Likimą pakeitęs vasaros darbas Palangoje: kino filmo verta patirtis, kurią lydi romantiška tradicija

„Kaip iš kino filmo. Fainai, gražu ir netikėta. Nieko panašaus nesu girdėjusi“, – sušunka Gabrielė, apibūdindama susitikimą su savo būsimu vyru prieš ketverius metus Palangoje. Abu mokyklą pabaigę jaunuoliai gavo draugų kvietimą padirbėti pajūrio kurorto parduotuvėje. Viskas baigėsi santuoka ir sparčiai kylančia karjera.

Sakote neįmanoma dirbant salės darbuotoju ar kasininke pakilti iki direktoriaus kėdės? Edgaro ir Gabrielės Tumelių istorija rodo priešingai.

Šiuo metu Vilniuje „Maxima“ parduotuvėms vadovaujantys sutuoktiniai nė iš tolo nenutuokė, kur juos nuves sprendimas priimti draugų pasiūlymą 2018 metų vasarą vykti į Palangą užsidirbti ir įkvėpti gaivaus pajūrio oro.

„Baigęs mokyklą iš draugo gavau pasiūlymą kartu važiuoti į Palangą dirbti parduotuvėje, kur suteikiamas apgyvendinimas ir maitinimas. Mums, ką tik baigusiems mokyklą, tai pasirodė geras pasiūlymas. Keli zuikiai vienu šūviu – uždarbis, darbo patirtis, poilsis ir atostogos Palangoje, – pasakojo iš Panevėžio kilęs Edgaras. – Parduotuvėje dirbome pamaininiu grafiku – keturios dienos darbo, keturios – poilsio. Laisvos dienos Palangoje – tarsi mini atostogos. Turėjau tikslą vasarą užsidribti ir įgyti patirties, tad gavęs pasiūlymą ilgai nesvarsčiau.“

Lygiai tokį patį pasiūlymą iš draugės išgirdusi raseiniškė Gabrielė nedvejodama jį priėmė.

„Aišku, mokykloje vyravo visokie stereotipai apie darbą „Maxima“ parduotuvėje, juokdavomės, kad blogiau ir būti negali, bet visas tas įsivaizdavimas subyrėjo vos pradėjus dirbti. Supratome, kad čia gausime daug naudos. Jei nerimavome dėl per didelio darbo krūvio, tai taip – dirbti reikėjo, bet tikrai nebuvo taip, kaip žmonės kalba, – prisiminė G. Tumelienė. – Buvau nusprendusi eiti dirbti salės darbuotoja, bet po darbo pokalbio su direktore sutikau padirbėti su kasos aparatu. Iš tikrųjų bijojau tos atsakomybės, bet netrukus supratau, kad čia nieko sudėtingo nėra.“

Jos vyras šmaikštavo, kad šiais laikais nereikia mokėti naudotis mediniais skaitliukais – viskas automatizuota, todėl tos baimės yra iš piršto laužtos: „Taip, žmonės bijo sėstis prie kasos aparato, bet priėmę tą iššūkį vėliau lieka patenkinti. Aš pats pradėjau nuo salės darbuotojo pareigų, dirbau gėrimų skyriuje. Neabejotinai, tai – daugiausiai srauto sulaukiantis, laibai judrus skyrius. Tie keli mėnesiai taip užkabino mane, kad pradėjau domėtis, ką daro administracijos darbuotojai, susipažinau su marketingu, ėmiausi iniciatyvos padirbėti ir kitose pozicijose. Man tiesiog buvo įdomu.“

Gabrielė pasakojo, kad vasarą parduotuvė Palangoje paprastai būna labai apkrauta, darbuotojų daug, bet visi mėgavosi gera atmosfera ir teigiamomis emocijomis.

„Dirbau pagal grafiką nuo pusės pirmos iki pusės pirmos nakties ir tuomet su drauge eidavome Basanavičiaus gatve iki jūros, o namo grįždavome jau paryčiais. Ir pervargimo jokio nebuvo“, – pasakojo G. Tumelienė. Savo ruožtu Edgarui labiausiai į atmintį įstrigo kasdien valgyti šaltibarščiai.

„Šaltibarščiais kone visą vasarą maitinomės. Yra tokių, kurie po tos vasaros jų jau nebevalgo, bet aš vis dar mėgstu. O šiaip apgyvendinimas ir maitinimas buvo nemokamas, valgėme įvairaus maisto, vaisių, ledų. Apskritai Palangoje tuomet radau daug bendraamžių, kurie taip pat buvo atvykę ir padirbėti, ir pailsėti. Ten susiradome ir naujų draugų“, – dalinosi mintimis E. Tumelis. Būtent ten jis susipažino ir su būsima savo žmona.

„Mes jau dirbome dvi dienas, o tuomet pamačiau prisijungusius Edgarą su draugu. Einame pietauti, žiūrime, kokie čia naujokai. Mums tuomet jie buvo naujokai. Na, Edgaras iškart krito man į akį – darbštus, komunikabilus, visąlaik kupinas iniciatyvos“, – prisiminė Gabrielė. Jai pritarė ir sutuoktinis: „Kartu pramogavome, vasarą leidome. O pasibaigus supratome, kad nenorime išsiskirti. Tad tęsėme studijas ir darbus kartu jau Vilniuje.“

Gabrielė sostinėje studijavo veterinariją, o Edgaras interjero dizainą, tačiau netrukus suvokė, kad tai – ne jam. Abu netrukus vėl įsidarbino jau gerai pažįstamoje įmonėje ir ėmė kopti karjeros laiptais, pradedant nuo studijų derinimo su vakariniu darbu parduotuvėje.

Šiuo metu E. Tumelis dirba „Maxima XX“ tinklo direktoriumi, o G. Tumelienė atitinkamai vadovauja „Maxima X“ tinklo parduotuvei.

„Mūsų darbas yra su žmonėmis, tikrai nesame tie, kurie sėdi kabinete. Turime dideles komandas, aš – 50 žmonių, Gabrielė – 20. Turime užtikrinti nenutrūkstamą tinkamą parduotuvės veiklą, – kalbėjo Edgaras. – Labai padeda įmonės kultūra, mėginame gyventi pagal tris principus: susivokimas, atsakomybė ir pasitikėjimas savimi. Man tai padėjo išlikti motyvuotam, kopti karjeros laiptais, turėti perspektyvų bei ugdyti kitus žmones. Niekada nebūna, kad nenorėčiau eiti į darbą, einu degančiomis akimis.“

Abu jaunuoliai šiame kelyje susiejo ir savo asmeninius gyvenimus. Praėjus dvejiems metams po susitikimo Palangoje Edgaras Karklėje esančioje garsiojoje Olando kepurėje pasipiršo Gabrielei, o dar po metų pora atšoko vestuves.

„Kiekvienais metais vasarą turime tradiciją grįžti Palangą. Aplankome kolegas, parduotuvę, leidžiame laiką. Mums tai sentimentai visam gyvenimui. Šįmet švęsime pirmąsias santuokos metines ir būtinai vėl aplankysime Palangą. Toks gyvenimas. Atrodo, kad nieko neplanavome, viskas tiesiog taip susiklostė. Manau, tikrai nieko nekeistume šiame kelyje“, – pastebėjo vyras.

Sutuoktiniai prisipažino mielai linkintys, kad ir veikiausiai būsimi jų vaikai turėtų tokią vasaros darbo patirtį.

„Apskritai visiems jauniems žmonėms rekomenduočiau, nes man ta patirtis buvo labai gera. Galima susitikti daug panašaus mąstymo žmonių – jaunų, motyvuotų, užsidegusių. Dalis atėjusių taip ir lieka įmonėje“, – reziumavo E. Tumelis.

DELFI