Krantotvarkos specialistai: Palangos paplūdimiai smėliu maitinti ne veltui

Palangoje lankęsi krantotvarkos specialistai konstatavo – sprendimas paplūdimius maitinti smėliu visiškai pasiteisino. „Pradėjus šiuos darbus būta daug nuomonių, tarp jų ir tokių, neva smėlio atvežimas į paplūdimius tėra „pinigų plovimas“. Tačiau šiandien, kai vertiname rezultatus, niekas nebereiškia pretenzijų“, – po kurorte surengto krantotvarkos specialistų pasitarimo konstatavo Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius L. Budrys.
Aplinkos ministerijos inicijuotas pasitarimas krantotvarkos klausimais Palangoje vyko praėjusį penktadienį. Pasitarimo dalyviai, tarp kurių buvo Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius L. Budrys, Aplinkos apsaugos agentūros Projektų valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vyr. specialistė G. Butkutė, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vyr. specialistė D. Gudaitienė-Holiman, Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto profesorius Rimas Žaromskis, Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos ir tyrimų planavimo instituto direktoriaus pavaduotojas dr. Saulius Gulbinskas, Geologijos ir geografijos instituto Gamtos tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas G. Žilinskas, ketvirtadienį lankėsi pajūryje bei įvertino esamą situaciją.
Aptarti rezultatų specialistai, taip pat – kurorto Savivaldybės mero pavaduotojas S. Simė bei administracijos direktoriaus pavaduotojas B. Martinkus rinkosi penktadienį. Pasitarimo metu buvo aptarta žemyno kranto būklė „probleminiuose ruožuose“, pristatyta kitų šalių krantotvarkinė patirtis, apžvelgti ES struktūrinių fondų finansuojamo projekto „Pajūrio juostos tvarkymo programos įgyvendinimas“ rezultatai ir ateities finansinė perspektyva.
Krantų tvarkymo programa buvo parengta prieš dešimtmetį. Pasak L. Budrio, rengiant ją, didžioji darbo dalis buvo įrodyti ir įtikinti, kokias metodikas galima taikyti mūsų pajūrio krantams. „Buvo sudaryta ir Vyriausybinė komisija, kuri turėjo įvertinti parengtąją programą“, – kalbėjo L. Budrys.
Ieškodami galimybių apsaugoti krantus nuo erozijos, specialistai pasiūlė keletą galimų pajūrio krantų gelbėjimo priemonių: kietąsias (statyti bangolaužius bei akmenines sieneles) ir minkštąsias (žabtvorėmis ir klojiniais tvirtinti kopas, tiesti pėsčiųjų takus bei paplūdimius maitinti atvežtiniu smėliu). Būtent šis būdas buvo pasirinktas.
Įgyvendinant programą, per dešimt metų į pajūrio krantus jau investuota apie 30 mln. litų, iš kurių didžioji dalis – Europos Sąjungos lėšos. Vien Palangos paplūdimiai pamaitinti maždaug 0,5 mln. kubinių metrų smėlio – tokiu kiekiu, kiek netekta dėl gamtinių sąlygų ir žmogaus veiklos.
G. Žilinskas, kalbėdamas apie pajūrio kranto būklę „probleminiuose ruožuose“, pabrėžė, jog paplūdimių maitinimas smėliu Palangoje davė akivaizdžių rezultatų. „Praėjus metams po 2012 m. atlikto smėlio papildymo, Palangos krantai tarp Birutės kalno ir jūros tilto prarado tik 1 proc. išpiltojo smėlio“, – sakė G. Žilinskas. Mokslininkui antrinęs L. Budrys pridūrė, jog šiuo klausimu Lietuva, palyginti su kitomis šalimis, yra rekordininkė gerąja prasme.
Specialistai konstatavo, jog krantotvarkos priemonių įgyvendinimas – tęstinis darbas. Jau kitų metų pradžioje ketinama pristatyti 2014-2020 metus apimančią programą, kurioje bus numatytos optimalios priemonės krantams išsaugoti. „Problemiškų pajūrio ruožų yra daug, problema yra ir kopagūbrio išsaugojimas. Tačiau bet kokių krantotvarkos darbų reikia imtis prieš tai viską labai gerai apskaičiavus, kad nepridarytume klaidų, kurias vėliau būtų sunku ištaisyti“, – pabrėžė L. Budrys.