Taryba „Palangos renginiams“ atseikėjo 100,000 eurų veiklai Koncertų salėje vykdyti

Vakar įvykusiame miesto savivaldybės Tarybos posėdyje dalyvavo 17 miesto politikų. Posėdyje nedalyvavo socialdemokratai Danas Paluckas ir Elena Kuznecova bei konservatoriai Saulius Simė bei Ilona Pociuvienė. Eimutis Židanavičius siūlė iš darbotvarkės išbraukti 37-ąjį klausimą – dėl Kunigiškių teritorijos architektūrinės-urbanistinės sistemos ir kraštovaizdžio tvarkymo specialaus plano, tačiau 17 balsavus prieš, klausimas liko Tarybos darbotvarkėje.

Aūū, kur jūs etatiniai šnekėtojai?
Meras Šarūnas Vaitkus, paklausęs, ar kuris nors iš Tarybos narių pageidautų kalbėti miestui aktualiais klausimais, neslėpė nusistebėjimo, kad „etatiniai“ kalbėtojai, ypač E. Židanavičius, tylėjo.
„Negali būti“, – stebėjosi Š. Vaitkus.
Į Tarybą kreipusis miesto bendruomenės „Santarvė“ pirmininkė Daina Eimanavičienė pasidžiaugė, kad šiais metais „Palangos dienų“ geografija išsiplėtė iki Vilniaus.
„Gal ateityje ir toliau jas nuvešime“, – vylėsi miesto aktyvistė.
Kalbėdama apie prekybą viešose vietose, ji prašė, kad, anot jos, į „tariamo“ gintaro gildijos pirmininko raštus Taryba „nereaguotų“, nes jo pageidavimai neatspindi visų gildijos narių pozicijos.
Vėliau, kilus diskusijai, ar Palangos gintaro meistrų gildijai atidėti nuompinigių sumokėjimo terminą (šnekama apie šiek tiek daugiau kaip 1600 eurų), E. Židanavičius siūlė ją visai nuo tokio mokesčio atleisti. Žinoma, sunku buvo jo neįtarti pigiu populizmu.
Bet meras Š. Vaitkus siūlė jam „teisiškai paruošti“ tokį Tarybos sprendimą.
„Šnekėti visi yra gudrūs, kai reikia paruošti sprendimo projektą, nėra kam“, – pastebėjo meras.
„Kodėl vienus reikia atleisti, o kitus ne?“ – kažkas replikavo iš salės.
Taryba balsavo, kad nuompinigių sumokėjimo terminas kurorto gintaro gildijai būtų atidėtas.

Kol kas Palanga trauks kamuoliukus
Meras informavo miesto politikus ir posėdžio dalyvius, kad šią savaitę lankėsi Vilniuje ir kalbėjosi su Seimo teisininkais, be kita ko, ir dėl laimėtojų viešose prekybos vietose parinkimo traukiant kamuoliukus.
Jam buvo paaiškinta, kad toks būdas – teisėtas, nors neatmetė, kad ateityje, pasikeitus Vietinių Rinkliavų įstatymui, tokia tvarka gali keistis.
Taryba patvirtino savivaldybės Tarybos Kontrolės komiteto pirmininko Edmundo Krasausko veiklos programą.
Tarybos sprendimu, buvo pritarta savivaldybės finansų kontrolės ataskaitai, kurią pateikė administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė.
Palangos turizmo informacijos centro (TIC) laikinoji vadovė Egidija Smilingienė prašė pritarti jos 2016 metų veiklos ataskaitai.
E. Židanavičius klausė, ką Turizmo informacijos centras ketina daryti, kad padidintų turistų srautus iš Rytų.
„Kiek įmanoma, dalyvausime parodose, ypač aktyvinsime veiklą Peterburge, į kurį netrukus atsidarys tiesioginis skrydis iš Palangos“, – sakė E. Smilingienė.
Liberalsąjūdietis Eugenijus Simutis teiravosi, kodėl TIC nedalyvauja parodose Rusijoje. TIC laikinoji direktorė atsakė, kad parodas planuoja Turizmo departamentas. „Mums patiems dalyvauti neapsimoka, bet medžiaga apie Palangą yra išdalijama tokiose parodose“, – sakė kalbėtoja.
E. Židanavičiui pasiūlius „aktyviau“ tam lėšų prašyti savivaldybės bei vietos verslininkų, E. Smilingienė sakė, kad lėšų parodoms šiems metams skirta daugiau.
„O verslininkai tokiose parodose nelabai gali dalyvauti, nes jie turi savo pageidavimus tokiose valstybės vardu rengiamose parodose“, – pastebėjo TIC atstovė.
Kitą savaitę Palangos TIC dalyvaus parodoje Minske.

Meras: turizmui skatinti naudokite modernias technologijas
Pastebėjęs, kad TIC-o praėjusių metų balansas „nežymiai neigiamas“, E. Simutis siūlė, jog plečiant Palangos pristatymo geografiją, reikėtų iš „pagalvės“ mokesčio skirti 30 procentų tokiems pristatymams.
Jums tai skamba populistiškai?
E. Krasauskas sakė, kad dalyvavo keliose verslo misijose Maskvoje ir pastebėjęs, kad jose Palangos vardas yra žinomas. „Taip kaip Lenkijoje visi žino Druskininkus, Rusijoje visi žino Palangą“, – pastebėjo „darbietis“.
Žodį taręs meras Š. Vaitkus gynė mintį, kad Palangai vienai dalyvauti parodose Rusijoje būtų per brangu. Tokia viena paroda kainuotų iki 40 tūkstančių eurų. „Parodos gerai, bet reikia galvoti apie naujas technologijas. Kodėl neišnaudojus elektroninės erdvės teikiamų visų galimybių, ar neužsakius straipsnių Skandinavijos žiniasklaidoje?“ – retoriškai klausė meras.
Jo nuomone, miesto savivaldybės Turizmo komitetas turėtų kviestis TIC atstovus ir kartu ieškoti Palangai palankių sprendimų.

Greitasis traukinys iš Vilniaus į Kretingą
„Vakar (trečiadienį) susitikau su vienu „Lietuvos geležinkelių“ vadovų. Iš jo sulaukiau gerų žinių: sezonui bus paleistas greitasis traukinys iš Vilniaus tiesiai į Kretingą, kur keleivius pasitiks du modernūs autobusai ir atveš juos į Palangą“, – sakė miesto meras.
Tarybai savo veiklos ataskaitą už 2016 metus pateikė ir Palangos asmens sveikatos priežiūros centro direktorė Jūratė Mikutienė.
E. Židanavičius domėjosi, kokios 12 įstaigų sudarė sutartis su Centru dėl profilaktinių sveikatos paslaugų teikimo. Direktorė atsakė, kad daugiausiai tai – švietimo įstaigos.
E. Židanavičius sakė, kad „didelis įstatymo“ pažeidimas, jog už savivaldybės lėšas buvo įsigyta buhalterinė programa.
Direktorė, atsakydama, vadovavosi audito pastaba, kad įstaiga turi turėti naują buhalterinę programą.
„Mes buvome vienintelė savivaldybės įstaiga su sena buhalterine programa“, – pabrėžė J. Mikutienė.
Pastebėjęs, kad Centro darbo kokybė „niekam nekelia abejonių“, nenuorama E. Židanavičius retoriškai klausė, kodėl vienai miesto gydymo įstaigai skiriamos „visos“ miesto lėšos, o kitai, Sondros Kulikauskienės bendrosios praktikos gydytojo centrui, „nieko“.
„Tai nėra skaidru. Kuo viena įstaiga geresnė už kitą, nors abi teikia vienodas paslaugas?“ – klausė E. Židanavičius.

