Žilvinas Grigaitis: gyvenimas tarp Australijos ir Lietuvos, o vasarą – ir Palangoje

Vaidilė GEDMINAITĖ, 2015-07-28
Peržiūrėta
652
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Žilvinas Grigaitis su žmona Elle
Žilvinas Grigaitis su žmona Elle

Verslininkas, pramogų pasaulio žvaigždė, charizmatiškasis Žilvinas Grigaitis Palangoje turi savo apartamentus ir tiki, jog kurortas jam yra tapęs daliniais namais. Garsenybė prisipažino mieste turintis ir mėgstamų vietų, į kurias norisi užsukti, turiningai praleisti laisvalaikį. Tarp Lietuvos ir Australijos gyvenantis verslininkas teigė Lietuvoje pasigendantis jaunimo entuziazmo ką nors keisti, kad gyvenimas mūsų šalyje gerėtų. „Lietuvoje pastebiu, kad daugeliui žmonių jau viskas atsibodo – jie susitaikė su tuo, kad nieko nebegali pakeisti. Manau, norint keisti, reikėtų pradėti nuo savęs – nė vienoje šalyje aukso bananai ant medžių neauga“, – kalbėjo Ž. Grigaitis.

 Palanga – vasaros sostinė

Nuosavus apartamentus kurorte turintis verslininkas tikino, jog savo namų turėjimas miestą padaro kur kas artimesnį už kitus, kuriuose galbūt neretai lankomasi, tačiau juose nėra nuosavo būsto. Todėl pasiteiravus, ką jam reiškia Palanga, charizmatiška asmenybė sakė: „Aš į Palangą žiūriu iš dalies kaip į savo namus. Visai kitaip prisiriši prie miesto, kai čia turi namus. Man Palanga – vasaros sostinė“.

Ž. Grigaitis pasakojo, jog dar tuomet, kai dairėsi būsto, jis rinkosi tarp dviejų galimų variantų. Abejonės išsisprendė mūsų kurorto labui. „Rinkausi tarp Palangos ir Nidos, ir pasirinkau Palangą. Nesigailiu“, – kalbėdamas apie Palangos pasirinkimą, prisipažino žinomas verslininkas.

Daug dėmesio savo išvaizdai skiriantis pašnekovas teigė daug sportuojantis, o Palanga yra tas miestas, kuriame tam yra labai palankios sąlygos. Ž. Grigaitis neslėpė, jog puiki išvaizda – ne vien savaime suprantamas dalykas, norint tokią išlaikyti, reikia ja rūpintis. „Nemažai sportuoju, ypač Palangoje – neįsivaizduoju jos be važinėjimo dviračiu, teniso žaidimo. Unikalus reiškinys yra pirtis pliaže. Palangoje nėra tokios temperatūros kaip, tarkime, Ispanijoje, – pasakojo pašnekovas ir pridūrė, jog, norint palaikyti puikią formą, vien sporto nepakanka. – Reikia žiūrėti, ką valgai, geri, kaip sutari su savo kūnu. Nesu iš tų žmonių, kurie visą dieną gali gulėti“.

 Yra kur tobulėti

Kiekvieną vasarą kurorte apsilankantis verslininkas džiaugėsi akivaizdžiais teigiamais pokyčiais, infrastruktūros plėtra Palangoje, tačiau tikino, jog kurortui dar tikrai yra kur tobulėti užpildant tam tikrų paslaugų trūkumą. „Palangoje matyti infrastruktūros pakitimai, bet norėtųsi, kad Palanga, kaip kurortas, turėtų tam tikrų kurortinių bruožų. Tarkime, jei mano lėktuvas išskrenda pusę šešių ryto, ir nėra kaip susisiekti su oro uostu – ne visi juk gali samdyti taksi, kad jis nuvežtų. Arba koks užsienietis panoro į Palangą, atskrido. Naktį, tarkime, lėktuvas Palangoje nusileido – kaip atvažiuoti į miestą? – klausė pašnekovas ir tikino, jog tokių pavyzdžių galima rasti ir kitose srityse. – Norėtųsi, kad į Palangą būtų pažiūrėta ne kaip į Vilnių, bet kaip į kurortą, kuriam reikalingos tam tikros paslaugos“.

