„Snoro“ bomba sudrebino šalies finansus

Alvydas ZIABKUS, “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2011-11-17
Peržiūrėta
617
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

„Snoro“ bomba sudrebino šalies finansus
Trečiadienio pavakare Lietuvoje driokstelėjusi finansinė bomba sudrebino visą šalį. Su Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės palaiminimu Vyriausybė staiga nusprendė nacionalizuoti „Snoro“ banko akcijas ir iš karto visiškai sustabdė jo veiklą. Indėlius ir savo pinigus einamosiose sąskaitose laikę keli šimtai tūkstančių šalies gyventojų liko atkirsti nuo savo turto. Nors šalies vadovai vienu balsu tvirtina, kad žmonių pinigai niekur nepražus, nes yra apdrausti, tvirtai tuo patikėti nelengva. Neaišku nei kada, nei kokiomis sąlygomis bus galima atsiimti banke laikomus savo pinigus, kurių dabar išdavinėjama tik po 500 litų per dieną.   „Snoro“ banke gyventojų indėlių suma siekia 4 milijardus litų, o indėlių draudimo fonde – vos 1,6 milijardo. Iš kur valstybė ims trūkstamas lėšas – neaišku. Tiesa, čia pat teigiama, kad „Snoras“ nebankrutavo ir yra mokus bankas. Suprask, indėlių grąžinimui bankas turto turi. Tačiau vienu metu plūstelėjus visiems savo pinigus norintiems atsiimti banko klientams, nė vienas bankas nesugebėtų jų visų patenkinti. Nes į bet kurį banką sunešti žmonių pinigai yra panaudoti kreditams, kurie dar nėra sugrąžinti. Yra ir dar viena valdžios garantijomis nepasitikėti verčianti aplinkybė. Antradienį „Lietuvos rytui“ paskelbus apie lietuviško kapitalo bankui ruošiamą ataką, visi už šalies finansus atsakingi institucijų vadovai ir aukščiausi politikai neigė šią informaciją tvirtindami, kad su šalies bankais – viskas tvarkoje. Laikraščio publikacija buvo vadinama niekuo nepagrįsta žinia ir iš jos šaipėsi visi kas netingėjo. Tačiau jau kitą dieną, paskelbus apie „Snoro“ banko nacionalizavimą, tie patys veikėjai prakalbo apie esą senas šio banko bėdas. „Snore“ nebuvę sukaupta pakankamo dydžio kapitalo atsargų, išduotos „blogos“ paskolos, pradingę milijardo litų vertės vertybiniai popieriai, iš banko išpumpuotos didelės sumos pinigų, banko vadovai įtariami grobstymu, o pats „Snoras“ artimiausiomis dienomis būtų tapęs nemokus. Ar „Snoro“ bankas susirgo per vieną dieną? Kodėl apie dar esą vasarą pastebėtas nerimą keliančias tendencijas nebuvo pranešta visuomenei? Kodėl aiškiai nebuvo pasakyta, dėl kokių priežasčių bankui neleidžiama didinti įstatinio kapitalo, kuris „Snorui“ būtų leidęs tapti trečiuoju pagal dydį banku Lietuvoje, įsiterpiančiu į tankią Lietuvoje jau seniai karaliaujančių skandinaviškų bankų gretą? Apie „Snoro“ bėdas informavus visuomenę, viešai būtų priversti aiškinti (ir daug ką paaiškinti) banko vadovai, finansų ekspertai. Pagaliau, kodėl tautai buvo meluojama antradienį, pasirodžius „Lietuvos ryto“ publikacijai apie galimas grėsmes vienam iš bankų, nors tą pačią dieną jau buvo audžiamas „Snoro“ perėmimo planas? Tvirtinama, kad banką nacionalizuoti buvo nuspręsta gelbėjant gyventojų indėlius. Gal ir taip. Tačiau nuo ko juos reikėjo gelbėti? Iki pat trečiadienio popietės „Snoro“ bankas dirbo įprastu ritmu ir galimo nemokumo požymių nebuvo nė kvapo. Milžinišką Sniego arenos projektą Druskininkuose finansavęs „Snoras“ visuomenėje jau seniai buvo įgijęs solidaus ir patikimo banko statusą. Kas su juo atsitiko per kelias dienas? Gal ir iš tiesų „Snoro“ gerovė buvo tariama, o jis savo rodiklius „pūtė“ klastodamas ataskaitas? Tuomet kodėl to anksčiau neįžvelgė banką inspektuojančios institucijos? Ar dabar galima besąlygiškai tikėti visais visuomenei pateikiamais kaltinimais „Snorui“, jei vardinant įtarimus pabrėžiama, kad jie yra galimi. Kita vertus, banką perėmusi vyriausybė privalėjo savo žingsnį kažkuo pateisinti. Viešoje erdvėje skleidžiamos pačios įvairiausios šio nelaukto valstybės žingsnio priežasčių versijos. Laikas parodys, kiek jos teisingos. Abejotina, kad „Snorą“ valstybei pavyks išgelbėti. Nors ir darant trukdžius žmonėms skubiai atsiimti indėlius, iš jo aktyvų beregint išgaruos visi pinigai. Šiam bankui kirstas smūgis neišvengiamai atsilieps ir visai bankinei sistemai. Lietuvos banko, šalies vyriausybės vadovų patikinimai, kad kituose bankuose esanti padėtis jokios grėsmės nekelia, verti tiek, kiek antradienį girdėti visuomenės raminimai. Dabar mažai kas gali būti ramus, kad kitą dieną apie bet kurį banką neišgirs grėsmingų žinių. Nors ir ne masiškai, žmonės skuba atsiimti indėlius iš daugelio bankų. Panika jau pasėta. Lieka tikėtis, kad dauguma žmonių išlaikys šaltą protą ir jie nepuls iš „Snoro“ atsiimtų pinigų kišti į kojines. Lietuvoje sprogusios finansinės bombos oro banga pasieks ir pajūrį. Iš bankų į žmonių rankas pajudėjęs kapitalas turėtų atgaivinti sustingusią nekilnojamojo turto rinką. Tai turėtų pajusti ir savo turtą bet kada parduoti pasiryžę palangiškiai. Bankais nepasitikintys ir savo indėlius atsiėmę žmonės greičiausiai skubės investuoti į pajūryje esančius ir savo vertės neprarandančius žemės sklypus ir pastatus. Jei iš 4 milijardų litų, kuriuos iš „Snoro“ skubės atsiimti indėlininkai, į nekilnojamąjį turtą bus investuotas bent vienas procentas, vadinasi į šią rinką staiga bus įmesta net 40 milijonų litų. Tai – nemaži pinigai, už kuriuos galima nupirkti daugumą šiuo metu Palangoje pardavinėjamų žemės sklypų. Bent tokia paguoda daliai palangiškių.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Startavo „Maisto banko“ projektas, kviečiantis žmones peržiūrėti savo maisto atsargų spinteles. Maisto surinkimo dėžės jau įrengtos ir iki birželio 18 dienos geradarių Palangos gyventojų laukia Palangos savivaldybės Socialinių paslaugų skyriuje (Vytauto g. 112) .Birželio 10 d. šios iniciatyvos autobusiukas lankysis Palangoje. Nuo 15 iki 16:30 val. maistu pasidalinti galinčių...


Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai gauna nemažai gyventojų klausimų dėl galimybės tiesiogiai konsultuotis pas gydytojus specialistus. VLK pranešime spaudai primena, kad daugeliu atvejų reikia kreiptis į šeimos gydytoją, tačiau kai kada apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu turi galimybę pas gydytoją specialistą patekti ir be...


Palangoje keli šimtai Lietuvos vaikų šiandien patyrė mažą stebuklą – pakviesti kurorto savivaldybės, jie atvyko į Palangą ir čia pirmą kartą pamatė jūrą. Mažųjų svajonę įgyvendino socialinę akcija „Pasveikink jūrą Palangoje“ .


Lietuvos piliečiai, kasmet deklaruojantys pajamas, raginami skirti 2 procentus nuo jau sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) Lietuvos kariuomenei. Iniciatyvos informuoti visuomenę apie tokį plačiai prieinamą būdą paremti šalies ginkluotąsias pajėgas ėmėsi Antano Guogos paramos fondas ir Lietuvos kariuomenė.


Mūsų Palanga – nuostabus miestas-kurortas. Ypač jis išgražėjo per paskutiniuosius keletą metų. Atvažiavę svečiai, ypač rusų tautybės žmonės, gira mūsų miestą. Girdėjau net sakant: „Kaip gerai jūs padarėte, kad atsiskyrėte nuo mūsų...“


Visuose 46-iuose SEB banko skyriuose Lietuvoje, taip pat ir Palangoje, jau veikia grynuosius pinigus priimantys bankomatai, kuriais naudodamiesi gyventojai ir įmonės gali nemokamai pervesti lėšas į savo sąskaitas. Apie tai, kaip Palangos banko skyriaus klientai priėmė naujovę ir kaip dažnai ja naudojasi, kalbamės su SEB banko Palangos skyriaus vadove Rita Jatuliene.  


Palangoje savo sugebėjimus demonstravo geriausi šalies pirtininkai  1

„Palangos tilto“, čempionato organizatorių inf. , 2013 05 27 | Rubrika: Verslas pinigai

Savaitgalį Palangoje vyko analogų šalyje neturintis renginys – Pirties-SPA festivalis „Gintarinė Baltija 2013“ bei trečiasis Lietuvos vanojimo čempionatas. Tad šurmulio pajūryje ties centrine gelbėjimo stotimi netrūko – dalyviai rungėsi tarpusavy, žiūrovai kaitinosi prie pat jūros įrengtose mobiliose pirtelėse, o atsigaivinti skubėjo į vėsią Baltijos...


Politikų privilegija – savo nuožiūra dalinti biudžeto pinigus  2

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2012 03 08 | Rubrika: PT redaktoriaus skiltis

Praėjusiame tarybos posėdyje kurorto politikų atmesta žemės nuomos mokesčio lengvatos siekiančios 78 metų palangiškės Jadvygos Žižienės pasiūlyta taikos sutartis verčia grįžti prie mokesčių lengvatų temos.


„Snoro“ bomba sudrebino šalies finansus

Alvydas ZIABKUS, “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2011 11 17 | Rubrika: PT redaktoriaus skiltis

Trečiadienio pavakare Lietuvoje driokstelėjusi finansinė bomba sudrebino visą šalį. Su Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės palaiminimu Vyriausybė staiga nusprendė nacionalizuoti „Snoro“ banko akcijas ir iš karto visiškai sustabdė jo veiklą. Indėlius ir savo pinigus einamosiose sąskaitose laikę keli šimtai tūkstančių šalies...


Kurorte – šalies policijos vadovai

Dalia JURGAITYTĖ, 2010 02 15 | Rubrika: Miestas

Praėjusį penktadienį Palangos poilsio namuose „Pušynas“ šalies Policijos aukščiausieji pareigūnai su kurortų merais bei apskričių vyriausiaisiais policijos komisariato viršininkais aptarė viešosios tvarkos, eismo ir visuomenės saugumo užtikrinimo vasaros sezono metu problemas bei jų sprendimo būdus. Pasitarime dalyvavo ir Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius