisiais.

Tiesa, T. Bataitis priduria, kad negalima nepastebėti ir dalies visuomenės, kuriai pinigų atsidėti vis dar nepavyksta, nors jų dalis per metus ir sumažėjo iki 22 proc. (2023 m. – 27 proc.). Kita vertus, kaip pastebi bendrovės vadovas, į šią grupę patekti gali ne tik finansinių sunkumų turintys žmonės, bet ir tie, kurie nusprendė imtis didesnių finansinių iššūkių, pavyzdžiui, įsigyti brangaus turto ir pan. 

Reguliariai taupančių daugėja

Tyrimas taip pat parodė, kad neišleistus pinigus gyventojai reguliariai taupo – tai darantys šiemet teigė 44 proc. respondentų. Tai gerokai daugiau nei 2023 m., kai reguliariai taupantys sakė 38 proc. apklaustųjų. 

Daugumos Lietuvos gyventojų svarbiausias finansinis tikslas per ateinančius 12 mėnesių yra taupymas nenumatytiems atvejams, šią sritį įvardijo 44 proc. dalyvavusiųjų apklausoje. Vis dėlto moterys (48 proc.) taupymui nenumatytiems atvejams teikia gerokai didesnį prioritetą nei vyrai (39 proc.). 

Toliau pagal svarbą rikiuojasi taupymas didesniems būtiniems pirkiniams (29 proc.), svarbiu finansiniu tikslu išlieka skolų grąžinimas (17 proc.). 

Vyrai (21 proc.), palyginti su moterimis (13 proc.), daug daugiau dėmesio skiria investavimui į pensiją. Tuo tarpu moterys (17 proc.) dažniau nei vyrai (14 proc.) taupo svajonių pirkiniams, pavyzdžiui, prabangiems daiktams.

Ilgam santaupų turi retas

Įdomu tai, kad nors taupančiųjų ir daugėja, minkštą „finansinę pagalvę“ ilgesniam laikotarpiui vis dar turi retas lietuvis.

Šiemet tik 13 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių teigė, kad netekus pagrindinio pajamų šaltinio jų santaupų užtektų ilgiau nei metams. Tai daugiau nei 2023 m., kai tokių buvo 9 proc., tačiau tiek pat, kiek ir 2022 m. 

Kita vertus, pastebi T. Bataitis, tradiciškai patariama turėti bent pusmečio pajamas siekiančių atsargų, iš bėdos – trijų mėnesių atlyginimo dydžio santaupas. Tokias sumas turi kur kas daugiau apklaustųjų.

„Gyventojų, įsitikinusių, kad jų santaupų užtektų bent 6 mėnesiams, procentinė dalis išlieka gana stabili – siekia 42 proc. Tai rodo santykinai stabilų, nors ir  negerėjantį ilgalaikį finansinį atsparumą“, – sako T. Bataitis.

Pastebimai sumažėjo asmenų, kurie tikisi, kad jų santaupų užteks mažiau nei 3 mėnesiams – nuo 24 proc. 2022-aisiais iki 18 proc. 2024-aisiais. Deja, taip pat pastebima tendencija, kad daugėja žmonių, neturinčių finansinių atsargų, prieš dvejus metus tokių buvo 13 proc., o šiemet – 15 proc.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Visas savo mėnesio pajamas iki paskutinio cento išleidžiančių žmonių Lietuvoje mažėja ir daugėja tokių, kurie dalį pajamų kas mėnesį sąmoningai sutaupo. 


UAB „Palangos vandenys“ įsigijo naują hidrodinaminį automobilį, skirtą plauti lietaus ir buitinių nuotekų vamzdynus. Naujoji moderni technika ne tik kokybiškai atlieka darbą, bet ir padeda taupyti vandentiekininkų laiką bei resursus.


Vaistinių tinklas „Gintarinė vaistinė“ skaičiuoja, kad pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, vakcinacijos nuo erkinio encefalito apimtys išaugo penktadaliu (20 proc.). 


Palangos miesto savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyrius šiemet sulaukė gerokai daugiau prašymų dėl socialinės paramos skyrimo.


Trečiadienį, lapkričio 9 d., Seimo Sveikatos reikalų komitetas pradeda svarstyti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuotus Farmacijos ir Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimų projektus, kuriuose siūloma įteisinti naujus vaistų ir medicinos pagalbos priemonių (MPP) kainodaros ir kompensavimo reikalavimus.


Klaipėdos apskrities policijos pareigūnai pastebi, kad bandymų papirkti pareigūnus nuosekliai kasmet mažėja. Klaipėdos apskrityje per pastaruosius penkerius metus dėl kyšininkavimo (pagal LR BK 225 str.) nebuvo pradėtas nė vienas ikiteisminis tyrimas. 


Kai kurie kretingiškiai ir pajūrio gyventojai Danutę Kalinkienę vis dar labiau atsimena kaip Kretingos rajono Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (SODRA) Kretingos skyriaus vadovę, tačiau energinga moteris savo valdininkišką gyvenimą pakeitė neįtikėtinai – tapo kvalifikuota psichologe ir psichoterapeute. 


Vasario pradžią paprastai lydi speigas, tačiau naujųjų metų antrąjį mėnesį kai kur galima ir žibučių prisiskinti, žiema – neįprastai šilta. Palangos damų kailiniai dar nepravėdinti kabo spintoje, o ir žieminiai batai rymo batų dėžės pakrašty. Kaip tokia šiluma veikia Palangos gamtą bei darbus lauke?


  Praėjusią savaitę vykusio Palangos miesto bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybos posėdžio metu aptartas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymą Palangos mieste, bei nepilnamečių nusikalstamumo statistika, nusikaltimų pobūdis ir nusikalstamumo   prevencija kurorte. Pasidžiaugta, jog paauglių nusikalstamumas mūsų mieste...


Savivaldybės vadovams – mažesnės algos

Dalia JURGAITYTĖ, 2009 10 14 | Rubrika: Miestas

Vidurvasarį Seimas priėmė Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimą, kuris įsigaliojo rugpjūčio l dieną ir galios iki 2010 metų pabaigos. Minėtu įstatymu buvo pakeisti valstybės politikų, tarp kurių – merai ir jų pavaduotojai, pareiginės algos koeficientai. Algos sumažinimą pajuto ir kurorto vadovai. Nors nuo įstatymo paskelbimo jau praėjo daugiau nei du...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius