Kretingos miesto senosios žydų kapinės

Artimųjų kapus Palangos miesto kapinėse rasti nuo šiol bus paprasčiau – miesto civilinės kapinės suskaitmenintos, tad visa aktuali informacija jau patogiai pasiekiama virtualioje erdvėje. 

Ketvirtadienio rytą, rugsėjo 23-ąją, minint Lietuvos žydų genocido dieną, Palangos mero pavaduotojas Rimantas Antanas Mikalkėnas, mero patarėjas Pranas Žeimys bei Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus specialistai visų palangiškių vardu uždegę atminimo žvakeles Palangos miesto kapinėse, ant Palangos žydų genocido aukų kapo.

Rugsėjo 23 dieną Palangos senosios gimnazijos bendruomenė paminėjo Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną. Tą dieną 1943 metais buvo likviduotas Vilniaus getas.

Palangoje daug žydų bendruomenės paveldo pėdsakų. Vieni veda rodomaisiais kelio ženklais į atmintinas, dažnai tragiškas, vietas, kiti – be jokio ženklo, tačiau nebyliai kalbantys tiems, kurie žino, – prarasta istorija. Pastaraisiais metais išleisti du vertingi leidiniai, skirti pažinti neatsiejamą Lietuvos istorijos dalį – Palangos žydų bendruomenės gyvenimą.

Lietuvoje nerasime miesto ar miestelio be žydų kultūros ženklų. Palangoje žydai gyveno nuo XV a. antrosios pusės. 1487 m. Palangoje jau veikė žydų laidojimo brolija Chevra Kadiša, todėl šis faktas leidžia teigti, kad miestelyje jau buvo žydų bendruomenė. XVII a. žydai sudarė nemažą Palangos gyventojų dalį, jie savo darbais stengėsi nedidelę gyvenvietę paversti klestinčiu miestu.

,,Palangos tilto“ redakcija gavo anoniminį skundą, jog prastai tvarkomos senosios Palangos kapinės.

Krikščioniška Lietuva vos prieš mėnesį per Vėlines uždegė žvakutes ant savo artimųjų, bičiulių ar net svetimų kapų, bet niekas neuždegė žvakelės ant žydų senųjų kapinių Palangoje. Kurorto valdžia, pagirtinai tvarkanti miestą, šiais metais įrengė fontanus Rąžėje, skyrė beveik 200 tūkstančių litų kalėdiniams miesto papuošimams, bet žydų kapinės, kultūros...