„Neskrisiu iš Ispanijos į Palangą žolės nušienauti“

Eglė PALUBINSKAITĖ, 2016-06-06
Peržiūrėta
516
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

„Neskrisiu iš Ispanijos į Palangą žolės nušienauti“

Į „Palangos tilto“ redakciją kreipėsi palangiškiai iš Klaipėdos plento ir Jūratės gatvės, nebeapsikenčiantys kaimynystėje esančios netvarkos. Anot jų, dėl jos kreipėsi ir į Palangos miesto savivaldybę, ir į pačius kurorto nepuošiančių šabakštynų savininkus, tačiau visur atsimušė kaip į sieną. Viešosios tvarkos skyrius trauko pečiais – stengiamasi reaguoti, bet viską aprėpti – nerealu.

Žolėse iki kelių skendi nebereikalingos atliekos
Jūratės g. 56 daugiabučio pirmininkas Jonas Petrulis jau penkerius metus kovoja su kaimynystėje esančia netvarka. Greta stovinčio 54 privataus namo savininkai, pirmininko žiniomis, gyvena Vilniuje, tad pastatas neprižiūrimas ir namo aplinka ne tik kad netvarkoma, bet ir atrodo jau labai gąsdinančiai. „Visai šalia – miesto centras, judėjimas žmonių šia gatve nemažas, tad gėda ir nuo einančiųjų pro šalį, ir nuo mano pirmininkaujamo namo gyventojų, kurie savo aplinką labai gražiai savarankiškai tvarkosi“, – pasakojo J. Petrulis.
Šiuo metu namo sklypas visiškai apleistas, žolė virš kelių, pakampėmis sumesti betono luitai ar sutrupėjusios ir nebereikalingos stogo čerpės, žabai ir visokios kitokios buitinės atliekos, kurios guli tiesiai po 56 daugiabučio gyventojų langais. „Nuo gatvės pusės esantis namas labai jau neprižiūrėtas ir apleistas, tad greičiausiai kitoje sklypo dalyje bandyta statyti naują pastatą“, – spėjo palangiškis. Ir iš tiesų matyti supilti ir jau žolėmis bebaigiantys apvirsti betoniniai pamatai.
Pats Jonas susirado ir namo savininko kontaktus, pabandė susisiekti, tačiau kaskart buvo giedama ta pati giesmelė: „Jau kitą vasarą ar rudenį atvyksime, tvarkysime. Tačiau niekas taip ir nesirodo, o šabakštynų tik daugėja. Skambinau ir visai neseniai, prieš keletą savaičių. Visada šneka draugiškai, bet vis tą patį“.

Domėjosi Viešosios tvarkos skyrius
Visa sklypo teritorija aptverta paprasta tinkline tvora, kuri vietomis praardyta, žiojėja skylės. „Jau kai kurie tvorų stulpeliai baigia išgriūti. Anksčiau čia landžiodavo ir benamiai, girtaudavo tuose šabakštynuose, keldavo triukšmą ir palikdavo nemažai šiukšlių, tačiau dabar bent jau jų atsikratėme“, – teigia J. Petrulis. – Aplinkinių daugiabučių aplinka sutvarkyta. Žolė nupjauta, sodinami gėlynai, įrengti suoliukai, kad galėtume išeiti pailsėti, tačiau toks šalia esantis šabakštynas jau ima erzinti“.
Jis pats kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių prieš ketverius metus: „Atvyko, nufotografavo, surašė kažkokius popierius ir pažadėjo tikrai viską sutvarkyti, tačiau, kaip patys matote, niekas nepasikeitė“.
Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Petras Keinys „Palangos tiltui“ sakė, kad skyrius nespėjąs visko aprėpti, bet, kiek įmanoma, stengiasi reaguoti laiku ir padėti.
Tvarka besirūpinantis J. Petrulis kreipėsi ir į vicemerą Rimantą Mikalkėną: „Jis taip pat pritarė, kad tvarkos šiame sklype reikia ir savininkus būtina drausminti, tačiau viskas tuo ir užsibaigė“.
Palangiškis specialistams davė ir sklypo savininko duomenis, kad viskas vyktų paprasčiau, bet, panašu, tai situacijos nepakeitė.

