Vaidas Šimaitis: „Dar pažiūrėsime, kas kieno šešėlyje atsidurs pastačius Šventosios jūrų uostą!“

Palangos tiltas, 2021-09-19
Peržiūrėta
2822
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Vaidas Šimaitis LT-FOTO
Vaidas Šimaitis LT-FOTO

Žinomas pajūrio verslininkas Vaidas Šimaitis džiūgauja – jo ilgai brandinta Šventosios jūrų uosto atstatymo vizija yra įgyvendinama su trenksmu. Kalbėdamas su „Lietuvos pajūriu“,  laikraščio „Palangos tiltas“ turinio partneriu, jis juokavo, kad, projektą pabaigus, galbūt Šventoji – nors laikinai – užgoš Palangą.

V. Šimaitis nuolat šnekėjo apie Šventosios uosto atstatymą – dar 2008–2009 metais.

„Tuomet niekaip nebuvau susijęs su žvejais. Tačiau tuomet, sudalyvavęs vienoje žuvininkystės regionų vietos veiklos grupes apjungiančios asociacijos posėdyje, pyktelėjau, kad Šventosios žvejai tiesiog „pražiopsojo“ galimybę teikti paraišką Europos Sąjungos programoms uosto atstatymui 2007–2013 laikotarpiui“, – sakė V. Šimaitis.

Būtent jis po posėdžio ėmėsi iniciatyvos įsteigti Šventosios žuvininkystės regiono vietos veiklos grupę. Buvo apie 2009–2010-uosius.

„Kadangi tokia grupė Klaipėdos apskrityje buvo neveikli, aš kartu su kitais šešiais steigėjais įkūrėme naują Lietuvos žuvininkystės vietos veiklos grupių tinklą siekiant, kad aktyviai rašysime projektus ir aktyviai teiksime paraiškas europiniam finansavimui uosto atstatymui gauti, – atskleidė V. Šimaitis, kuris tapo naujojo tinklo pirmininku ir Žemės ūkio ministerijos (žuvininkystės vietos veiklos grupių) projektų stebėsenos ir atrankos komitetų nariu. – Tiesiog tokiu būdu Šventosios žvejai įgavo daugiau „svorio“. Žinoma, mero (Šarūno Vaitkaus, – aut. past.) gebėjimas uosto atstatymo idėją visiems patraukliai pateikti ir įtraukti visus į jo atstatymą, taip pat Palangos miesto Tarybos palaikymas buvo kritiškai svarbus.“

Būtent mero Š. Vaitkaus pastangomis uostą Sauliaus Skvernelio vyriausybė 2018-ųjų rugsėjį perdavė Palangos miesto savivaldybei.

Dar 2010 metais Šventosios uosto atstatymo projektas su molų statyba buvo įtrauktas į valstybės projektų sąrašą ir numatyta apie 40 mln. eurų (150 mln. litų) jam įgyvendinti. Tais pačiais metais programos įgyvendinimo priemonių planas buvo pakeistas, bandyta atnaujinti Šventosios uosto eksploatavimą, tačiau atidarius uostą jis tuoj pat buvo užneštas smėliu ir po dešimt dienų nustojo veikęs. Darbų vertė siekė apie 2,4 mln. eurų. Buvo konstatuota, jog nepastačius molų šį uostą gilinti ir valyti beprasmiška, nes po kelių stipresnių bangų smėlis vėl grįš į uostelį.

Tačiau dabar V. Šimaitis įsitikinęs, kad Šventosios jūrų uostas bus atstatytas sėkmingai.

„Viskas yra „užvesta“, Palanga – „ant bangos“, pinigų, manau, uostui bus, nors ne jie buvo svarbiausia. Buvo daugybė skeptikų ir pamokslautojų, ką ir kaip daryti. Džiaugiuosi, kad Palanga susigrąžino uostą, kurį kažkuomet Palangos meras Raimundas Palaitis atidavė kitiems“, – sakė V. Šimaitis.

Šių metų kovo viduryje buvo pasirašyta žvejybos infrastruktūros sukūrimo rangos darbų sutartis su UAB „Plungės lagūna“, kuri jau pradėjo Šventosios jūrų uosto atstatymo darbus.

Palangai perdavus uostą, kartu buvo perduota ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto parengta Šventosios jūrų uosto vystymo techninė dokumentacija.

Joje Šventosios jūrų uosto statybos darbai suskirstyti į 6 etapus: pirmasis – molų statyba, antrasis – automobilių stovėjimo aikštelės statyba, trečiasis – inžinerinių tinklų statyba, ketvirtasis – vakarinės krantinės rekonstrukcija, penktasis – rytinės krantinės rekonstrukcija, šeštasis – akvatorijos gilinimas ir švartavimo įrangos statyba.

„Tačiau žvejams reikalingos infrastruktūros plėtros techninio projekto nebuvo, o šventojiškiams priekrantės žvejams tai – vienas iš svarbiausių klausimų. Todėl buvo apsispręsta atidžiai išnagrinėti žvejų poreikius ir parengti reikiamą techninę dokumentaciją, kad Šventosios uostas atitiktų vietos žvejų lūkesčius“, – sakė V. Šimaitis, vienas iš minėto techninio projekto rengimo organizatorių.

Ieškodama žvejų infrastruktūros plėtros įgyvendinimo galimybių, Palangos miesto savivaldybės administracija dar 2018 metais pateikė paraišką „Žvejybos infrastruktūros plėtra Šventosios jūrų uoste“ finansavimui gauti.

Ją parengė V. Šimaičio vadovaujama Šventosios vietos žuvininkystės veiklos grupė.

2019 metų spalio pabaigoje buvo pasirašyta paramos sutartis su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos dėl priemonės „Žvejybos uostai, iškrovimo vietos, aukcionų patalpos ir priedangos. Investicijos į žvejybos uostų ir aukcionų patalpų arba iškrovimo vietų ir priedangų gerinimą“ įgyvendinimo.

Šiam projektui skirta 1,7 mln. eurų, iš kurių 1,275 mln. eurų – iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo, 425 tūkst. eurų – iš valstybės biudžeto ir 90,8 tūkst. eurų – Palangos miesto savivaldybės biudžeto lėšos.

Siekiant įgyvendinti minėtą priemonę, buvo labai svarbu parengti Šventosios jūrų uosto angaro (valčių priedangos), krantinės (žvejybos iškrovimo vietos) tvirtinimo, slipo, valčių nuleidimo įrenginio statybos techninį projektą, kuriame būtų numatyta visa priekrantės žvejams reikalinga infrastruktūra. Šio klausimo sprendimas buvo patikėtas būtent V. Šimaičio Šventosios žuvininkystės regiono vietos veiklos grupei, vienijančiai Šventosios žvejus, viešąjį sektorių ir nevyriausybines organizacijas.

„Šventosios žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės pasitarimų su žvejais metu buvo aptarta, kokia jiems svarbi infrastruktūra turi atsirasti Šventosios uoste. Šių diskusijų metu išgryninome svarbiausius poreikius – būtina sutvarkyti ir pailginti krantinę, įrengti slipą, padedantį žvejams lengviau nuleisti į vandenį savo valtis, taip pat – gervę, skirtą iškrauti sugautą laimikį, žvejybos įrangą, valtis. Ne mažiau svarbus uosto elementas – angaras, kuriame žvejai galės laikyti savo valtis, žvejybos įrangą, pagautą laimikį“, – kalbėjo V. Šimaitis.

Pasak Šventosios žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės vadovo, įgyvendinus visas projekte numatytas priemones, Šventojoje atsiras modernus ir kitiems Europos jūriniams miesteliams nenusileidžiantis žvejų uostas, kurio gyvenvietė daug metų neturėjo.

Minėtam projektui įgyvendinti jau vykdomi viešieji pirkimai, rangovą parinkti tikimasi gruodį, darbus pradėti – kitąmet. Projektą įgyvendinti planuojama iki 2023 metų.

O kai bus pastatytas Šventosios jūrų uostas, tai dar neaišku, kas kieno šešėlyje atsidurs, pusiau juokais, pusiau rimtai sako verslininkas.

„Pamatysime. Aš galvoju, kad pasistačius uostą kažin kas kieno podukra bus, jeigu juokiantis sakytume“, – juokėsi V. Šimaitis, jam priminus populiarųjį mitą, esą Šventoji Palangai ilgai buvo kaip kokia podukra.

FOTO: LT -FOTO

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Nedidelis Šventosios jūrų uostas, esantis netoli Palangos kurorto ir Latvijos sienos, ateityje galėtų priimti laivus, skirtus vystyti ir prižiūrėti būsimus vėjo parkus Baltijos jūroje. 


Palangos savivaldybė paskelbė viešojo pirkimo konkursą dėl Šventosios jūrų uosto pietinio ir šiaurinio bangolaužių naujos statybos techninio projekto parengimo. Projektą su statybą leidžiančiu dokumentu tikimasi turėti po 14 mėnesių nuo sutarties su rangovu pasirašymo.


Ketvirtadienį (rugpjūčio 31 d.) Palangos miesto savivaldybėje svečiams iš Briuselio buvo pristatyta Šventosios jūrų uosto rekonstrukcijos ir įveiklinimo raida.


Policijos departamentas praneša kad rugpjūčio 13 d. apie 3 val. 28 min. Palangoje, Ošupio take esančioje statybvietėje, rastas mirusio vyro (gim. 1972 m.) kūnas.  „Palangos tiltui“ keli šaltiniai, ir Palangos meras Šarūnas Vaitkus, patvirtino, kad tai – Vaidas Šimaitis, žinomas Šventosios ir Palangos verslininkas, ilgametis Palangos miesto savivaldybės tarybos narys.  


Ketvirtadienį, balandžio 27 dieną, Seimas priėmė Šventosios jūrų uosto įstatymo pataisas, inicijuotas Seimo nario Mindaugo Skritulsko, kuriomis siūloma nuo 2024 m. Šventosios jūrų uosto žemę, jo infrastruktūrą ir akvatoriją leisti patikėjimo teise valdyti Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtai įmonei – uosto direkcijai. 


Žinomas pajūrio verslininkas Vaidas Šimaitis džiūgauja – jo ilgai brandinta Šventosios jūrų uosto atstatymo vizija yra įgyvendinama su trenksmu. Kalbėdamas su „Lietuvos pajūriu“,  laikraščio „Palangos tiltas“ turinio partneriu, jis juokavo, kad, projektą pabaigus, galbūt Šventoji – nors laikinai – užgoš Palangą.


Šventosios jūrų uostą, jo infrastruktūrą ir akvatoriją siūloma leisti patikėjimo teise valdyti Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtai įmonei – uosto direkcijai. 


Šventosios uostą siūloma gaivinti plečiant gyvenvietę

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2013 08 01 | Rubrika: Miestas

Atgaivinant Šventosios uostą būtina išlaikyti glaudų ryšį su pačios gyvenvietės plėtra – užtikrinti, kad viešosios miesto erdvės bei uostas taptų vientisu turistų traukos centru. Norint tai įgyvendinti, reikia parengti visos Šventosios kompleksinį užstatymo planą, kuris padėtų sukurti vieningą užstatymo struktūrą ir užtikrinti nepertraukiamus pėsčiųjų...


Parengta Šventosios jūrų uosto galimybių studija

„Palangos tilto“ informacija, 2010 05 27 | Rubrika: Miestas

Šią savaitę miesto meras Vytautas Stalmokas, Administracijos direktorius Valerijus Kuznecovas ir vyriausiasis architektas Svajūnas Bradūnas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste dalyvavo techninės tarybos posėdyje, kur UAB „Ardanuy Baltic“, Ispanijos kompanija „Ardanuy Ingeneria“ atstovė Lietuvoje pristatė Šventosios jūrų uosto galimybių studiją.


Šventojoje Klaipėdos apskrities viršininkas Arūnas Burkšas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas, Palangos miesto savivaldybės meras Vytautas Stalmokas su savivaldybės administracijos direktoriumi Valerijumi Kuznecovu bei laikinuoju miesto vyriausiuoju architektu Svajūnu Bradūnu, dalyvaujant Šventosios seniūnui Eugenijui Čilinskui, aptarė Šventosios...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius