KRETINGA – MAŽASIS LIETUVOS VATIKANAS

Palangos tiltas, 2024-03-25
Peržiūrėta
353
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Bažnyčia ir pranciškonų vienuolynas, K.Bakūnas
Bažnyčia ir pranciškonų vienuolynas, K.Bakūnas

Kretingos rajonas – turtingas kraštas. Čia galite rasti ne vieną lobį. Tik lobis ne auksu žibės. Lobis, kurį atrasite, suteiks daugiau žinių, dvasinio gėrio, emocinio ir fizinio poilsio, smagių akimirkų. Kretingos vardas dažnai siejamas su mažuoju Lietuvos Vatikanu. Kodėl? Ogi todėl, kad Kretingoje veikia net penki vienuolynai, dvi bažnyčios ir kiti, ne mažiau svarbūs, sakralinės kultūros objektai. Kiekvienas jų saugo daugybę gražių istorijų ir paslapčių.

Vienas pagrindinių traukos objektų yra Viešpaties Apreiškimo Mergelei Marijai bažnyčios ir pranciškonų vienuolyno pastatų ansamblis. Bažnyčią ir vienuolyną, anot legendos, J. K. Chodkevičius pastatė kaip padėką Dievo Motinai už laimėtą mūšį prie Salaspilio.

Vienuolyne ir bažnyčioje saugomi neįkainojami istoriniai objektai – knygos, paveikslai, religinis inventorius. Iki šiol čia galima pamatyti vienas seniausių durų Lietuvoje, seniausius šalyje veikiančius vargonus, stebuklingą Šv. Antano paveikslą, Chodkevičių šeimos sarkofagus, kriptas. 

Pakvietęs į Kretingą pranciškonus, J.K. Chodkevičius tikėjo, kad jo dvasiniai patikėtiniai Kretingą ves teisingu keliu. Pranciškonai į miestą atsinešė ne tik tikėjimą, bet geriausias švietimo bei kultūros tradicijas. Iki šiol pranciškonai vykdo miesto įkūrėjo valią – bažnyčią gausiai lanko vietiniai tikintieji ir piligrimai iš svetur, ansamblyje vyksta klasikinės muzikos koncertai, mokslinės konferencijos. 

Daugiau negu 400 metų Kretingoje veikiantis pranciškonų vienuolynas sudarė puikias sąlygas kurtis ir kitoms kongregacijoms. Be vyrų pranciškonų vienuolyno, mieste yra net keturi moterų vienuolynai. Arčiausiai bažnyčios įsikūrusi Švč. Širdies pranciškonių Misionierių kongregacija. Vienuolės dirba mokykloje, pas save  priima vaikus, taip pat dvasinės pagalbos ieškančius žmones. Dar viena pranciškoniškos šeimos dalis - Švč. Mergelės Marijos Nepaliaujamos Pagalbos Šv. Pranciškaus seserų kongregacija. Seserys padeda puošti bažnyčią, ruošia vaikus Pirmajai Komunijai. Taip pat lanko vienišus žmones, ligonius, o pagrindinis jų tikslas yra apaštalauti tarp jaunimo ir suaugusiųjų. Dievo Meilės Misionierių kongregacija: seserys lanko šeimas, rūpinasi vargstančiais, namų neturinčiais žmonėmis. Pats uždariausias ir paslaptingiausias Šv. Klaros seserų vienuolynas. Seserys gyvena uždarą, kontempliatyvų gyvenimą.

Kretingos liuteronų istorija mieste siekia XVI amžių. Per keletą šimtmečių liuteronų bendruomenė turėjo ne vienerius maldos namus, kol 1899 metais buvo pašventinta šalia Rotušės aikštės stovinti neogotikinė liuteronų evangelikų bažnyčia. Prie jos atsiradimo prisidėjo ne vienas žmogus. Štai grafai Tiškevičiai, nors lankėsi Romos katalikų bažnyčioje, padovanojo beveik visus rąstus, reikalingus statyboms. Kretingos žydų bendruomenė paaukojo pinigų tam, kad liuteronai galėtų nusipirkti vitražus. Prūsijos karalius Vilhelmas II – padovanojo nemenką sumą pagrindiniam altoriui įrengti. Šioje bažnyčioje didžiausias turtas yra vieninga bendruomenė. Tačiau yra ir materialių lobių. Liuteronų bažnyčioje galima pamatyti dar 1785 metais garsaus vargonų meistro Johanno Preusso Karaliaučiuje gamintus vargonus.

Visus, įvažiuojančius ar išvažiuojančius iš Kretingos miesto, pasitinka bei palydi analogų Lietuvoje neturintis šviečiantis kryžius. Monumento aukštis siekia 12 metrų, o sutemus jis ryškiai šviečia. Šiuolaikišku ir unikaliu kryžiumi Kretingos pranciškonai įamžino 400 metų jubiliejų – prieš tiek laiko pranciškonai Kretingoje pradėjo savo veiklą.

Kretingos Lurdo grotą pranciškonai pastatė 1933 metais – tuomet tikrasis Prancūzijos Lurdas šventė 75-ąjį jubiliejų. Skirtumas tas, kad Prancūzijos grotoje vaikams Mergelė Marija pasirodė. Kretingoje toks stebuklas neįvyko, tačiau nuo seno tikima, kad šalia grotos tekantis šaltinis – stebuklingas ir gydantis. Kretingos Lurdas per atidarymo ceremoniją pritraukė net 25 tūkstančius maldininkų iš visos Lietuvos. Iškilmėse apsilankė pats tuometinis prezidentas Antanas Smetona. Per karą ir sovietmetį buvo  sunaikintas balto marmuro Lurdo grotos altorius, tačiau iki šių dienų išliko grotą puošusios skulptūros, anuomet pargabentos iš Prancūzijos. 

Vienas lankomiausių kapų senosiose Kretingos kapinėse yra vienuolio pranciškono Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos kapas. XIX amžiuje tėvas Ambraziejus garsėjo savo pamokslais, buvo puikus pedagogas, tačiau žmonės pas jį eidavo ir kaip pas gydytoją. Botanikos ir medicinos studijų ragavęs tėvas Ambraziejus nagrinėjo gydomąsias augalų savybes ir buvo labai vertinamas kaip liaudies gydytojas. Kiekvieną pacientą J. A. Pabrėža palydėdavo malda, aprūpindavo gydomaisiais augalų mišiniais. Daugybė žmonių jam buvo dėkingi už pasitaisiusią sveikatą ar net išgelbėtą gyvybę. Tėvui Ambraziejui mirus, tik po kelių dešimtmečių kuklų kapą papuošė kryžius. Dar vėliau – tarpukariu – pranciškonų vienuolyno vadovo Augustino Dirvelės rūpesčiu, ant kapo pastatyta neogotikinė koplyčia. Ją kretingiškiai lanko iki šiol – uždegdami žvakes, prašo įvairių malonių. Tikima, kad pasimeldus prie šio vienuolio kapo, vyksta sveikatos stebuklai.

Sakralinių objektų galima rasti ir už Kretingos miesto ribų. Senovės pagonių šventyklos vietoje trykštantis Erškėtyno šaltinis garsėja savo stebuklingomis ir gydomosiomis galiomis. Žmonės nuo seno šaltinio vandeniu plauna akis ir veidą – tikima, kad vanduo ypač padeda turint regos problemų. Šalia šaltinio pastatyta koplyčia – krikščioniškos kultūros atspindys. 

Įdomią istoriją turi Tūbausių kaimo šv. Apaštalo Andriejaus bažnyčia: pradžioje buvusi medinė, susiklosčius palankioms aplinkybėms buvo perstatyta tvaresnėmis medžiagomis. 

Įspūdinga savo architektūriniu stiliumi yra medinė Laukžemės šv. Apaštalo Andriejaus bažnyčia – vaizdas vertas atviruko. Pati bažnyčia  pastatyta XIX a. viduryje, tačiau jos viduje esantys lobiai yra gerokai senesni.

Šiuolaikiška, kukli šv. Motiejaus bažnyčia stovi Kūlupėnų kaime. Tai bendruomenės vieningumo ir gerumo įrodymas. Sklypą bažnyčiai padovanojo dvi kūlupėniškės, o dar viena – padovanojo klebonui sklypą, kurį pardavus užteko pinigų statybų pradžiai.

Visai neseniai, Žibininkuose, HBH pramogų komplekso įkurtame skulptūrų parke, pastatyta 10 m aukščio Kristaus Atpirkėjo skulptūra. Tai Rio de Žaneire stovinčios skulptūros replika, kuri keturis kartus mažesnė už originalą. Skulptūra simbolizuoja tai, kad mes tiesiame pagalbos rankas padėti vieni kitiems.

Tai tik keletas įdomesnių sakralinių objektų Kretingos rajone. Atvykę pamatysite jų žymiai daugiau.

Liuteronų bažnyčią vasaros sezono metu (nuo 06.01 iki 08.31) galima aplankyti kiekvieną šeštadienį nuo 14.00 iki 15.00 valandos. Ne sezono metu sekmadieniais - pusę valandos prieš mišias arba pusę valandos po mišių. 

