Palangos kurorto muziejuje rekonstruktoriai gaivino kuršių genties istorinę atmintį: raugindavo pieną avių skrandžio rūgštimi, nevengė arklienos, skanavo laukinius žirnius

Palangos tiltas, 2023-12-22
Peržiūrėta
1609
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Palangos kurorto muziejuje rekonstruktoriai gaivino kuršių genties istorinę atmintį / LRT PLIUS laidos „Kultūros diena“ stop kadras
Palangos kurorto muziejuje rekonstruktoriai gaivino kuršių genties istorinę atmintį / LRT PLIUS laidos „Kultūros diena“ stop kadras

Palangos kurorto muziejuje rekonstruktoriai gaivino kuršių genties istorinę atmintį. Dalyviai nagrinėjo amuniciją, ragavo paruoštus valgius, matavosi drabužius ir papuošalus.

Grafienės Sofijos Tiškevičienės vila, dar kitaip vadinama Anapiliu, stovi užklota balta žiemos antklode, viduje šurmulys ir pasakojimai apie dalykus, menančius dar senesnius Palangos laikus.

„Kuršių teritorijas galime atpažinti nuo Klaipėdos iki Rygos įlankos, iš ilgio, o į plotį būtų iki Mažeikių, Telšių, paribiai“, – sako rekonstruktorius Benas Šimkus.

Klubo „Pilsots“ nariai pristatė kuršių genties istoriją, jų sąsajas su Palanga ir rekonstruotus Palangos kapinyno archeologinius komplektus – vyrų ir moterų. Preciziškai atkurti papuošalai, pagal lietuvių archeologų ir skandinavų vikingų duomenis interpretuojami kuršių tekstilės gaminiai, drabužių siluetai.

„Palanga yra pagrindinis šio regiono prekybos ir ekonomikos centras. Šiuose kraštuose įgavęs ypatingą svarbą, buvęs strategiškai patogioje vietoje ir tiek archeologiniai kasinėjimai, tiek istorinė informacija patvirtina, kad tai yra šio krašto autochtonų – kuršių vienas svarbiausių miestų“, – kalba B. Šimkus.

Rekonstruktoriai dalijasi patirtimi ne tik žodžiais. Vyrai pirmi išbando ginkluotę, diskutuoja apie gynybą. Moterys siaučiasi originaliomis skraistėmis, derina papuošalus, bando nerti adata.

Visus prie bendro stalo suburia maistas – keisti skoniai ir gamybos ypatumai.

„Kaip šiais laikais suraugina pieną? Kai reikia labai greitai, paima citriną ir suraugina. Tai tais laikais lygiai taip dėdavo avies skrandžio rūgšties. Čia būtent taip ir padarytas tas sūris. Labai mažai, kas daro taip šiais laikais“, – kalba rekonstruktorė Irma Šaltytė-Šimkienė.

Visgi pilnai atkurti vikinginių laikų patiekalų, deja, neįmanoma. Ir nors kuršiai nevengė arklienos, rekonstruktoriai kvietė ragauti labiau įprastus valgius.

„Yra sudėtingiau su vikinginiu periodu vien dėl to, kad tų radinių nėra tokio kaip patiekalo. Pagaminto jau. Mes galime gauti kruopas rastas, grūdines kultūras, galime ištyrus rasti kaulus kažkokių gyvūnų, ką valgydavo. Aišku, gilinamės į ataskaitas archeologų. Aš pristačiau keletą patiekalų, vieną troškinį pagaminau. Jis pagamintas iš avienos ir sorų, miežių ir laukinių žirnių“, – dalijasi rekonstruktorė Irma Šaltytė-Šimkienė.

Saulei vis labiau leidžiantis link horizonto artėja ilgiausia metuose naktis – Žiemos saulėgrįža, kurią pasitikdavo ir baltų gentys. Kuršiškų šventės pavadinimų nelikę, bet šventės atspindžiai yra.