„Tikrai neskrisiu šienauti žolės iš Ispanijos“
„Palangos tiltui“ pavyko susisiekti su vienu iš sklypo savininkų, kurių, pasirodo, yra net penki.
Jurgis Kaukėnas, gana draugiškai nusiteikęs, iš pradžių bandė pokalbį palaikyti ironiškai. „O kas jums ten nepatinka, ar buvote nuvykę? Miesto centre kuriame natūralų kraštovaizdį, reikia ir natūralios gamtos centre, ne tik išpuoštų sklypų“, – porino vyriškis. Draugiškai pasiūlius tęsti pokalbį rimčiau, vyriškis buvo linkęs paaiškinti visą situaciją: „Lietuvoje per metus būnu gal tik dvi savaites, tad tikrai neturiu galimybės atvykti šienauti žolės į Palangą. Man priklauso tik viena sklypo dalis pačiame gale, ten buvome pradėję statybas, tačiau statybininkai pabėgo, o supilti pamatai taip ir liko“.
J. Kaukėnas pasakojo, kad jau yra prieš keletą metų gavęs nuobaudą iš Viešosios tvarkos skyriaus įgaliotų darbuotojų: „Kaimynas iš 56 namo pasiskundė, o man surašė dar anksčiau 10 litų baudą, tad ją sąžiningai sumokėjau ir jaučiuosi prieš valstybę nekaltas“.
Vyriškis, gyvenantis Ispanijoje, tikina, kad jau yra derinami statybų planai ir projektai, tad jei viskas pavyks pagal planą, artimiausiu metu turėtų prasidėti pradėtosios statybos. „Bet tada vėl skųsis, kad bus netvarka“, – šmaikštavo vienas iš sklypo savininkų.
Vyras juokaudamas nelabai išvis suprato, kuo užkliūva aplinkinių namų kaimynams paprasčiausia aukšta žolė: „Nesimato per tą žolę nei jokių betono luitų ar žabų, o kad kažkam per balkoną žiūrint žolė atrodo per aukšta, tikrai nežadu skristi iš Ispanijos ir ją šienauti“.

Gamtiniai reikalai atliekami visai šalia namo tvoros
Kitas miesto tvarka susirūpinęs „Palangos tilto“ skaitytojas – Juozas Jankauskas, gyvenantis Klaipėdos pl. 68 name, visai šalia Liuteronų evangelikų bažnyčios. Šis vyriškis dėl miesto tvarkos turi ne vieną nusiskundimą: „Mus su žmona labiausiai erzina priešais mūsų namą esanti nemokama automobilių stovėjimo aikštelė“.
Aikštelė, priešais „Iki Cento“ prekybos centrą yra nemokama, tad joje, pasak vyriškio, vyksta kas tik nori: „Per naktį dažnai stovi sunkiasvoriai automobiliai, kurių šaldytuvai garsiai dirba visą naktį, tad miegoti darosi neįmanoma“.
Juozo žmona – sunkus ligonis, tad dėl tokio triukšmo ji visiškai negali užmigti. Tačiau tai dar ne vienintelė bėda. Kadangi aikštelė nemokama, vasarą čia suvažiuoja, anot Juozo, nemažai jaunimėlio, kurie ne tik triukšmauja, bet ir atlieka gamtinius reikalus visai šalia vyriškio namo tvoros. „Esame ne kartą savo akimis matę, kaip iš autobuso, atvežusio moksleivius, vaikai tūpė visai mums po langais arba šalia daržovių ir gėlių kiosko, jei jis uždarytas“, – pasakojo nebeapsikentęs vyriškis.
Pats Juozas dėl tokios padėties mato kelias išeitis: „Siūlyčiau pastatyti įspėjamąjį ženklą, draudžiantį sunkiasvoriams automobiliams stovėti aikštelėje bent jau naktį. Arba dar kita išeitis – apmokestinti stovėjimą, tada ir tas jaunimėlis tikrai ten nestoviniuotų“. Galiausiai, pasak vyriškio, jei negalima nei tas, nei tas, tad jau tegu būna įrengti bent biotualetai. Komunalininkai Juozui paaiškino, kad aikštelės apmokestinimas negalimas, nes tai yra vieša, visiems prieinama ir nemokamo naudojimosi erdvė, kadangi šalia yra prekybos centrai.

Už tvoros – benamių draugija
Kita bėda – šabakštynai šalia Juozo gyvenamos teritorijos tvoros. Už tvoros, pasak vyriškio, Savivaldybei priklausanti žemės valda, kuri nešienaujama ir netvarkoma. „Kuomet čia su žmona prieš daugybę metų atsikraustėme, čia buvo tokia netvarka, tad savo nuosavą teritoriją tvarkėme ir puoselėjome. O šie žolynai įvažiavimo į mano kiemą tikrai nepuošia“, – skundėsi Juozas. Ir apsilankymo pas Juozą metu, greta esančiuose krūmynuose iš tiesų matėme ne vieną girtaujantį benamį.
Vyriškis kreipėsi į žemėtvarką su užklausimu: „Teiravausi, gal būtų galima man šį nedidelį žemės ruožą išsipirkti ir sutvarkyti asmeniškai, tačiau man buvo paaiškinta, kad pagal mano gyvenamąjį plotą papildoma žemės valda nebegalima“. Kreipėsi Juozas ir į Viešosios tvarkos skyrių, reikalavo, kad aplinką sutvarkytų, tačiau prašymai nebuvo išgirsti.
Apgailestavo vyriškis ir dėl Liuteronų evangelikų bažnyčios augmenijos. „Klebonas tujas pasodino visiškai šalia tvoros, nepalikdamas jokio privalomo atstumo tarp sklypų, tad tujų šaknys raizgosi tiesiai į mano gėlyną, smelkia augalus“, – nesibaigiančias bėdas dėstė Juozas. Tačiau dėl pastarosios pyko mažiausiai: „Šventa vieta, tad ir pyktis negalimas, bet galėjo juk bent atsiklausti“.
 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Palangos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba įspėja nedeginti žolės