Privatus centras neteikia paraiškų
Direktorė atsakė, kad pagal tris programas – viena jų tuberkuliozės prevencijos – paslaugos buvo teikiamos visiems kurorto gyventojams.
Meras atkreipė dėmesį, kad S. Kulikauskienė neteikė paraiškų miesto finansuojamoms sveikatinimo programoms.
J. Mikutienė pastebėjo, kad konkurentės centrui nereikia teikti daug dokumentacijos, kurią kaip savivaldybės įmonė teikia miesto poliklinika, taip pat ir vadovo veiklos ataskaitos.
„Privačios sveikatos įstaigos dirba visai kitokiomis sąlygomis. Kada bus taikomi vienodi reikalavimai abiems, tada bus galima kalbėti ir apie vienodą finansavimą“, – pastebėjo direktorė.
Įsiterpęs meras Š. Vaitkus liepė „neklaidinti visuomenės“ ir kvietė abi įstaigas dalyvauti konkursuose.
„Mūsų poliklinika, savivaldybės įstaiga, yra visų palangiškių turtas. Pastatas iki šiol buvo vienas baisiausių Palangoje... Mes privalome šią įstaigą išlaikyti“, – sakė Š. Vaitkus, nešykštėjęs pagyrų direktorei J. Mikutienei.
Miesto Kultūros ir jaunimo centro ataskaitą už 2016 metus teikusios Monikos Jarulytės E. Simutis teiravosi, ar „tikri gandai“, kad meno kolektyvai yra „iškraustomi“ iš Kurhauzo.
M. Jarulytė sakė, kad kai kurie meno kolektyvai repetuoja mokyklose.
E. Židanavičius įgėlė, kad meno kolektyvai „yra verčiami palikti miesto meno meką, Kurhauzą“.
Meras Š. Vaitkus atkirto, kad repeticijos Kurhauze nevyksta dėl techninių dalykų – neprotinga kiekvieną kartą „sustumdyti“ kėdes prieš repeticijas, o paskui atgal.

Koncesininkas bus atsakingas už turtą ir po 20 metų
Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Robertas Trautmanas pristatė klausimą dėl didžiausio darbuotojų pareigybių skaičiaus viešoje įstaigoje „Palangos orkestras“ patvirtinimo.
Taryba vienbalsiai balsavo už, kad miesto orkestre būtų 46 pareigybės.
R. Trautmanas pristatė klausimą dėl Tarybos pritarimo bendradarbiavimo sutarčiai su Šiaulių TIC. Palangiškiai kartu su šiauliečiais rudenį organizuos Baltų vienybės dienas.
Taryba pakeitė Koncertų salės koncesijos sąlygas. E. Simutis domėjosi, kas konkrečiai keičiasi ir išgirdo, kad salė bus išnuomojama koncesininkui ilgesniam laikui, mažinamas įsipareigojimas Koncertų salei – ir miestui – pritraukti iki šiol nustatytą turistų skaičių, taip pat nežymiai sumažės ir salės nuoma.
„Turime liūdnos patirties su „Litesko“. Pasižiūrėkime, kokį turtą iš jų perėmėme. Liūdna. Natūralu, kad ir iš Koncertų salės koncesininko reikalaujame, kad jis būtų atsakingas už turtą. Savivaldybė nevažiuos gi sulūžusios kėdės remontuoti. Beje, toks reikalavimas – ne mūsų, o Finansų ministerijos“, – pastebėjo Š. Vaitkus, atsikirsdamas į opozicijos pastabą, ar tokia atsakomybė už turtą po ilgalaikės salės nuomos nėra pernelyg didelis reikalavimas.
Koncertų salės nuomos mokestis koncesininkui mažės tik nuo trečiųjų nuomos metų.

Meras abu projektus vadina „sėkmingais“
Taryba pakeitė ir Nemirsetos kempingo koncesijos sąlygas.
E. Simutis teiravosi Investicijų ir plėtros skyriaus vedėjos Ramunės Olšauskaitės-Urbonienės, pristačiusios klausimą, ar ji pati tikinti, kad pakeitus koncesijos sąlygas, atsiras Koncertų salės koncesininkas.
Ji atsakė teigiamai, nes yra patenkinamas esminis koncesininkų reikalavimas – prailginamas salės nuomos laikas.
„Manau, kad abu projektai – ir Koncertų salė, ir Nemirsetos kempingas – yra labai sėkmingi. Neseniai kalbėjausi su naująja Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovybe ir išgirdau, kad po renginių Koncertų salėje, daugelis žmonių apsilanko vietos kavinėse ir restoranuose ar nakvoja viešbučiuose“, – sakė meras.