„Mūsų unikalūs dalykai, kaip vėlių duonelė, kūčiukai, vėlių kvietimas prie stalo. Sėdėjimas su mirusiais protėviais ir jiems gaminimas ritualinio maisto, palikimas jiems vietos, kur jie vaišinsis. Man atrodo, kad tai yra gilias šaknis, iki istorinius laikus siekiantis ritualas. Ieškodami tų sąsajų su praeitimi, tikrai galime sakyti, kad buvo magija, burtai, dievams skirtas laikas irgi buvo, tikrai buvo bendruomeninis vartojimas, tą grindžia ir archeologija. Bendruomeninio vartojimo indai, dideli kaušai, ragai, dubenys, kurie siunčiami ratu, reiškia švęsdavo bendruomenėse. Ugnis, apeiginiai gėrimai, tai yra dalykai neginčijami ir jie atsikartoja“, – sako B. Šimkus.

Leisti žmonėms gyvai prisiliesti prie kuršių genties istorijos yra svarbiausias klubo „Pilsots“ rekonstruktorių tikslas.

Agnė Bukartaitė, LRT PLIUS laida „Kultūros diena“, LRT.lt

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) žengtas dar vienas reikšmingas žingsnis gydant nutukimą – atlikta pirmoji Baltijos šalyse endoskopinė operacija po skrandžio apylankos. 


Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Jono Šliūpo muziejus tęsia renginių, aktualizuojančių kuršių kultūros palikimą, ciklą, kuris skirtas šiuo metu veikiančiai vieno eksponato parodai „Subtili mėlyna: ką matė stiklo akutės“.


Nuo metų pradžios įsigaliojo tvarka, pagal kurią Klaipėdos regiono taip pat ir Palangos miesto gyventojams turi būti sudarytos sąlygos atskirai rūšiuoti biologines bei maisto atliekas.


Palangos kurorto muziejuje rekonstruktoriai gaivino kuršių genties istorinę atmintį. Dalyviai nagrinėjo amuniciją, ragavo paruoštus valgius, matavosi drabužius ir papuošalus.


Tapk gamybos vadovu

2023 12 22 | Rubrika: Miestas


Padidėjęs skrandžio rūgštingumas, lydimas tokių nemalonių simptomų kaip skausmas, sunkumo pojūtis ir nemalonus rūgštumas burnoje dažniausiai pasireiškia suvalgius daug riebaus, aštraus maisto, greitų užkandžių ar perdozavus raudonojo vyno. Visgi, kartais rūgštumas burnoje tampa varginančiu nuolatiniu palydovu. Pradėti ligos priežasčių paieškas...


Vakar Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Palangos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba organizavo pasitarimą su Palangos miesto savivaldybės administracijos švietimo skyriaus, ikimokyklinių įstaigų ir mokyklų atsakingais darbuotojais, savivaldybės vyr. gydytoja, visuomenės sveikatos priežiūros specialistais ir aptarė maisto tvarkymo reikalavimų vykdymo aktualijas...


Vos prasidėjus kurortiniam sezonui, gegužės viduryje, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) patikrino 193 Palangoje veikiančias viešojo maitinimo įstaigas. Patikrinimai buvo vykdomi pagal vietos gyventojų ar poilsiautojų pateiktus skundus. Dėl galiojančių normų pažeidimų, laikinai buvo sustabdyta dviejų viešojo maitinimo įstaigų veikla.


Palangos Botanikos parkas atveria naujas praeities atodangas – šią savaitę archeologai rado tris XII amžiaus kuršių gyvenvietes, aptiko retų radinių. Kuršių gyvenvietės aptiktos atsitiktinai – pradėjus tvarkyti Botanikos parko inžinerinius tinklus. Klaipėdos Universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto studentams atkasant sluoksnelį po sluoksnelio, pasirodė, kad vos...


Šalies menininkų dėmesys – kuršių kraštui

Dalia JURGAITYTĖ, 2009 07 18 | Rubrika: Sveikata

Liepos pabaigoje Šventojoje vyks jau ketvirtasis šalies menininkų vasaros pleneras. Kaip „Palangos tiltui“ sakė projekto įgyvendintojas skulptorius Petras Baronas, šįsyk kūrėjų dėmesys bus skirtas istoriniam, kultūriniam, archeologiniam kuršių žemių paveldui.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius