Svajūnas Bradūnas: iš Savivaldybės mano reikalaujama kompensacija artėja prie 30,000 eurų

Svajūno Bradūno pristatyti palangiškiams nereikia. Penkerius metus dirigavęs miesto savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriui bei planavęs miestą, vėliau jam ketverius metus teko varstyti teismų duris. „Man tie metai buvo tarsi išbraukti iš gyvenimo. Visus tuos metus aš buvau nusikaltėlis, žmona tiek laiko buvo nusikaltėlio žmona, dukros – nusikaltėlio dukros, draugai – nusikaltėlio draugai“, – „Palangos tiltui“ sakė S. Bradūnas, tik šiais metais išteisintas dėl įtarimų dėl kyšio paėmimo.
– Baudžiamojoje byloje Aukščiausiasis teismas padėjo galutinį tašką: jūs išteisintas dėl įtarimų, kad, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Palangos miesto administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėju, 2011 metų lapkričio 4 dieną, apie 14.24 valandą, savo darbo kabinete iš projekto „Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimas“ vadovo V. M. už gerų tarpusavio santykių palaikymą ir už tai, kad 2011 metų rugpjūčio 10 dieną surado V. M. užsakovą, vieną uždarą akcinę bendrovę, sau tiesiogiai priėmėte kyšį – tuomet 3000 Lt, tai yra 868 eurus. Kokie, jūsų manymu, argumentai įtikino Aukščiausiąjį teismą?
– Pradėkime nuo to, kad mūsų interviu neturi jokios prasmės, nes jūsų užduodamu klausimu ar klausimais jau yra pasisakę visi teismai, kurie tik gali būti. Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad mane išteisino ne Lietuvos Aukščiausiasis teismas (LAT), o Klaipėdos apygardos teismas, tai yra apeliacinė instancija, kurios nuosprendis įsiteisėjo paskelbimo dieną. LAT, atsižvelgdamas į prokuroro kasacinį skundą, patikrino ar Apeliacinis teismas teisingai pritaikė teisės normas. Žmogiškai šnekant, man buvo labai skaudu skaityti LAT nutartį, apie mane ir mano – vyr. architekto – veiksmus, kurioje aiškiai ir motyvuotai išdėstyta, kodėl tokios bylos (cituoju) „apskritai neturėjo būti”.
– Vis tik slapta darytame įraše, sutikite, gan aiškiai girdisi jūsų lūpomis paminėta 3000 Lt suma?..
– Iš kur pas jus tokia informacija? Byloje nėra jokio įrašo, kur mano lūpomis ar kieno nors kito lūpomis kažkas mini 3000 litų ar bet kokią kitokią sumą. Jei toks įrašas būtų egzistavęs, manau, dabar mes nekalbėtume apie išteisinančius sprendimus.
– V. M. pirmosios instancijos teisme jis iš esmės patvirtino ankstesnėse apklausose duotus parodymus, t. y., kad 3000 Lt perdavė jums už suteiktas konsultacijas, bet jis teigė, kad tai nebuvo kyšis, o padėka. Kuo skiriasi kyšis nuo padėkos? Ar dažnai sulaukdavote padėkų kaip vyr. architektas? Kokiomis formomis?
– Paskutinėje apeliacinio teismo apklausoje, kurią buvo nurodęs privalomai atlikti LAT, tas žmogus nepatvirtino jokių savo pinigų davimo. O į teismo klausimą, kodėl pirminėse apklausose užfiksuota, kad jis neva „davė“, jis teatsakė, kad jam buvo paaiškinta, jog „kitaip rašyti negalima“. Beje, jis tai sakė visų instancijų teismuose.
Kadangi tas žmogus yra jau miręs, aš nesiruošiu komentuoti jokių kitų jo veiksmų. Galiu patvirtinti, kad mes pakankamai daug bendradarbiavome kaip architektai, o ir tapyba abiems buvo nesvetima. Man įsimintiniausias ir maloniausias darbas, prie kurio teko mums abiems pridėti ir savo rankas, yra medinės bažnyčios projektavimas Kretingos rajone.
– Neįsižeiskite, bet net ir po jūsų išteisinamojo nuosprendžio, dalis savivaldybės darbuotojų į jį numoja ranka: „Kad Bradūnas ėmė, ne vienas žinojo...“ Ar jus žeidžia tokia nuomonė? Ar ją kas nors specialiai kursto?