"Palangos tilto", LiJOT informacija, 2021 03 31 | Rubrika: Miestas

Orai vis labiau ir labiau šiltėja, prasidėjo švaros ir tvarkymosi metas. Kaip ir kasmet, deginamos senos šakos, žolė, šiukšlės. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet šalyje atvirose teritorijose jau kilo 157 gaisrai, vien kovo mėnesį ugniagesiai gesino 102 tokius gaisrus. Jų metu sudegė per 660 a pievų....


„Kuršių žemė“, „Kopa“, „Medžio šviesa“, „Pajūrio žolės“, „Šventosios žvilgsnis“, „Miško ir jūros kova“, „Liuteronų bažnytukės varpas“, „Išlikimas“,– tokius ir dar daugybę kitų siužetų rugpjūčio pabaigoje vykusiame XI dailės plenere-simpoziume...


Į „Palangos tilto“ redakciją kreipėsi palangiškiai iš Klaipėdos plento ir Jūratės gatvės, nebeapsikenčiantys kaimynystėje esančios netvarkos. Anot jų, dėl jos kreipėsi ir į Palangos miesto savivaldybę, ir į pačius kurorto nepuošiančių šabakštynų savininkus, tačiau visur atsimušė kaip į sieną. Viešosios tvarkos skyrius trauko...


Orai vis labiau ir labiau šiltėja, prasidėjo švaros ir tvarkymosi metas. Kaip ir kasmet, deginamos senos šakos, žolė, šiukšlės. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per tris šių metų mėnesius šalyje jau kilo 885 žolės gaisrai, vien kovo mėnesį ugniagesiai užgesino 816 tokių gaisrų. Jų metu sudegė per 1 300 ha...


Šiltėjant orams gyventojai tvarkosi savo namų kiemus, sodybas ir neretai surinktas ar sugrėbtas šiukšles degina. Dažnai pasitaiko ir pernykštės žolės deginimo atvejų, kurie kenkia aplinkai, sukelia grėsmę savo turtui, sveikatai ar net gyvybei. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros specialistai kartu su Palangos...


Teisininko komentaras

2013 11 14 | Rubrika: Miestas

Laikraščio skaitytojas iš Šventosios klausia: kokia numatyta atsakomybė už „žolės“ (narkotinės medžiagos) laikymą namuose?


Tyla ir ramybė, trikdoma tik lapus šluojančių, spyglius renkančių ir gėles sodinančių žmonių tylių tarpusavio pasikalbėjimų. Rudens lietaus nupraustų medžių ir žolės aromatas. Žingsniai, stabtelintys, kad akys pasidžiaugtų gražesne kompozicija ar kad lūpos ir širdis sukalbėtų „Amžinąjį atilsį“ prie sielai brangaus Anapilin iškeliavusio artimojo ar tiesiog...


  Palangoje nėra sudėtinga gauti vadinamosios žolės. Taip kalba vietinis jaunimas. „Man mokykloje yra siūlę žolės. Sakė, kad pažįstami gali parduoti. Tačiau tokie dalykai manęs visiškai nedomina”, – pasakojo kurorte besimokanti mergina. Ji pati girdėjusi, kad žolės Palangoje galima įsigyti už 35-50 litų.


Gal labai „nepersūdysime“ jeigu pasakysime, jog komunalininkai yra darbščiausi žmonės kurorte. Tikime, jog rūpintis šiukšlių išvežimu, paplūdimių valymu, žolės pjovimu, gatvių šlavimu, želdynų prižiūrėjimu, gatvių kokybe, apšvietimu – nelengva. Galbūt todėl miesto meras Šarūnas Vaitkus pirmą kartą miesto istorijoje garbės...


Per pustrečių metų vietoj žadėtų sporto bazių - gardelį primenanti futbolo aikštelė

Alvydas ZIABKUS, “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2010 10 25 | Rubrika: Miestas

Prieš daugiau nei dvejus metus Palangą sportininkų rojumi žadėjusiam paversti miesto merui Vytautui Stalmokui savo vizijoms įgyvendinti liko vos keturi mėnesiai, o kurortas tegali pasigirti šalia V.Jurgučio vidurinės mokyklos atsiradusia dirbtinės žolės futbolo aikštele.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius