Strasbūro teismas: Lietuva privalo sumokėti 10 tūkstančių eurų vyro smurtą kentusiai moteriai
Moters ir jos vaikų nuo smurtaujančio vyro neapsaugojusi Lietuvos valstybė nukentėjusiajai turės sumokėti 6 tūkst. eurų kompensaciją ir teisines išlaidas, Europos žmogaus teisių teismo nutarimu įvertintas 4 tūkst. eurų.
Lapkričio viduryje Europos Žmogaus teisių teismas Strasbūre informavo, kad bendrovės „Teisinių paslaugų grupė“ klientės D. P. prieš Lietuvą byloje priėmė nutarimą išbraukti peticiją iš nagrinėjamų bylų sąrašo, atsižvelgęs į vienašalę deklaraciją, kurioje LR Vyriausybė pripažino Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą ir įsipareigojo sumokėti kompensaciją, kuri apima bet kokią pareiškėjos patirtą turtinę ar neturtinę žalą, bei pagrįstas teisines išlaidas.
Pareiškėja D. P. į Teismą kreipėsi dar 2008 m. dėl visus metus besitęsusio jos buvusio sutuoktinio A. P. fizinio ir psichologinio smurto prieš ją ir jos keturis vaikus. Nuo 1999 m. iki 2007 m. trukęs baudžiamasis procesas dėl jos buvusio sutuoktinio smurto buvo vilkinamas, todėl suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas ir pareiškėjos sutuoktinis realios atsakomybės išvengė.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad nuo 1995 m. iki 2003 m. A. P. prieš pareiškėją smurtavo dešimt kartų jų vaikų akivaizdoje, prieš du vaikus – keturis kartus ir prieš trečią vaiką – vieną kartą. Visi nukentėję asmenys buvo patyrę lengvus kūno sužalojimus. Nepaisant vykusio baudžiamojo proceso bei paskirtos kardomosios priemonės, A. P. nesiliovė terorizavęs pareiškėją ir jos vaikus, skambindamas telefonu juos įžeidinėjo, grasindavo, persekiodavo laukdamas prie pareiškėjos namų. Po peticijos pateikimo 2008 m., pareiškėja papildomai informavo Teismą apie tai, kad jos sūnus, neapsikentęs visą gyvenimą patiriamo tėvo teroro, nusižudė.
Pažymėtina, kad Vyriausybė ne iškart pripažino, kad baudžiamasis procesas minimoje byloje turėjo trūkumų. Vyriausybė ilgą laiką gynėsi pakankamai agresyviai, nurodydama, kad smurtą vertina ne kaip nusikaltimą, o kaip šeimos ginčus.
Teismui teiktose pastabose Vyriausybė smurtą prieš pareiškėją vadino „kivirčais šeimoje“ bei „įtemptais santykiais dėl neišspręstų finansinių klausimų“. Vyriausybė taip pat pareiškė, jog pareiškėja pati atsakinga už tai, jog neužtikrino, kad vaikai nematytų tėvo vykdomų smurtinių išpuolių. Tik bylos nagrinėjimui einant į pabaigą Vyriausybė nurodė, jog gailisi, kad baudžiamoji byla nebuvo išnagrinėta per protingą laiko tarpą, o vėliau nutraukta, suėjus senaties terminui. Vyriausybė taip pat įsipareigojo imtis priemonių, kad tokie žmogaus teisių pažeidimai nepasikartotų ir užtikrinti 2011-05-26 priimto LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo efektyvų taikymą.
Anot pareiškėjai atstovavusios „Teisinių paslaugų grupės“ teisininko Aurimo Grudikio, Teismas, spręsdamas klausimą, ar nėra būtina tęsti bylos nagrinėjimo dėl pagarbos žmogaus teisėms, vertina, ar byloje keliami klausimai jau yra nagrinėti Teismo praktikoje, ar valstybė aiškiai pripažįsta Konvencijos pažeidimą, ar šalys neginčija bylos faktų; taip pat atsižvelgia į valstybės įsipareigojimus atlyginti pareiškėjo patirtą žalą ir bylinėjimosi išlaidas, kt. kriterijus.
„Atsižvelgiant į akivaizdų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, šių metų kovo 26 d. Teismo sprendimą dėl smurto šeimoje byloje Valiulienė prieš Lietuvą bei naujausią Teismo praktiką panašiose bylose prieš kitas valstybes, toks teismo sprendimas buvo tikėtinas. Teismas kartu su Europos Taryba skatina taikių susitarimų sudarymą ir vienašalių deklaracijų teikimą (nepavykus susitarti taikiai), ir pastaruoju metu ši praktika yra vis dažniau taikoma. Todėl, nepaisant puolamosios LR Vyriausybės pozicijos bylos eigoje, vienašalės deklaracijos pateikimas buvo sveikintinas žingsnis“, – sakė A. Grudikis.
Per pastaruosius metus – tai jau antrasis Europos žmogaus teisių teismo sprendimas byloje dėl smurto šeimoje Lietuvoje.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Birutė Navickaitė tvirtina, kad Palangoje patiria institucinį smurtą, jos parodymai – fabrikuojami, o iš jos tyčiojamasi
Linas JEGELEVIČIUS, 2026 04 20 | Rubrika: Skundų dėžutė
Vienai Palangos mergaitei dėmesio kurorte niekada netrūko, netrūksta ir netruks, kol ji čia gyvens, dėl paprastos priežasties – ji yra žinomo politiko, dabar europarlamentaro Petro Gražulio ir žuvies pardavėjos iš Palangos Basanavičiaus gatvės, Birutės Navickaitės, meilės gėlytė.
Nutraukta Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose nagrinėta civilinė byla dėl keliolikos tūkstančių eurų išieškojimo iš buvusio Kretingos rajono savivaldybės tarybos nario, tautodailininko Raimundo Puškoriaus.
Apsaugoti vaiką, padėti suaugusiesiems atpažinti netinkamą elgesį su juo, skatinti priimti pagalbą – vaiko teisių gynėjai šiame lauke veikia penkti metai.
Pasiskelbi, kad statai visuomeninės paskirties pastatą, gauni tam leidimą, o kai pastatai, durų taip ir neatveri. Atrodo, kad tokia situacija susiklostė su garsiosiomis dušinėmis Palangoje.
Gaunančiųjų kompensaciją už šildymą kurorte mažėja
Linas JEGELEVIČIUS, 2021 10 13 | Rubrika: Miestas
Palangos miesto savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus vedėja Irena Šatkauskienė sakė „Palangos tiltui“, kad 2018 metais Palangos miesto savivaldybėje buvo 1296 asmenys gaunantys kompensaciją už šildymą 2019 metais – 1231 asmenys, 2020 metais – 1014 asmenys, 2021 sausio-rugsėjo mėnesiais – 944 asmenys.
Palangos vaikų teisių tarnybos vadovė Ilona Lingytė: „Nestebime karantino sukeltų kurorto vaikų agresijos, destrukcijos ar kriminalinio elgesio proveržių“
Linas JEGELEVIČIUS, 2021 03 03 | Rubrika: Miestas
Pažįstamos mamos kurorte skundžiasi, kad jų vaikai karantino suvaržymų metu tapo irzlesnis, atžagaresni. „Palangos tiltas“ jau rašė apie mažamečius berniukus, kurie galimai apiplėšė kurorto senjorę. Tiesa, Palangos policija patvirtino tik vagystę minėtu atveju. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos...
Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ kreipėsi į žmogaus teisių teismą
"Juozo alaus bravoras", 2019 09 12 | Rubrika: Miestas
Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą (EŽTT), prašydama pripažinti, kad Lietuvos Respublika, Seimui atsisakius suteikti šiai bendrijai valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą, pažeidė Europos Žmogaus teisių konvencijos 9 straipsnį (Minties, sąžinės ir religijos laisvė), 14 straipsnį (diskriminacijos draudimas) bei...
Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Svajūno Bradūno, buvusio Palangos miesto vyriausiojo architekto, ir jo gynėjo advokato Aleksandro Jokūbausko kasacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 metų sausio 13 dienos nuosprendžio...
Strasbūro teismas: Lietuva privalo sumokėti 10 tūkstančių eurų vyro smurtą kentusiai moteriai
Pagal „Promo Service“ , 2013 11 28 | Rubrika: Miestas
Moters ir jos vaikų nuo smurtaujančio vyro neapsaugojusi Lietuvos valstybė nukentėjusiajai turės sumokėti 6 tūkst. eurų kompensaciją ir teisines išlaidas, Europos žmogaus teisių teismo nutarimu įvertintas 4 tūkst. eurų.
Už „Litesko“ norus privalo sumokėti valstybė 1
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 04 18 | Rubrika: Miestas
Šylant orams ir šildymo sezonui einant į pabaigą, palangiškiai, ir ne tik jie, lengviau atsikvepia: nebereikės mokėti didžiulių sąskaitų už šildymą. Ir vėl pradedama sukti galvą: ką čia padarius, kad kitą sezoną mokėti reikėtų mažiau? Kaip žinoma, kai kurie gyventojai bando patys atsijungti nuo šilumos tiekėjų. Šie gi skundžia atsijungusiuosius...