– Kodėl turėčiau įsižeisti? Mano visa kyšininkavimo baudžiamoji byla yra prasidėjusi todėl, kad kažkas kažką manė, galvojo ir nieko tiksliai nežinojo... Deja, taip. Aš, pavyzdžiui, esu girdėjęs, kad už tam tikrą mokestį jūsų laikraštyje galima užsisakyti abejotiną straipsnį apie ką tik reikia, todėl ir aš klausiu, „ar jus žeidžia tokia nuomonė? Ar ją kas nors specialiai kursto?”.
O apskritai galvojant, tai kyšio davimas yra toks pat nusikaltimas kaip kyšio ėmimas. Aš buvau atitinkamų struktūrų sekamas 4 metus ir 8 mėnesius, t. y., kažkokie savo tapatybės neatskleidžiantys šešėliai vaikščiojo paskui mane nuo 2008 metų. Dabar aš ir galvoju, kiek turėjo būti baudžiamųjų bylų per laikotarpį nuo 2008 iki 2013 metų, pateisinant, kaip jūs sakote, „dalies savivaldybės darbuotojų“, ir kaip aš sakau, liežuvio patologijas ir tokių išvedžiojimų absurdiškumą”. Negi visi besikreipiantys į vyriausiąjį architektą yra korumpuoti?
– Jeigu galite atvirai kalbėti, būnant miesto architektu, įtakų ir prašymų priimti vieną ar kitą palankų sprendimą vienam ar kitam asmeniui, juridiniam subjektui, matyt, neretai sulaukdavote. Ar tai tiesa?
– Nesulaukdavau nieko iš jokių subjektų. Ir, manau, kad tai yra pagrindinė priežastis, kodėl taip ilgai išdirbau Palangos vyriausiuoju architektu. Iš kitos pusės niekada nesu gavęs jokio prašymo, kuriame būtų prašoma ko nors nesuderinti, nepatvirtinti ar panašiai.
Mano, kaip architekto, principinė nuostata yra ir iki šiol nepakito – nieko „paderinti“ negalima, nes visi paderinimai vis tiek baigsis blogai. Paprasčiausiai visiems reikia dirbti savo darbą ir rezultatai tikrai bus geri.
– Kaip buvęs miesto vyriausiasis architektas, įvardinkite, kokios verslo grupės, planuotojai yra didžiausi lobistai Palangoje? Kaip jie veikia?
– Būdamas Palangos miesto vyriausiuoju architektu, aš visą tą laiką kartojau – visiems be jokios išimties, jog džiaugiuosi, kad yra kažkokių kažkieno interesų Palangoje. Be privataus kapitalo interesų jokiame mieste apskritai niekas nevyksta. Man taip jau pasisekė, kad aš vyriausiuoju architektu dirbau prie trijų merų. Turiu labai skirtingą patirtį – ką reiškia politika architektūroje ir urbanistikoje, – ir ją vertinu, kaip neįgyjamą jokiuose architektų kvalifikacijos kėlimo kursuose.
– Su savivaldybe bylinėjatės dėl jūsų grąžinimo į darbą ir kompensacijos už priverstines pravaikštas priteisimo. Ar tikrai grįšite dirbti į savivaldybę, jeigu sulauksite jums palankaus teismo sprendimo?
– Pirmiausiai, aš dar nežinau pačios savivaldybės pozicijos dėl to. Po administracinio teismo, nagrinėjančio šią bylą, siūlymo susitarti taikiai, t. y. sudaryti taikos sutartį, savivaldybė pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki tol, kol bus LAT nutartis. Matyt, savivaldybė suinteresuota vilkinti bylą, nes apeliacinio teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir ją reikia vykdyti iš karto, o ne prisigalvoti, kaip kad daro savivaldybė, visokių papildomų sąlygų. Mano sprendimas dėl grįžimo dirbti į savivaldybę bus tada, kai žinosiu visas aplinkybes.
– Kokio dydžio kompensacijos reikalaujate?
– Tiek, kiek numato įstatymas. Kuo ilgiau viskas vyks, pinigų suma tik didės. Šiai dienai suma jau artėja prie 30 tūkst. eurų.
– Kokioje stadijoje dabar yra byla dėl grąžinimo į darbą ir kompensacijos?
– Savivaldybės prašymu Klaipėdos administracinis teismas bylos nagrinėjimą yra sustabdęs, kol bus paskelbta LAT nutartis mano baudžiamojoje byloje.
– Kokie gynėjai jums atstovavo baudžiamojoje, o dabar administracinėje byloje?
– Advokatas Aleksandras Jokūbauskas.
– Kiek jums jau kainavo bylinėjimasis?
– Kiek kainavo bylinėjimasis? Nei daug, nei mažai – 4 metus mano gyvenimo. Visus tuos metus aš buvau nusikaltėlis, žmona buvo nusikaltėlio žmona, dukros – nusikaltėlio dukros, draugai – nusikaltėlio draugai. Gal pabandykim kartu įvertinti, kiek tokie dalykai kainuoja, ar kiek jie yra beverčiai. Atsakymas – man ir mano šeimai, šis cirkas buvo labai brangus.
– Kaip jūs aiškinate didelę vyriausiųjų miesto architektų ir savivaldybės architektūros skyriaus specialistų kaitą? Ką tai signalizuoja? Ar dėl to nenukenčia miesto architektūros dalykai?
– Tame skyriuje yra labai sunku dirbti. Labai didelis darbo krūvis, didelė atsakomybė dėl priimamų sprendimų ir katastrofiškas valdžios požiūris į jame dirbančius žmones. Nuo 2009 iki 2013 metų nebuvo beveik jokios darbuotojų kaitos. O kodėl nuo 2013 metų pasikeitė beveik visi ten dirbę žmonės, tai šis klausimas ne man. Be jokios abejonės, darbuotojų kaita nepadeda Architektūros ir teritorijų planavimo skyriui normaliai dirbti. O architektūriniai dalykai... Tai nėra tik architektūros skyriaus reikalas. Architektūra yra tokia ir priklauso nuo to, kaip mes visi (visi tai ir reiškia visi, o ne tik architektūros skyriaus darbuotojai) su ja elgiamės.
– Ar Palanga, jūsų manymu, turi aiškią miesto plėtros viziją? Kokius miesto vystymo procesus, tendencijas išskirtumėte? Kas jums jose nepatinka?
– Kiek nuo 2008 metų Palangoje buvo pastatyta naujų viešbučių ar kitokių kurorto infrastruktūros objektų? Kol kas Palanga savo plėtros sąskaita tik vykdo valstybės įsipareigojimus, t.y. žemės grąžinimas ir kompensavimas. Labai gaila, kad nėra politinės valios šį klausimą užbaigti. Laikas nuo laiko vis perskaitau spaudoje, kaip valdžios atstovai „taškosi“ visokiomis vizijomis, bet mane jos nežavi dėl vienos priežasties – bet kokiai vizijai realizuoti reikia paprasčiausių pinigų. Kol vizijomis nesidžiaugia ir nesigiria kapitalas (tie kas turi pinigų), architektai ir visuomenė, tol apie jokią aiškią plėtros viziją kalbėti nelabai ir verta.
Kol kas ta viešai matoma miesto plėtros situacija nedžiugina. Miestas pastatė kempingą, sporto salę, koncertų salę. Visa tai puiku. Dabar bus išbandymas Palangos valdžiai, nes ateinantys keleri metai bus atsakymas – kiek verslas (kapitalas) pasitiki valdžia. Jei atsiras privačios investicijos į kurorto infrastruktūrą – viskas bus gerai. Jei privatus kapitalas investuos tik į „antro būsto“ statybas – laukia liūdna ateitis. Aš tikiu Palanga ir jos plėtros potencialu, bet jei tokiu tempu užstatinėsim vertingas miesto centro teritorijas „paslėptais daugiabučiais“, tai ir liks tik tikėjimas, kad kažkada bus geriau.
– Ką dabar dirbate?
– Esu A. Mončio labdaros fondo valdybos narys ir architektas.
– Kaip sujauktas gyvenimas paveikė jūsų šeiminius santykius? Ar laiku vykdėte išlaikymo prievoles savo nepilnamečiams vaikams dėl finansinių problemų, jeigu galime jūsų to paklausti?
– Aš labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi savo šeima. Esu laimingas tėvas ir mylimas vyras. O problemų tai mes visi turim, bet jos išsisprendžia, kai jas sprendi.