 Kartais peržengiamos ribos

Žinomas Lietuvos veidas jau seniai apsiprato su tuo, kad yra atpažįstamas gatvėje, tačiau prisipažino, jog, atvykus į Palangą, tai jaučiama aštriau nei būnant sostinėje“ „Vilniuje žmonės labiau apsipratę matyti žinomus veidus, o Palangoje ar kituose miestuose visko gali išgirsti – ir kalbų, ir komentarų“. Ž. Grigaitis tikino, jog įvairiems komentarams stengiasi neteikti daug reikšmės, nekreipti į juos dėmesio.

Pašnekovas prisipažįsta, kad Palangoje jam tenka visko išgirsti. Vieni praeiviai būna geranoriški ir mandagūs, bet būna ir tokių, kurie peržengia visas mandagumo bei padoraus elgesio ribas. „Aš nekreipiu dėmesio, bet jei peržengiamos tam tikros ribos, galiu ir atsikirsti. Tarkime, pasitaiko, kad parduotuvėje kasininkė gali komentuoti mano išvaizdą. Yra tekę net dviratį sustabdyti, nes kitaip jau buvo neįmanoma, – prisipažino garsenybė ir pridūrė, jog, kai gerbėjai būna kultūringi bei mandagūs, į jų dėmesį jis taip pat reaguojąs geranoriškai. – Galiu ir papozuoti, ir nusifotografuoti kartu, tačiau viskas turi būti laiku ir vietoje“.

 Saugo savo privatumą

Kai dėmesys ima varginti, tenka ieškoti išeičių. Saugodamas savo privatumą žinomas verslininkas ieško vietų, kur jo negalėtų matyti smalsuolių ar žurnalistų akys. „Atsiriboju nuo daugelio dalykų. Organizuoju laisvalaikį taip, kad būčiau tam tikrose erdvėse, kur bet kas nepatenka“, – prisipažino Ž. Grigaitis. Pasmalsavus, ar slėpdamasis nuo smalsių žvilgsnių, kartais nepasinaudoja nepermatomais akiniais nuo saulės ar kokia kepure, pašnekovas sakė, jog vien maskavimuisi to nenaudoja. „Kartais kaip aksesuarą panaudoju ir akinius, ir kepurę“, – prisipažino vyras.

Kalbėdamas apie viešnagę Palangoje, Ž. Grigaitis atskleidė, jog kurorte esama vietų, kuriose lankytis jam itin malonu. „Man labai patinka stebėti kino filmus, nueiti į „Naglio“ kino teatrą, rugpjūčio mėnesį žiūrėti spektaklius mokyklos scenoje, žavi parko muzikos garsai. Palangoje leidžiu labiau ramų laisvalaikį – jo yra pakankamai, jei tik suplanuoji ir žinai, kas vyksta. Palyginti su kitomis pasaulio šalimis, Palangai dar trūksta infrastruktūros, kokybiško baseino, bet kurortas turi ir labai daug pozityvių dalykų, ne tik negatyvių“, – sakė verslininkas.

 Tarp Lietuvos ir Australijos

Šiuo metu su žmona Australijoje gyvenantis verslininkas nuolat sukasi tarp Australijos ir Lietuvos. Pašnekovas prisipažino, jog, išvykdamas gyventi į tolimą šalį, turėjo iš naujo suplanuoti savo gyvenimą, kuriame Lietuvai palikta tikrai ne paskutinė vieta. „Perplanavau viską kaip gyvensiu. Vasaras stengiuosi leisti Lietuvoje, Europoje. Iš Lietuvos lengvai galiu pasiekti kitas šalis – Prancūziją, Ispaniją. O Australijoje būnu tuomet, kai Lietuvoje šalta. Juo labiau, kad mano verslo vystymą galima pritaikyti ir Australijoje, ir Lietuvoje“, – apie pasikeitusį gyvenimo ritmą pasakojo pašnekovas.