Taryba skyrė 100 tūkst. eurų „Palangos renginiams“
Diskusijas įplieskė ir Tarybos sprendimas dėl UAB „Palangos renginiai“ įstatinio kapitalo didinimo. Įmonei savivaldybė įsipareigojo tam skirti 100 tūkst. eurų.
Klausimą pristatęs Ūkio ir turto skyriaus vedėjas Kostas Jakubauskas sakė, kad įmonė neturi jokių lėšų veiklai vykdyti – vykdyti koncertinei veiklai Koncertų salėje, kol nėra koncesininko.
E. Simutis domėjosi, kokį turtą valdo „Palangos renginiai“.
E. Židanavičius klausė, ar lėšų skyrimas yra „tikslinis“ tokiai veiklai vykdyti.
„Įstaiga neturi nė centro. Pinigai bus skirti apyvartinėms lėšoms“, – sakė K. Jakubauskas.
„Šis „uabas“ buvo sukurtas „prastumti“ valdyti Koncertų salę, bet kai aš perskaitau, kaip pagrindžiamas poreikis didinti įstatinį kapitalą 100 tūkstančiu, kyla daug klausimų. Išeina, kad priimsime dar du vadybininkus. Ar tas „uabas“ – išlaikytinių kampanija? Pirmiausia turi būti tos įstaigos veiklos programa ir vadovo ataskaita. Tai turi būti ūkinis objektas, kuris turi siekti pelno. Įkūrėme 2015 metais, o paslaugų įkainius patvirtinome tik 2016 antrojoje pusėje. Kažkokia nesąmonė“, – piktinosi E. Simutis.
„Į visus klausimus atsakys įmonės vadovas“, – aistras ramino Š. Vaitkus.
E. Židanavičius siūlė „visų paklausti“, ar kas nors mieste žino tokį „uabą“ – „Palangos renginiai“.
„Dvejus metus nieko neveikusiai įmonei mes vėl suteikiame finansinę injekciją, tai yra lėšų švaistymas, – piktinosi ir jis. – Manau, kad čia yra paslėptas mūsų neįgalumas rasti salės koncesininką. Bandome jį amortizuoti tokiais pinigais“.
„Demagogiją jūs įvaldęs labai gerai“, – įgėlė Š. Vaitkus E. Židanavičiui.
Į tribūną pakilęs UAB „Palangos renginiai“ naujasis direktorius Paulius Sangavičius sakė, kad „natūralu“, jog visiems kyla daug klausimų.
„Bendrovės tikslas organizuoti renginius ir ieškoti vystomojo ryšio. Iki šiol mes tik „dedame“ pinigus į renginius, bet, tikiu, kad mūsų ryšiai su verslininkais, miesto viešbučių ir restoranų asociacija leistų mums uždirbti pinigus. Kaip ir dalyvaujant konkursuose“, – sakė P. Sangavičius.
Anot jo, „toks modelis“ kaip Palangoje veikia Liepojoje ir kai kur Estijoje.
„Laikas parodys, ar jis veiks pas mus“, – sakė direktorius, nepateikęs detalių, kaip konkrečiai ketinąs veikti.

Siūlo rengti elektroninius aukcionus
Aušra Dangėlaitienė pristatė sprendimo projektą dėl prekybos viešose vietose naujų vietų, taip pat atrankos aprašą tose vietose, kur prekybos vietų skaičius yra ribotas.
E. Simutis teiravosi, ar kurorto amatininkų gildijos prekybos vietos nereikėtų kitur perkelti.
Pranešėja sakė, kad meistrai „labai prašė“ taip nedaryti.
E. Simutis siūlė pagalvoti, ar nereikėtų rengti elektroninių aukcionų parenkant prekybos viešose vietose dalyvius. „Gal taip ir daugiau lėšų surinktumėme“, – svarstė liberalsąjūdietis.
„Traukiant kamuolius dabar laimėtojai yra išrenkami skaidriausiai“, – pastebėjo konservatorius Vaidotas Bacevičius.
„Viena grupė negali būti proteguojama kitų sąskaita. Pagal šiandien galiojančius teisės aktus negalima keisti atrankos sąlygų“, – pastebėjo meras.
E. Simutis domėjosi, ar bus „kokia nors savivaldybės komisija“, kuri spręs, ar leisti, ar ne statyti laikinus statinius prekybai.
„Balagano daugiau mieste nebus. Kartelė yra pakelta į aukštesnį lygį, tam pritaria ir verslininkai. Taburečių J. Basanavičiaus gatvėje, ant kurių bus daromos tatuiruotės, daugiau nebus“, – buvo griežtas meras Š. Vaitkus.
Taryba patikslino 2017 metų miesto savivaldybės biudžetą.