Moksleivių privačių sporto klubų vadovai: „Tikimės, kad Palanga seks Klaipėdos pavyzdžiu“

Ar Palangai vertėtų pasekti Klaipėdos pavyzdžiu ir įvesti taip vadinamą sportininko krepšelio sistemą?
Jį įvedus, į jo lėšas galėtų pretenduoti ir visų sporto šakų, patvirtintų miesto Tarybos, privatūs sporto klubai. Iki šiol jie, neretai labiau mėgstami jaunųjų sportininkų ir jų tėvelių, verčiasi sunkokai, kai tuo tarpu, anot kai kurių miesto sporto bendruomenės specialistų, Sporto centro, gaunančio miesto biudžeto pinigus, sporto programos yra „išpūstos“, eikvojamos biudžeto lėšos.

„Palangos tilto“ kavaryčio svečiai
Kaip yra iš tikrųjų? Kas geriau jauniesiems sportininkams? Praėjusią savaitę tradiciniame „Palangos tilto“ kavarytyje apie tai diskutavo Palangos sporto centro (PSC) direktoriaus pavaduotojas ir futbolo treneris Arūnas Macius, karate kyokushin mokyklos „Shodan“ vadovas ir mokytojas Lukas Kubilius, futbolo klubo „Gintaras“ steigėjas ir treneris Marselis Balasanovas, Palangos sambo akademijos vadovas ir treneris Ernestas Doržinkevičius, taip pat Palangos sambo akademijos atstovas Algirdas Rasimas, mama Audronė Bumbulienė.

Kas svarbiausia pasirenkant sporto būrelį?
„Man, kaip ir daugumai mamų, svarbiausia, kokią sporto šaką lanko vaikas, ir koks yra treneris. Ar sporto grupė veikia kaip Sporto centro padalinys ar kaip atskiras sporto klubas, manau, nei vienam tėvui nėra svarbu. Pirmas treniruotes stebėjau pati, kaip sekasi vaikui, koks treneris“, – sakė palangiškė mama.
Sambo akademijos atstovai pastebėjo, kad daliai tėvų svarbus ir kokio dydžio yra mokestis už vaiko sporto būrelį. „Kai kurie tėvai tiesiog neįstengia sumokėti už vaiko būrelį. Įvedus sportininko krepšelį, tai nebūtų taip aktualu“, – sakė M. Balasanovas.
A. Macius sakė, kad Sporto centre šiais metais kultivuojamos šešios sporto šakos. Kitaip nei kai kuriuose privačiuose sporto klubuose, Sporto centras parūpina savo auklėtiniams inventorių – tam Sporto centras šiemet išleido apie 10 tūkstančių litų, bet negalėjo pasakyti, kiek savivaldybės pinigų skirta centrui šiais metais išlaikyti. Iš viso Sporto centre, anot jo, treniruojasi arti 400 vaikų.

Daug klausimų
Diskusijos dalyviai kėlė klausimą dėl Sporto centrui skiriamų lėšų panaudojimo efektyvumo.
Kodėl – tai parodė ir audito rezultatai – kai kurie sąrašai yra „išpūsti“: vienoks lankančiųjų skaičius figūruoja sąrašuose, o tikrovėje vaikų sportuoja gerokai mažiau? Kodėl kai kurios sporto šakos, pavyzdžiui, tenisas, kultivuojamos privačių klubų, yra siūlomos ir Sporto centre, nors jame lankančių vaikų skaičių galima beveik suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų? Kiek Sporto centro trenerių turi savo privačius klubus? Ar nebūtų prasminga Palangai žengti kai kurių didmiesčių keliu ir, pavyzdžiui, taip sureguliuoti teisinę bazę, kad jaunuosius krepšininkus Palangoje norėtų ir būtų suinteresuotas ugdyti krepšinio klubas „Palanga“?
„Pagal viešą informaciją, šiemet Sporto centrui iš miesto biudžeto buvo skirtas apie milijonas litų. Patikslinsiu: pagal oficialią statistiką, Sporto centre šiais metais būrelius lanko 384 vaikai, tad vienam vaikui tenka apie 2600 litų per metus. Tai – dideli pinigai“, – sakė E. Doržinkevičius.
Jis pastebėjo, kad Kontrolės tarnyba Sporto centre 2011-aisiais nustatė „eilę pažeidimų“. Taip pat ir dėl neatitikimų tarp deklaruojamo ir realaus vaikų skaičiaus, dubliavimosi.
A. Macius nesutiko su tokiais skaičiavimais: „Reikia įvertinti, kiek Sporto centras skiria lėšų sporto bazių išlaikymui, aptarnaujančio personalo algoms“.
Futbolininkų treneris M. Balasanovas sakė, kad pinigų skyrimas „vien Sporto centrui“ yra negerai, todėl jis „labai tikisi“, kad Palanga paseks Klaipėdos pavyzdžiu ir sukurs sportininko krepšelio sistemą.
„Prie to jau einama ir kitose šalies savivaldybėse, – pastebėjo M. Balasanovas. – Sportininko krepšelio sistema atneš daugiau skaidrumo – bus aiškiau, kiek iš tikrųjų lankomi būreliai“.

Nauda – akivaizdi
L. Kubilius, kurio „Shodan“ mokykla veikia ir Klaipėdoje, įvedus sportininko krepšelio sistemą, pasidalino, kas pasikeitė jo klubo veikloje.
„Kadangi turime nemažai auklėtinių, nauda klubui – akivaizdi: gauname miesto biudžeto lėšų inventoriui įsigyti, tapo įmanoma apmokėti mūsų keliones į varžybas. Didelė parama išties“, – sakė L. Kubilius.
Anot jo, Palangos savivaldybė klubą kurorte paremia simboliškai, neįpareigota sprendimų.
„Perėjimas prie sportininko krepšelio sistemos įvedimo yra numatytas Švietimo ir mokslo ministerijos direktyvoje iki 2016-ųjų metų. Bet neformalus vaikų ugdymas – savarankiška savivaldybės funkcija“, – pastebėjo Sambo akademijos vadovas.
L. Kubilius įsiterpė, kad sportininko krepšelio sistema Klaipėdoje tapo galima, tik miestui nepabūgus panaikinti nepopuliarias sporto šakas ir atitinkamai etatus. „Nenormalu, pavyzdžiui, kai buriavimą Klaipėdoje lankė vos kelios dešimtys vaikų, o biudžeto pinigai buvo numatyti net buriavimo inventoriaus saugojimui, iš viso visai vaikų buriavimo šakai – apie kelis šimtus tūkstančius litų“, – sakė „Shodan“ vadovas.
Paklaustas, kiek Sporto centre vaikų lanko futbolo treniruotes, A. Macius sakė, kad neseniai buvo įsteigta ketvirta grupė centre – iš viso jas lanko apie 70 vaikų.
„Bet M. Balasanovas dirba vienas su 60 vaikų ir tik pasvajoti gali apie sąlygas, kurias turi Sporto centre dirbantys futbolo treneriai“, – buvo pastebėta.
A. Rasimas iš Palangos sambo akademijos taip pat sutiko, kad sporto šakos, net ir negalinčios pasigirti didesniu auklėtinių skaičiumi, Palangos sporto centre ir privačiuose klubuose dubliuojasi. „Lygių sąlygų tikrai nėra“, – sakė jis.
„Dar blogiau, kai treneris dirba Sporto centre ir yra įkūręs savo privatų klubą, o vaikas lanko tik privatų klubą, kai tuo tarpu Sporto centre – tik „popierinis“. Taip yra, o savivaldybės finansavimas dėl to nekinta“, – pastebėjo E. Doržinkevičius.
A. Macius nesutiko su sambo sportininkų treneriu.

Sovietinis modelis?
E. Doržinkevičius sakė, kad „pusė savivaldybės pinigų“ Sporto centrui yra išleidžiami tam, kad būtų užtikrintas įstaigos gyvavimas. „Tiesiog sovietinės sporto įstaigos modelis, – sakė jis. –Nenormalu, kad grubiai kalbant, iš milijono litų Palangos sporto centrui tik apie 200 tūkst. litų tenka vaikams. Kam Sporto centrui reikalingi keturi valytojai ir kiemsargis? Neįskaičiuojant Palangos sporto arenos. Kodėl jaunųjų palangiškių sporto krepšelio pinigai leidžiami valytojams? Gal tokią priežiūros funkciją perduoti komunaliniam ūkiui?“
A. Macius teisinosi reikalavimais, „nuleistais iš viršaus“. „Klausimai turi būti adresuojami Švietimo ir mokslo ministerijai“, – sakė Sporto centro direktoriaus pavaduotojas.
L. Kubilius nesutiko su E. Doržinkevičiumi, kad „kiekvienas Sporto centro treneris“ turi ir savo privatų klubą. „Taip nėra, neklaidinkite žmonių“, – sakė jis.
Sambo akademijos vadovas sakė, kad „su situacija kurorto vaikų sporte“ vasaros pradžioje supažindino ir miesto merą Š. Vaitkų ir tikisi iš jo vadovaujamos miesto Tarybos sprendimo šiuo klausimu.
E. Doržinkevičius pastebėjo, kad Palangoje nėra sporto organizacijos, jungiančios visus ne Sporto centrui priklausančius sporto klubus ir būrelius, ir tai, anot jo yra blogai. „Ne tik neturime tikslios informacijos, kiek yra tokių vaikų, bet ir negalime dėl savo reikalų kalbėti vienu balsu“, – sakė jis.

Klaipėdos pavyzdys
Sportininko krepšelio dydis vienam vaikui per mėnesį Klaipėdoje svyruoja nuo 63 iki 100 litų. Sportuojančio vaiko krepšelis uostamiestyje yra diferencijuojamas, atsižvelgiant į mokymo grupes ir sportuojančių vaikų skaičių.
Jei vaikas yra pradinio rengimo grupėje (pirmi treji sportavimo metai), tai krepšelio dydis vienam sportuojančiam vaikui – vienoks, jei meistriškumo ugdymo grupėje (ketvirti-septinti sportavimo metai) – apie 30 litų didesnis, o jei meistriškumo tobulinimo grupėje (aštunti-devinti sportavimo metai), tai siekia apie šimtą litų.
Klaipėdos finansavimą iš biudžeto gauna rankinis, krepšinis, plaukimas, povandeninis plaukimas, futbolas, tinklinis, laisvosios imtynės, graikų-romėnų imtynės, dziudo, boksas, sunkioji atletika, lengvoji atletika, sportinė gimnastika, meninė gimnastika, sportinė aerobika ir dviračių sportas.
Visos kitos Klaipėdoje kultivuojamos sporto šakos privalo verstis kaip klubai – už kiekvieną auklėtinį iš valdžios gauna nustatytą lėšų sumą, vadinamąjį sportininko krepšelį.
Klaipėdos miestas šiems metams moksleivių sportininkų krepšeliui skyrė apie 1,1 milijono litų.
Klaipėdoje iš sportininko krepšelio finansuojama apie 1100 vaikų.