Artimiausių mišių Kretingos liuteronų bažnyčioje laikas: 

kovo mėn. 24 d. – 11val., 30 d. – 19 val., 31 d. – 11 val.; 

balandžio mėn. 14 ir 28 dienomis -11val.;

gegužės mėn. 5 d. – 13 val., 12 d. – 11 val., 19 d. – 13 val., 26 d. – 11 val. 

5 Kretingos vienuolynus, Chodkevičių šeimos kriptą, bažnyčios bokštą galima aplankyti tik Kretingos rajono turizmo informacijos centro organizuojamų ekskursijų metu. Daugiau informacijos apie tai skaitykite www.aplankykkretinga.lt

Kaimų bažnyčios ir koplyčios lankytojams atveriamos tik per mišias ir atlaidus. Nesant progos lankymas galimas tik iš išorės. 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Pernai metais bankrutuojančiomis paskelbtos kone 1000, turto areštus patyrė 3,5 tūkstančio, be personalo liko per 5 tūkst. įmonių, skelbiama pranešime žiniasklaidai. 


Į moteriškos filosofijos kelionę bendramintes suburianti aktorė, TV laidų vedėja, moteriškos filosofijos „Pasimatuok jūrą" įkūrėja Justė Zinkevičiūtė Kovo 8 d . (trečiadienį) 17.30 val. Palangos viešojoje bibliotekoje pristatys naują savo knygą „Kol žiovauja žuvėdros“. 


Savaitgalį visi keliai ves į Palangą – po metų pertraukos sugrįžta viena laukiamiausių švenčių „Palangos stinta“. Vasario 11–13 dienomis kurorte bus galima ne tik pasimėgauti agurkais kvepiančiomis stintomis, bet ir dalyvauti gausybėje renginių.


Prieš daugiau nei 60 metų pastatytas ir iš esmės neremontuotas Palangos kino teatras „Naglis“ iki 2024-ųjų turėtų gerokai praplėsti savo funkcijas bei tapti Vakarų Lietuvos regiono kino centru.


Palangoje atidarytas modernus baseinas

"Palangos tilto" informacija, 2019 03 02 | Rubrika: Miestas

Palangoje penktadienį, kovo 1 d. duris atvėrė visuomenės ilgai lauktas modernus baseinas su sveikatingumo centru, tad jau šį savaitgalį palangiškiai ir kurorto svečiai kviečiami išbandyti bei įvertinti naująjį objektą. Neabejojama, kad baseinas, atitinkantis tarptautinius standartus, puikiai pasitarnaus ne tik plaukti besimokantiems Palangos mokinukams, bet ir...


Šiemet sukanka 5 metai, kaip Palangos Vlado Jurgučio pagrindinė mokykla vykdo mokinių saviraiškos programą „Matematika ekstremaliai“ kartu su Vokietijos Bergeno Riugene „Am GrünenBerg” regionine mokykla. Šios programos iniciatorė ir autorė – matematikos mokytoja metodininkė Ingrida Šleinienė.


Lietuva – jūrinė valstybė, o Jūros diena pirmą kartą mūsų šalyje paminėta būtent Šventojoje – tokią žinią šį savaitgalį paskelbė Šventosios bendruomenė bei Palangos kultūros centras. Mieste švenčiama ir Baltų vienybės diena.


Darbą baigianti Vyriausybė apsispręsti, ar toliau turės būti vykdomas Palangos aplinkkelio projektas, kurio vertė nuo projekto vykdymo pradžios išaugo beveik 40 mln. litų, palieka naujajai Vyriausybei, sako laikinai einantis pareigas susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.


Iš piršto šiukšlių rinkliavos tarifus išlaužusiems politikams akys veriasi pamažu

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2010 05 21 | Rubrika: Miestas

Lietuvos Vyriausybės pavyzdžiu Palangos valdžia paknapstomis skuba taisyti savo praėjusių metų pabaigoje pridarytų klaidų. Skirtumas tas, kad šalies valdžia tas klaidas iškepė per kelias naktis, o Palangos savivaldybė iki patvirtinimo atliekų rinkliavos tvarką gromulavo daugiau nei pusmetį.


Balandžiai – tradicinis simbolis

Dalia JURGAITYTĖ, 2010 05 19 | Rubrika: Miestas

Jubiliejinės sezono atidarymo šventės akcentas – trečioji tarptautinė dekoratyvinių balandžių paroda, įvykusi restorano „De Cuba“ sode. Suvažiavę balandžių augintojai iš Palangos, Kretingos, Klaipėdos, Gargždų, Kauno, Šiaulių, kaimyninės Latvijos Liepojos miesto į parodą atvežė apie 170 įvairiausių veislių karvelių.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius