Sniego dėsniai – kaip kurortininkai: čia nėra, čia vėl - pilna

Jau nuo amžių gelmių buvo aišku, kad žiemos viduryje, ypač Palangoje, prieš arktinius vėjus papūsti, kaulus geliančias žvarbanas įveikti esame bejėgiai, „skystakiaušiai“, kaip pasakytų Antanas iš Kretingalės. Be laiko nėra nė vaiko, nė pavasario. O pavasario pumpurai lengviau gims irgi iš vand eniu virstančių sniego sėklų. Žvelgi į gamtos metų ratą – visur stebuklai!

Antroji sniego „okupacija“
Antroji sniego „okupacija“ po trijų savaičių žiemos atostogų prasidėjo 2013-ųjų 10-ąją. Tą dieną netoli Virbališkės tako žydiškai nuovokus vadybininkas, UAB „Palangos komunalinis ūkis“ vadovas Konstantinas Skierus dar šypsojosi, kaip Lietuvos Vyriausybės Premjeras Algirdas Butkevičius, tačiau naujos sniego „kaldros“, užverčiančios pajūrio kurorto gatveles ir šaligatvius, visą parą komunalininkams pateikia vis naujų rūpesčių „kryžiažodžius“, – kaip mokytojas-keliauninkas Egidijus Šalkauskis – populiarių leidinių skaitytojams. Tenka suktis, kaip linijiniuose šokiuose, kaip „breikdance“ vasarą J. Basanavičiaus gatvėje. Kam gražu, o kam labai nepigus tas baltumas.
O kur ekonominiai skaičiavimai ir konkretūs darbai – Palangos želdynai, jų plėtra, priežiūra, dekoratyvi europietiška puošyba ir „šviesyba“ – liuminiscencija, kad Palangoje švytėtų visa, kas gali švytėti, o bet kokie švytėjimai, žinia, sukelia svečių, vasarotojų geismą čia vėl sugrįžti (su pinigais miesto biudžeto naudai!), ten jau K. Skierus surimtėja, o šypsosi širdimi gal tik šeimoje. Gal dar savivaldybės administracijos „moteriškuose“ kabinetuose, kur reikia „ką nors pramušti“ savo kolektyvo ar Palangos aplinkos labui. K. Skierus pripažįsta ir vertina karišką drausmę ir tvarką. „Chytras žaltys yra tas mūsa premjers, – girdėjau pernai sakant palangiškius senjorus. – Juk komunalinio ūkio bendrovė Palangoje tai kaip Vyriausybė Lietuvoje. Viską vykdanti valdžia. Mažiausią šiukšlikę nuo svečių akių paslepianti. Kad tik Palanga, jos gatvės ir pliažai, už visus Lietuvos miestus ir kurortus gražiau atrodytų. Reik anus, mūsa kuomunalininkus suprasti, gerbti ir padėti, ir smagu, kad dabartiniai miesto tarybos nariai, meras Šarūnas Vaitkus juos visapusiškai remia“.

Atvalyti svarbiausias arterijas – svarbu
Atvalyti Palangos gyvybines arterijas viduržiemyje nuo baltų „sniego ir ledo trombų“, kad rytą pakilę eiti, važiuoti nevargtų ir nesikeiktų Palangos gyventojai, svečiai, žmonės, nei daugybės mašinų ir visų motorizuotų „priemonių“ savininkai darbštūs, drausmingi komunalininkų šeimos žmonės net nuo Minijos iš Kartenos, Kretingos, Kretingalės atvažiavę pradeda jau trečią – ketvirtą šventą naktinio Palangos gyventojų įmigio valandą. „Tu nežinai, Gediminai, kaip daug, daug nelengvų darbų mūsų kolektyve... visais metų laikais, – va, apsiperku pietums „Iki“ maisto produktų ir vėl – tekinom per pusnynus aplink Palangą, Šventąją“, – atsiduso visomis alveolėmis „greitakalbė“ Gražina Kuleševičienė, kuri jau seniai, seniai Palangą „apsiuva“ gėlynais taip pat rūpestingai, kaip jos tėveliai darželiais po gimtųjų namų langais.
Dar 2008 metų spalį apie labai sunkią tarnybą „ekstremaliuose“ žiemos objektuose taip pat Būtingės naftos terminalo teritorijoje šnekėjomės su karteniškiu, geru gaspadoriumi ir muzikantu, respublikinių dainų švenčių dalyviu, didžiulio autokrautuvo vairuotoju Antanu Barisa. „Je – je, žiemą per pūgas keliukus turi atvalyt visą parą. Sniego daug – naktį miegosi ir su kaimynu alaus nedegustuosi. Skambutis, SMS – ir varyk iš Kartenos, tėvai, iš Kartenos į Palangą iš ten – ir į Būtingę, Šventąją. Ale žinai, tie sniegynai – ne smėlynai, ne amžini. Ištirpst su pavasariu ir pamirštam tuos žiemiškus vargus, kaip moterys – gimdymų vargus“, – sutartinai įvertinom sniego „egzistenciją“ pajūrio krašte ir Palangoje su A. Barisa.
Žiemos nuotaikų svyravimai čia – kaip kurortininkų „užvažiavimai“ į Palangą gegužės – spalio mėnesiais. Čia nėra, čia – vėl... „Reiks ir bus“.
Magiška jūros ir Palangos trauka! Stipriausias ir maloniausias Lietuvos „geografinis narkotikas“, gerų emocijų ir prisiminimų žadintojas. Nepamirštamai! Iš kartos – į kartą.
Apie Palangą, kaip ir mylimąją, dera kalbėti šiltaširdžio poeto Pauliaus Širvio žodžiais: „Negaliu tos ugnies užgesinti, nei pamesti, nei kitam atiduot...“

Pasikapsčius archyvuose
Štai, savajame archyve atradau žiupsnelį rašytojos, Literatūros muziejaus Kaune kūrėjos ir buvusios kruopščios vadovės Marijos Macijauskienės prisiminimų apie vasarojimus Palangoje: „... Pajūris jau ne mano kišenei. Tikriau pasakius, darbas Rašytojų kūrybos namuose, tačiau atmintyje iškyla šviesūs susitikimai, gražūs žmonės, sutikti Palangoje. Tad įpusėjus vasarai šį bei tą prisiminsiu iš bendraujant sukauptos medžiagos. Klausytis aš moku, labiausiai man rūpi kultūros pasaulio detalės, iš kurių ir susidaro prasmingo gyvenimo versmės.
Nors čia, Palangoje, svarbiausi – poilsis ir jūra, kurią aš dievinu (ne veltui esu gimusi po Žuvies ženklu!), tačiau užkalbinta šalia prisėdusio nepažįstamojo gali daug sužinoti. Pavyzdžiui, kaip Balys Dvarionas atvažiuodavęs į Katedrą Kaune (sovietiniais metais!) vargonuoti. Dalyvaudavo ir choro repeticijose, kol kažkas nepaskundė ir teko rinktis: arba, arba... Tokios ano laikotarpio tokelės.
Vakar (1973.VIII.30) buvo prieškario karštis. Silpna, neištversi, o moterų pliaže gulbinas įsikūręs. Sako nuplaukia iki Birutės kalno ir atgal sugrįžta...
Pajūry susitikę žmonės ilgėliau ar trumpiau pabendrauja. Vieni mėgsta išsipasakoti, kiti meluoja susiriesdami, fantazuoja, tarsi būtų žvejai mėgėjai“.

Žiema lengvai nepasiduoda
Žiema ir tamsa niekad be kovos nepasiduoda. Bet visur yra meniškų pajautų, fantazijos, minčių muzikavimo.
Pūga – irgi jūra. Pūga išsivedė poetą Stasį Stacevičių Merkinės laukuose, bet liko šio gaivalingo Dzūkijos talento fatališkos įžvalgos apie Būties, žmogaus gyvenimo trapumą ir... amžinumą, jei talentas tarnauja menui, krašto kultūrai.
Palanga siekia inteligencijos, bet mes, palangiškiai sergam tuštybe. Palangiškiai – realistai: „Bus tų vasarotojų, bus tų žmonių. Tik nepaleiskim jų atgal namo su pinigais. Bus piniguočių – bus ir draugučių“.
Ilgėjanti diena mirkteli, man rašant šias „Senjoro salotas“: „Ir šiemet Palangoje bus smagu. Ir Stintų šventėj... ir ... ir ... ir... Su jūra Palangos akių aš vėl jaunyste patikiu“.
Greičiau – TAI!
Jeigu mes verkšlentume, kad mums čia, Palangoje, blogai, tai kam tada Lietuvoje – gerai? Beje, meteorologai 2013-aisiais žada čia afrikietišką vasarą.