Būdamas Lietuvoje Ž. Grigaitis yra kviečiamas į daugelį renginių. Pasak pašnekovo, tenka rimtai apsvarstyti, kuriuos kvietimus priimti. „Lietuvoje lankausi tuose renginiuose, kurie susieti su verslu, įsipareigojimais. Atsirenku, kur dalyvauti, o kur ne. Jeigu eičiau visur, kur mane kviečia, man neužtektų dvidešimt keturių valandų per parą“, – šypsojosi verslininkas.

Pasak pašnekovo, su juo kartu į gimtinę atvykstanti žmona Elle jau spėjo apsiprasti Lietuvoje. „Prieš dvejus metus, kai žmona čia atvažiavo, nebuvo tikra, ar jai patiks. Dabar įprato. Palyginti su kitomis šalimis, Palangoje nėra tokio kiekio viešbučių ir paslaugų, ir vietų, kur galėtum gerai praleisti laiką, tačiau gamta, paplūdimys, ramybė – didelis privalumas“, – kalbėjo Ž. Grigaitis.

 Trūksta geranoriškumo

Australiją ir Lietuvą skiria ne tik daugybė kilometrų – visiškai kitoks ir abiejų šalių gyventojų mentalitetas, vertybės, pasaulėžiūra. Paprašius palyginti Australijos gyventojus ir lietuvius, jų įpročius, požiūrį į gyvenimą, bendravimo stilių, pašnekovas tikino, jog tai – nesulyginami dalykai. „Australiečiai – labai pakantūs, žinoma, iki tam tikros ribos. Be to, tauta susidaro iš emigrantų, čia verda kultūrų katilas. Jei lietuviai bendrautų nors dvidešimčia procentų taip, kaip australai, mes būtume besišypsanti tauta, o ne pavyduoliai, geriantys kitų kraują, – sakė pašnekovas, akcentavęs, jog australai gyvenime yra geranoriškesni kito atžvilgiu negu lietuviai. – Gyvenime australai – pinigų visuomenė, kurioje visi nori daug uždirbti, gerai gyventi, visuomenėje daugiau pozityvumo. Kadangi ten daug pasiturinčių gyventojų, skurdą Australijoje pamatyti labai sunku“.

Pasak pašnekovo, kitoks ir pats australų požiūris į gyvenimą, vertybės: „Minties, laisvės išraiška. Viskas daroma, kad žmogus tarnautų valstybei, o ji – žmogui. Lietuvoje yra rinkos mažumas, verslo sąlygos sudėliotos, nelabai kinta. Norėtųsi daugiau naujovių, kad nesustabarėtų. Kur investuojami Europos Sąjungos pinigai – jie turėtų būti taip investuojami, kad ateityje Lietuva galėtų gerai gyventi“.

 Skiriasi aprangos stiliai

Lankydamasis daugelyje pasaulio šalių, Ž. Grigaitis turi galimybę palyginti žmonių aprangos stilių. Pašnekovas tikino, jog Palangoje pastarasis skiriasi nuo vakarietiškojo, ir, deja, kurorto nenaudai. Vis dėlto, kalbėdamas apie aprangą, verslininkas pasidžiaugė, jog jaunąją kartą ir Lietuvoje vis labiau veikia vakarietiški vėjai. „Jaunimo lygyje galima pastebėti daugiau supanašėjimo, bet kurortinė apranga labai skiriasi – įsispiriamos šlepetės, šortai, baltiniai – viskas labai skirtinga“, – teigė Ž. Grigaitis.

Vis dėlto pašnekovas neskubėjo smerkti tautiečių skonio renkantis aprangą. Susiklosčiusią situaciją verslininkas linkęs sieti su ilgu paplūdimio mados nebuvimu Lietuvoje. „Pas mus ilgai nebuvo pliažo mados kultūros, laisvalaikio rūbų. Todėl neretai pasitaiko, kad tie patys rūbai apsivelkami ir darbe, ir į pliažą“, – kalbėjo charizmatiška asmenybė.

 Smėlio skulptūros herojus

Neseniai J. Basanavičiaus gatvėje esančiame smėlio skulptūrų paviljone atidengta skulptoriaus Andriaus Petkaus skulptūra „Paskutinė vakarienė“. Pagal žymiąją Leonardo da Vinci freską sukurtame kūrinyje pavaizduotos trylika Lietuvos įžymybių, tokių kaip Žilvinas Žvagulis, Marijonas Mikutavičius, Arvydas Sabonis ir kiti žinomi žmonės, tarp kurių – ir Žilvinas Grigaitis. Verslininkas su jį lydinčia žmona Elle pats dalyvavo šios skulptūros atidengime.

Pašnekovo teigimu, tapti vienu iš skulptūroje pavaizduotų žmonių jis sutikęs dėl to, kad pats asmeniškai pažįsta skulptorių A. Petkų. „Pasiūlymą priėmiau kaip norą padėti skulptoriui pabandyti save sukurti. Smėlio skulptūros pasižymi tuo, kad labai sunku jas padaryti, jos kiekvieną dieną gali kisti. Skulptorių pažįstu jau septynerius-aštuonerius metus, todėl sutikau, bet paprašiau, kad iš anksto man parodytų kūrinį. Kelias korekcijas jam pasakiau, bet menininkui labai sunku padaryti skulptūrą pagal nuotrauką, o ne matant originalą gyvai. Šiek tiek ir gyvai pozavau – manau, galutinis rezultatas geras“, – sakė Ž. Grigaitis.

Pasiteiravus, ar tokį pasiūlymą būtų priėmęs iš nepažįstamo skulptoriaus, pašnekovas tikino, jog tokiu atveju prieš sutikdamas pasidomėtų meistru, įvertintų projekto esmę. „Tai jau ne pirma skulptūra, kurioje esu. Visada palaikau menininkus. Domimės menu, bendradarbiaujame su meno galerija Melburne. Menas man yra ne hobis, bet domėjimosi sritis“, – sakė Ž. Grigaitis.

 Emigracija – sveikintina?

Kiekvienais metais išvykdamas ir vėl sugrįždamas į Lietuvą verslininkas turi galimybę pažvelgti į gimtąjį kraštą tarytum iš šalies. Pasiteiravus, dėl ko jam grįžus į gimtinę iš Australijos labiausiai skauda širdį, Ž. Grigaitis sakė: „Lietuvoje pastebėjau, kad daugeliui žmonių jau viskas atsibodo – jie susitaikė su tuo, kad nieko nebegali pakeisti. Manau, norint keisti, reikėtų pradėti nuo savęs – nė vienoje pasaulio šalyje aukso bananai ant medžių neauga“.

Paklausus, kas galėtų padėti Lietuvai sustabdyti emigraciją, pašnekovas kalbėjo: „Į šį klausimą neatsakysiu. Manau, emigracija yra labai gerai: jauni žmonės turi pamatyti pasaulio. Kita pusė, kai pamato pasaulio, išmoksta kalbą, palygina svetimus kraštus su Lietuva ir nebenori grįžti. Norėtųsi, kad jauni žmonės kuo daugiau idėjų, patirties, profesionalumo parvežtų į Lietuvą“.

 

Trumpai

Gimė Kaune.

Zodiako ženklas –Mergelė. „Manau, turiu truputį Liūto savybių, nes gimiau ženklo pradžioje“.

Pomėgiai: „Bėgant metams jie keičiasi. Teko domėtis kėdėmis, jų istorija, fotografija. Dabar – domėjimasis tam tikru stiliumi, pokariniu, prieškariniu gyvenimu, detalėmis. Patinka biografinės knygos: M. Monro, F. Sinatra, Kenedžių klanas. Domina istoriniai romanai“.

Principas, kuriuo gyvenime vadovaujasi: „Visada judėti į priekį – kaip bebūtų sunku, kaip bebūtų komplikuota, bet į kiekvieną situaciją žiūrėti optimistiškai, kažko iš jos pasimokyti ir judėti į priekį“.

