Įteikti pirmieji Valstybinės kultūros paveldo komisijos apdovanojimai „Paveldo DNR“, tarp jų – ir Palangai

Palangos tiltas, 2023-10-02
Peržiūrėta
1016
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Įteikti pirmieji Valstybinės kultūros paveldo komisijos apdovanojimai „Paveldo DNR“, tarp jų – ir Palangai

Rugsėjo 29 d. Prezidentūroje vykusioje apdovanojimo ceremonijoje pagerbti geriausiai tvarkomi kultūros paveldo objektai, labiausiai šioje srityje pasižymėję žmonės ir sėkmingiausios iniciatyvos. Tarp apdovanotųjų – ir Palangos kultūros ir jaunimo centro folkloro ansamblis „Mėguva“.

Šiemet „Paveldo DNR“ organizatoriai gavo 102 paraiškas, o iš jų vertinimo komisija toliau svarstė 11 paveldo objektų, 11 asmenybių ir 16 iniciatyvų bei darbų. Kiekvienoje kategorijoje buvo atrinkta po tris nominantus. Šie apdovanojimai bus rengiami kas ketverius metus – tiek, kiek trunka vienos Paveldo komisijos kadencija.

Renginyje sveikinimo žodį taręs Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda padėkojo nominantams ir laureatams už neblėstantį smalsumą, pasiaukojimą ir įkvepiančius orientyrus, už gėrį, kuriuo dalijasi su kitais. „Apdovanojimai mūsų dėmesį nukreipia į daugybę energingų vietos bendruomenių ir valstybei neabejingų, ryškių asmenybių, kurios saugo, įprasmina ir prakalbina įvairius istorijos elementus. Jų veikla atskleidžia mūsų Tėvynės, jos istorijos ir dabarties unikalumą. Jų dėka mes matome kultūrą kaip gyvą dabarties dialogą su praeitimi, kuris nepaliaujamai formuoja ateities kartų vertybes, o kartu – ir mūsų visų galią. Lietuvos galią“, – teigė Prezidentas.

Apdovanojimus laureatams trijose nominacijose – objektai, žmonės ir darbai – įteikė projekto iniciatorė Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė, Lietuvos Respublikos Seimo kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis ir Lietuvos Respublikos kultūros ministras Simonas Kairys. Taip pat kultūros paveldo bendruomenės nariams įteiktos specialios Valstybinės kultūros paveldo komisijos padėkos.

Objektų nominacijoje apdovanotas Vilniaus Medinės miesto architektūros muziejus. Asmenybių nominacijoje laureatais tapo „Art deco“ ir Amsterdamo mokyklos muziejų Kaune įkūrėjai Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius. Iniciatyvų ir darbų nominacijoje laimėjo Pasvalio rajone esantis Raubonių malūnas-karšykla-verpykla.

Speciali Valstybinės kultūros paveldo komisijos padėka įteikta Palangos kultūros ir jaunimo centro folkloro ansambliui „Mėguva“ už Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo – savitos Jurginių tradicijos Palangoje – atgaivinimą ir puoselėjimą.

Komisijos padėkos taip pat įteiktos Domui Noreikai (Jonavos r.), doc. dr. Nijolei Strakauskaitei (Neringos sav.), Rūtai Končiutei-Mačiulienei ir Sakralinio meno ir paveldo simpoziumui „Versmės“ (Mažeikių r.), Lietuvių ir lenkų karių kapavietės paieškų ir perlaidojimo iniciatyvai (Elektrėnų sav.), Meilei Zaleckienei (Joniškio r.) ir Kamajų bendruomenei (Rokiškio r.).

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite


Prezidentūroje vykusioje apdovanojimo ceremonijoje pagerbti geriausiai tvarkomi kultūros paveldo objektai, labiausiai šioje srityje pasižymėję žmonės ir sėkmingiausios iniciatyvos.


Rugsėjo 29 d. Prezidentūroje vykusioje apdovanojimo ceremonijoje pagerbti geriausiai tvarkomi kultūros paveldo objektai, labiausiai šioje srityje pasižymėję žmonės ir sėkmingiausios iniciatyvos. 


Kaip įprasta, artėjant pavasariui – džiugų metą mūsų sukauptų žinių, iš kartos į kartą perduodamų įgūdžių ir tradicijų puoselėtojų bendruomenėms – skelbiami naujai į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įrašyti reiškiniai. Jų šį kartą, jau penktąjį, net devyni – praneša Lietuvos nacionalinis kultūros centras. Tarp nematerialaus kultūros paveldo vertybių – ir Palangos Jurginės.


Kovo 21 dieną į Palangą atvyko gausi kultūros bei istorinio paveldo specialistų ir Seimo narių komanda. Tai buvo planinė Valstybinės kultūros paveldo komisijos išvyka, siekusi susipažinti su kurorto paveldo objektų šiandienine būkle, numatyti priemones jų apsaugai nuo galimų negatyvių objektų savininkų veiksmų, taip pat ir savivaldybės ar jai pavaldžių įstaigų bei įmonių...


Vakar, pirmadienį, kurorte vyko Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos išvažiuojamasis posėdis, kurio metu buvo apžiūrėti Palangos kultūros paveldo objektai. Išvažiuojamojo posėdžio metu kurorte lankėsi LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas, komiteto narė Marija Aušrinė...


Šiuo metu Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre yra įregistruota 111 kultūros vertybių, esančių Palangoje. Didžiausias ir sudėtingiausias jų – Palangos miesto istorinė dalis, į kurią patenka ir Palangos senojo miesto vieta. Be to, kad Palangos miesto istorinė dalis pati yra 1993 m. birželio 4 d. įrašyta kaip atskira vertybė, joje yra 61 kultūros paveldo...


Šiuo metu Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre yra įregistruota 111 kultūros vertybių, esančių Palangoje. Didžiausias ir sudėtingiausias jų – Palangos miesto istorinė dalis, į kurią patenka ir Palangos senojo miesto vieta. Be to, kad Palangos miesto istorinė dalis pati yra 1993 m. birželio 4 d. įrašyta kaip atskira vertybė, joje yra 61 kultūros paveldo objektas....


Jūroje prie Palangos – Povandeninio kultūros paveldo muziejus?

"Palangos tilto" informacija, 2012 09 27 | Rubrika: Miestas

Prie Palangos krantų Baltijos jūroje Lietuva ketina įkurti Povandeninio kultūros paveldo muziejų.


Naujausi kurorto kultūros paveldo istorijos tyrimai

„Palangos tilto“ informacija, 2009 05 29 | Rubrika: Miestas

Palangos miesto viešojoje bibliotekoje įvyko antroji konferencija, skirta kurorto kultūros paveldo klausimams aptarti. Gausiai susirinkusius forumo dalyvius pasveikinęs miesto vadovas Vytautas Stalmokas teigė, kad žinant Palangos kultūros paveldo priešistorę ir jos naujausių tyrinėjimų duomenis, stiprėja tikėjimas, jog pajūrio kurortas bus išsaugotas.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius