Po reido policijos pareigūnai liko kvailio vietoje: o jūs įrodykite, kad sėdėjau prie vairo

Per policijos reidą Palangoje įkliuvęs vienas Žemaitijos gyventojas, kuriam pareigūnai nustatė lengvą girtumo laipsnį, liko nenubaustas, nes policijos tyrėjai nesugebėjo įrodyti jo kaltės – šis kategoriškai kratėsi, jog sėdėjo prie automobilio vairo, o teisėjai, negavę vaizdo įrašų, kuriuose būtų užfiksuotas vairuotojas, nutarė bylą nutraukti.

Taip vyras, kurį pareigūnai įtarė vairavus automobilį esant neblaiviam, išsaugojo vairuotojo pažymėjimą ir išvengė solidžios baudos – policijos pareigūnai buvo nutarę, kad pažeidimą padaręs vyras turės į valstybės biudžetą sumokėti 900 eurų bei 12 mėnesių negalės vairuoti transporto priemonių.

Ši niekuo neišsiskirianti istorija, ko gero, taip būtų ir likusi užmarštyje, jeigu ne dėl šiurkštaus Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimo nubausto vyro atkaklumas – pasisamdęs advokatą jis pasiekė, kad jam skirta nuobauda būtų panaikinta, o jį nubaudę policijos pareigūnai liktų kvailio vietoje.

Ir nors liko nenubaustas, nes kaip pats sakė, pažeidimo nepadarė, o pareigūnai jo kaltės neįrodė, vyras turės pakrapštyti piniginę – advokatui už atstovavimą teisme jis sumokėjo 605 Eur, tačiau teismas nutarė, kad ši suma yra pernelyg didelė ir iš valstybės jam tepriteisė 150 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Administracinėn atsakomybėn vyras buvo patrauktas po policijos reido, kurį pareigūnai surengė Palangoje, Klaipėdos plente – pažeidimo protokole buvo nurodyta, kad vyras neblaivus vairavo mikroautobusą „Volkswagen Crafter“, jam buvo nustatytas 0,47 promilių girtumas.

Priimdami nutarimą vyrą patraukti administracinėn atsakomybėn pareigūnai nurodė, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių neginčijamai tvirtinti, jog šis padarė jam inkriminuojamą nusižengimą.

„Šie duomenys yra patvirtinti policijos pareigūnų parodymais, kurie tiesiogiai matė įvykio aplinkybes, o jų parodymus patvirtina byloje esanti vaizdinė medžiaga“, – nurodė policijos atstovai.

Jie pabrėžė, kad vyrui neblaivumas buvo nustatytas pakankamai ankstyvu dienos metu – 11 val.

„Jis, žinodamas, jog vairuoja transporto priemonę neblaivus, tik pamatęs policijos postą kelyje, atliko staigų manevrą ir įsuko į pirmą pasitaikiusį įvažiavimą į dešinę, į kitų asmenų kiemą“, – pareigūnai pažymėjo, kad vyras teisinosi, jog esą tenorėjo pasikalbėti telefonu, nors tai galėjo padaryti sustojęs kelkraštyje arba – nuvažiuoti dar keliasdešimt metrų ir sustoti autobusų stotelėje, ties kuria tuo metu ir buvo įrengtas policijos postas.

Mikroautobusu, kuris netikėtai pasuko į kitų žmonių kiemą, taip pat važiavo moteris – vyro sutuoktinė. Kai pareigūnai privažiavo prie jų, šie abu jau buvo išlipę iš transporto priemonės ir tai padarė per keleivio dureles.

Policijos pareigūnai tikino, kad nė vieno jų neįtikino teiginiai, jog šie įvažiavo į svetimą kiemą tik dėl to, jog pakalbėtų telefonu – juk dėl to nebuvo būtina išlipti iš transporto priemonės, nebuvo būtinumo ir išlipti abiem transporto priemone važiavusiems asmenims, juo labiau, kad tuo metu lauke buvo šalta ir drėgna.

Policininkų neįtikino ir kartu mikroautobusu važiavusios moters žodžiai, jog būtent ji sėdėjo prie automobilio vairo. O ji buvo blaivi.

Tiesa, su įvykio vietoje buvusia pareigūne bendraudama moteris buvo prisipažinusi, kad jos sutuoktinis sėdėjo prie vairo, bet paaiškėjo, jog šis pokalbis buvo neįrašytas. Todėl vyras ir toliau neigė kaltę – net pareiškė, kad pareigūnai negalėjo jo įžiūrėti, nes buvo maždaug už 100 metrų, o vienas pareigūnų buvo su akiniais, todėl esą išvis negalėjo matyti, kas vairuoja – vyras ar moteris.

Tačiau policininkai ir toliau laikėsi savo pozicijos – jie net pažymėjo, kad „gyvai akimis matomas gerokai geresnės kokybės vaizdas, negu tas pats vaizdas, užfiksuotas vaizdo fiksavimo priemonėmis ir žiūrimas per atitinkamas kompiuterines programas į kompiuterio (televizoriaus) vaizduoklį“, o pareigūnai sutuoktinių nepažinojo ir neturėjo jokio interesuotumo juos nubausti.

„Bet aš nevairavau – jūs įrodykite!“ – ne kartą kartojo vyras. Ir įtikino teisėjus, kurie pažymėjo, jog galioja nekaltumo prezumpcija: jeigu norite nubausti pažeidėją, įrodykite, kad jis toks yra.

„Asmuo gali būti pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą tik tada, kai yra surenkama pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę“, – įstatymo nuostatas atkartojo teisėjai.

Anot jų, teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

„Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos“, – teismas pažymėjo, kad visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

„Asmens kaltė administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuota tik tada, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda“, – nurodė vairuotojo bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs teisėjas Eduardas Maškevičius.

Išanalizavęs byloje esančius duomenis ji konstatavo, kad policijos pareigūnai nesurinko pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą dėl atsakomybėn patraukto vyro kaltės, kuri buvo grindžiama vien tik policijos pareigūno parodymais bei byloje pateiktais vaizdo įrašais, bet jie nėra reikšmingi ir jų nepakanka kaltei pagrįsti.

Anot teismo, pažeidimo vietoje atsakomybėn patrauktas vyras neigė vairavęs automobilį ir aiškino, kad prie vairo sėdėjo jo sutuoktinė, tuo metu iš pagrindinio kelio nusukantį mikroautobusą matęs policininkas tikino, jog šį „pagal kūno sudėjimą“ vairavo vyras.

Teismas pritarė pareigūnams, kad šie pagrįstai abejojo vyro žodžiais, jog šis nevairavo, tačiau tuo pačiu pažymėjo, kad dar įvykio vietoje jo sutuoktinė buvo prisipažinusi, jog būtent ji sėdėjo prie automobilio vairo. Tai net keletą kartų patvirtino ir moteris.

„Svarbu tai, kad net ir po tokių moters pasisakymų dar ne kartą perklausus vyro, kas vairavo mikroautobusą, šis nurodydavo, jog tai darė ne jis, tvirtindamas, kad vairavo sutuoktinė, todėl susikoncentruoti vien tik į sutuoktinių asmeninius santykius, dėl kurių vyras turėjo pakankamą pagrindą melagingai teigti, jog automobilį vairavo ne jis, o jo sutuoktinė, nederėtų“, – nurodė teisėjas.

Jis taip pat akcentavo, kad tada, kai automobilis pasuko iš pagrindinio kelio, abu sutuoktiniai vilkėjo juodos spalvos striukes, abu jie yra tamsios spalvos plaukų, todėl neįmanoma nustatyti, kas vairavo mikroautobusą.

„Iki jo galėjo būti apie 100 metrų, o esant tokiu atstumu nuo judančio automobilio, juo labiau jam nusukant į šalutinį kelią ir matant tik mikroautobuso šoną, kurį, be kita ko, dengė krūmai, pamatyti jį vairavusį asmenį nebuvo jokios galimybės“, – pabrėžė teisėjas E. Maškevičius.

Teismas suabejojo įvykio vietoje buvusios pareigūnės vaizdo įrašuose užfiksuotais teiginiais, kad jai moteris buvo prisipažinusi, jog transporto priemonės nevairavo – teisėjo teigimu, šis pokalbis nebuvo įrašytas, vaizdo įrašuose girdima tik tai, kaip vėliau pareigūnė savo kolegai sako, kad moteris paneigė, jog sėdėjo prie automobilio vairo.

„Nors iš pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad tarp policijos pareigūnės ir moters vyko pokalbis, tačiau šis pokalbis neužfiksuotas, todėl pasikliauti vien tik pareigūnės teiginiais, jog moteris prisipažino mikroautobuso nevairavusi, šią aplinkybę jai kategoriškai neigiant, nėra pagrindo konstatuoti kaltės – šios aplinkybės jokie objektyvūs bylos duomenys nepatvirtina“, – nurodė teisėjas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į policijos pareigūnų teiginius, kad automobilį vairavo vyras, nes vėliau, kai mikroautobusui buvo leista išvažiuoti, prie vairo atsisėdusi moteris, norėdama išvažiuoti, turėjo sureguliuoti sėdynę.

„Tačiau tai patvirtinančių objektyvių duomenų byloje vėlgi nėra“, – atkirto teismas, pabrėžęs, kad būtina laikytis nekaltumo prezumpcijos principų, todėl byloje esančių įrodymų visuma nėra pakankama vyro padarytam administraciniam nusižengimui konstatuoti.

Dainius Sinkevičius

www.DELFI.lt