Apie Palangą: „Aš į Palangą žiūriu iš dalies kaip į savo namus. Visai kitaip prisiriši prie miesto, kai čia turi namus. Man Palanga – vasaros sostinė“.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Populiari miesto interneto svetainė www.palangoje.info ieško pirkėjo - parduodama už 2 500 eurų.


Lopšelyje-darželyje „Žilvinas“ triūsia statybininkai – čia vyksta pastato modernizavimo darbai.


Savaitgalį Palangoje vėl buvo jaučiama vasara – puikus oras į didžiausią šalies kurortą švęsti Baltų vienybės dienos sukvietė būrį žmonių ne tik iš visos Lietuvos, bet ir Latvijos. Palanga tapo tiltu, jungiančiu dvi baltų valstybes. Daug garbių svečių Šventės organizatoriai įdėjo daug pastangų, jog Palangoje minėta Baltų vienybės diena suviliotų...


Palangos lopšelyje-darželyje „Žilvinas“ jau neilgai trukus užvirs darbai – pastatas bus renovuojamas, kad taptų jaukesnis bei patogesnis tiek šios įstaigos darbuotojams, tiek – svarbiausia – darželį lankantiems vaikams.


„Medalio žmogus“ – taip pavadinta dar visai neseniai išleista knyga apie žymų medalininką Petrą Gintalą. Jau seniai žinomas menininkas save įvardina kaip dviejų miestų gyventoją – jis gimė Telšiuose, tačiau gyvenimas taip surėdė, jog teko gyventi ir Palangoje, kur ir baigė mokyklą, atrado savo pirmuosius meninius gebėjimus, vėliau vėl grįžo į...


Palanga su kiekvienais metais vis gražėja: fontanai, gėlės, nauji statiniai. Tačiau yra žmonių, kurie to grožio nemato ar tiesiog gyvenimas jiems neleidžia jo pastebėti. Prie bažnyčios kiekvieną dieną galima matyti vieną kitą, kuriam pasaulis nebemielas. Ten prašantiesiems išmaldos laimė sutelpa saujoj. Vieną dieną monetų joje mažiau, kitą – daugiau. Viena tokių –...


  Verslininkas, pramogų pasaulio žvaigždė, charizmatiškasis Žilvinas Grigaitis Palangoje turi savo apartamentus ir tiki, jog kurortas jam yra tapęs daliniais namais. Garsenybė prisipažino mieste turintis ir mėgstamų vietų, į kurias norisi užsukti, turiningai praleisti laisvalaikį. Tarp Lietuvos ir Australijos gyvenantis verslininkas teigė Lietuvoje pasigendantis jaunimo...


Lopšelyje-darželyje ,,Žilvinas“ gyvenome gerumu ir viltimi...

Mokyklos tarybos narių vardu Rita Paulauskienė, 2011 01 12 | Rubrika: Miestas

Lopšelio-darželio „Žilvinas“ pedagogės įsitikinusios, kad senosios tradicijos padeda nepamiršti tautos šaknų, jungti gražiausias lietuvių švenčių tradicijas su šių dienų naujos kultūros elementais.


Penktadienį miesto Savivaldybėje lankėsi Vokietijos Kirsheimo miesto „Lions“ klubo prezidentas  dr. Ulrichas Haagas ir geras palangiškių bičiulis Helmutas Valiauga su kolega. Jau ne vienerius metus prieš Šv. Kalėdas apsilankantys vokiečiai ikimokyklinėms ugdymo įstaigoms „Ąžuoliukas“ ir „Žilvinas“ atvežė labdarą.


Palangos lopšelio-darželio „Žilvinas“ kolektyvas itin didžiulį dėmesį skiria lietuvių tautos tradicijoms puoselėti. Vasaros saulėgrįža, dar vadinama Kupole, - viena gražiausių ir įspūdingiausių švenčių. Tai metas, apgaubtas paslaptimi ir senomis tradicijomis.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius