Palanga pernai buvo viena iš vidinės migracijos centrų: ją pasirinko 818 gyventojų, o jį paliko 472

"Delfi", 2021-04-18
Peržiūrėta
822
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Palanga pernai buvo viena iš vidinės migracijos centrų: ją pasirinko 818 gyventojų, o jį paliko 472

Du didieji miestai – Vilnius ir Kaunas – vis dar išlieka pagrindiniais vidinės migracijos centrais šalyje ir traukia norinčiuosius ištrūkti iš provincijos, vis dėlto pasitaiko ir išimčių, praneša Statistikos departamentas. Pavyzdžiui, Palanga. Pernai didžiausią šalies kurortą pasirinko 818 gyventojų, o jį paliko 472. Miestas augo ir užpernai, kai į Palangą atvyko 861 gyventojas, o išvyko 468. Vis dėlto didžiausias vidinės migracijos srautas driekiasi į Vilnių bei laikinąją sostinę, taip pat žiedines šių didmiesčių savivaldybes.
O kai kurie miestai, pavyzdžiui, Aytus neteko daug gyventojų.
Statistikos departamento duomenimis, pernai vis dar daugiau alytiškių geresnio gyvenimo ieškojo svetur. Iš Alytaus praėjusiais metais išsikėlė 1238 gyventojai, o atvyko – 777. Panaši situacija buvo ir užpernai: tada į Alytų gyventi atvyko 903 nauji gyventojai, o išvyko 1359. Dar blogiau buvo 2018 m., kai iš miesto išvyko 726 gyventojais daugiau nei atvyko.
Statistikos departamento duomenimis, gyventojų kažkodėl neviliojo ir Šiauliai bei Panevėžys. Pastarajame mieste gyventojų mažėjo: pernai atvyko 1109, o išvyko 1827, užpernai – atitinkamai 1258 ir 2021. Šiauliai taip pat netraukė naujakurių ir pernai, ir ankstesniais metais. 2020 m. šiame mieste įsikūrė 1787, o išvyko 2844 gyventojai, 2019 m. – atitinkamai 2026 ir 2521. 2018 m. iš Šiaulių išvyko 3037 gyventojai, o atvyko – 1910.
Mažiau naujakurių pernai buvo ir Klaipėdoje. Uostamiestį gyventi pasirinko 3020 gyventojų, bet išvyko 3957. 2019 m. į Klaipėdą atvyko 3,8 tūkst., o išvyko 3,5 tūkst. gyventojų . Dauguma iš šalies neemigravusių gyventojų ir toliau renkasi Vilnių arba Kauną. Tarp lietuvių favoritų taip pat yra šalies kurortai: Palanga, Neringa, Trakai. Trakų rajono savivaldybėje pernai apsistojo 410 gyventojų daugiau nei išvyko. Daugiau atvykstančiųjų į Trakų rajono savivaldybę buvo ir 2019, ir 2018 m.
Gyventojų prieaugiu gali girtis ir Neringa: 2020 m. į ją gyventi atvyko 345, išvyko – 238, 2019 m. atvyko 259, išvyko – 197, 2018 m. – atitinkamai 365 ir 153.
Pernai Kaune įsikūrė 8,6 tūkst. gyventojų, o išvyko kiek daugiau nei 5,8 tūkst. Daugiau naujų gyventojų Kaune buvo ir 2019 m. (atvyko 7898, išvyko 5641), tačiau 2018 m. iš Kauno daugiau žmonių išvyko (6219) nei atvyko (5860). Pastaruosius trejus metus gyventojų daugėjo Kauno rajone. Pavyzdžiui, 2018 m. į šį rajoną atsikėlė 5,2 tūkst. gyventojų, o išvyko 3,1 tūkst. Pernai atvyko 4945, išvyko 4780. Vis dėlto sparčiausiai naujų gyventojų skaičius augo Vilniuje. Pernai į sostinę atvyko 11,6 tūkst. naujų gyventojų, išvyko 8,6 tūkst. 2019 m. į Vilnių atsikėlė 12,3 tūkst., išsikėlė 7,5 tūkst. 2018 m. į Vilnių atvyko 11,2 tūkst., išvyko 8,3 tūkst.
Pastaraisiais metais augo ir Vilniaus rajonas, į kurį 2020 m. atvyko 4,7 tūkst., išvyko 3,2 tūkst. gyventojų. Į Vilniaus rajoną daugiau gyventojų kėlėsi ir ankstesniais metais, o 2018 m. į rajoną atvyko 1,6 tūkst. žmonių daugiau nei išvyko.
Delfi.lt

 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Du didieji miestai – Vilnius ir Kaunas – vis dar išlieka pagrindiniais vidinės migracijos centrais šalyje ir traukia norinčiuosius ištrūkti iš provincijos, vis dėlto pasitaiko ir išimčių, praneša Statistikos departamentas. Pavyzdžiui, Palanga. Pernai didžiausią šalies kurortą pasirinko 818 gyventojų, o jį paliko 472. Miestas augo ir...


Iki kovo 1 d. imtinai Palangoje dviejų arba vienos vakcinos nuo COVID-19 ligos sulaukė 1 tūkst. 301 gyventojas. Dvi vakcinos dozes jau yra gavę 477 gyventojai, vieną kartą vakcina paskiepyti 824 palangiškiai, iš jų – 283 senjorai.


Registrų centro duomenimis, Palangoje šių metų spalį parduotos 215 patalpos (gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties, kurios apima ir netipinės paskirties būstą, pvz. viešbučių apartamentus), arba net 2,5 karto daugiau nei tuo pačiu metu pernai, kai buvo parduoti 86 objektai.


Nuo rugpjūčio pirmos aukštai iškelta „blaivybės kartelė“ pamažu leidžiasi žemyn – Seimas antradienį balsavo už Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kurios vėl leidža prekiauti silpnaisiais alkoholiniais gėrimais paplūdimio ir lauko kavinėse. Vadinasi, šaltas alus ir vyno taurė vėl grįžta. O kokia situacija, esant draudimams, buvo Palangos paplūdimyje?...


Nuo rugpjūčio pirmos aukštai iškelta „blaivybės kartelė“ pamažu leidžiasi žemyn – Seimas antradienį balsavo už Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kurios vėl leidža prekiauti silpnaisiais alkoholiniais gėrimais paplūdimio ir lauko kavinėse. Vadinasi, šaltas alus ir vyno taurė vėl grįžta. O kokia situacija, esant draudimams, buvo Palangos paplūdimyje?...


Antradienį, kovo 3 d., Palangos miesto savivaldybėje lankėsi Vakarų Lietuvos socialinių paslaugų centrų vadovai bei jų pavaduotojai.


Lietuvoje gyvenamąją vietą yra deklaravę virš 3 mln. žmonių, skelbia Registrų centras. Žmonių pernai daugėjo aštuoniose šalies savivaldybėse, taip pat Palangoje.


Pasikeitė Savivaldybės internetinės svetainės adresas. Naujasis yra toks - www.naujas.palanga.lt


Jau startavus 2014-iesiems, atminties ekrane vėl, tarsi Lemties burtininkui paliepus, atšvinta šviesaus atminimo Palangos inteligento, kolegų medikų, o ypatingai – ligonių, pacientų tebegerbiamo, nes dar ir dabar geražodžiais paminimo žemaičio, taktiško, kuklaus gydytojo Jono Šipalio (1941-2009) veidas, vėl ataidi jo visada ramumu, kantrybei nuteikinėję žodžiai: „Žinai, bičiuli, kitiems...


Joga moko kūno atpalaidavimo, ištvermės, vidinės ramybės. Kai kurie gydytojai ne tik patys praktikuoja jogą, bet ir rekomenduoja ją savo pacientams, prilygindami ją kineziterapijai. Jogos užsiėmimai jau kuris laikas vyksta ir mūsų mieste. Jogos mokytoja Audronė Pašilytė „Palangos tiltui“ sakė, jog svarbiausia atrasti ryšį tarp fizinio kūno, amžinosios mūsų...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius