Žingsnis pirmyn link „Lietuvos tūkstantmečio vaiko“ vardo

Palangos tiltas, 2012-02-06
Peržiūrėta
2351
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Žingsnis pirmyn link „Lietuvos tūkstantmečio vaiko“ vardo

Jūratė Riepšaitė Palangos senoji gimnazija, Moksleivių klubo Jaunųjų žurnalistų būrelio narė

Dauguma mokinių mokosi, stengiasi, bet ar kiekvienas iš jų susimąsto apie galimybę tapti „Lietuvos tūkstantmečio vaiku“? Tikriausiai ne. Tačiau Palangos senosios gimnazijos 10 a klasės mokinys Andrius Kleiva nusprendė užpildyti anketą internete, todėl dabar šešiolikmetis turi dėl ko pasidžiaugti. Šis gimnazistas užėmė antrą vietą žinių viktorinos „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ dešimtokų pusfinalyje, todėl jam atsirado galimybė vasario 21-22 dienomis dalyvauti finale.

 

Viršijo savo norus

Dešimtokas Andrius Kleiva per Lietuvos televiziją žiūrėdamas laidą „Lietuvos tūkstantmečio vaikai” pagalvojo, kodėl savo galimybių neišbandyti ir jam? Todėl šio konkurso internetiniame tinklapyje užpildė dalyvio anketą. „Vėliau man paskambino žmogus iš šios laidos kūrybinės grupės ir uždavė apie 12 klausimų. Jie buvo pakankamai sunkūs. Nežinau, kiek atsakiau teisingai, bet matyt, tiek, kad jiems buvo pakankamai, jog galėčiau vykti į laidos filmavimą”, – įspūdžiais  dalinosi Andrius.

Kad dalyvaus laidoje „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“, filmuojamoje LRT didžiojoje studijoje, esančioje Vilniuje, Andrius sužinojo, sulaukęs skambučio iš šios laidos organizatorių.

„Išgirdęs žinią, jog patekau į laidos filmavimą, jaučiausi sutrikęs. Buvo sunku patikėti, kad man pavyko”, – sakė jaunuolis.

Gimnazistas, prieš išvykdamas į šį konkursą, specialiai jam nesiruošė ir nesitikėjo laimėti. „Užimdamas antrąją vietą pusfinalyje, viršijau visus savo lūkesčius. Tikėjausi bent jau nelikti paskutinis”, – prisiminė dešimtokas.

 

Televizijos „virtuvė“ tikrai įdomi

Dalindamasis konkurse patirtais įspūdžiais Andrius Kleiva papasakojo apie televizijos „virtuvę”: „Susidariau nuomonę, jog ji yra labai įdomi. Žmogus, viską stebėdamas per televizijos ekraną, neturi galimybės pamatyti visų filmavimo procesų, pokalbių, kurių metu yra pranešama, kaip ir ką turi atlikti ar pasakyti. Šios laidos filmavimo metu buvo įvykdyta gana nemažai režisavimo, tačiau tai yra savaime suprantama, norint sukurti kokybišką ir žiūrimą laidą”.

Ar palangiškis nepatyrė kokių įdomių nuotykių laidos filmavimo metu? „Suprantama, konkurso metu buvo linksmų akimirkų. Netiesioginės transliacijos metu visokių smulkmenų pasitaiko: tai neteisingai ištartas vedėjos žodis, tai kiti įvairūs techniniai nesklandumai. Tačiau jokio sensacingo įvykio negalėčiau papasakoti”, – sakė dešimtokas.

 

„Nušluota” konkurencija

Gimnazistas, paklaustas ar žaidimo metu jautėsi konkurencija, atsakė, jog ne. „Jei ir buvo šiokia tokia konkurencija, tai bendravimas su kitais dalyviais ją „nušlavė“. Visi stengėmės gana draugiškai sutarti”.

Dalyvavimas šiame konkurse Andriui padėjo atskleisti naują savo savybę: „Supratau, jog galiu jaustis laisvai prieš didesnę auditoriją, taip pat prieš kameras, esančias televizijoje. Žinoma, filmavimo metu jutau šiokį tokį jaudulį, bet tikrai nedidelį. Tiesiog stengiausi susikoncentruoti į klausimus, ir tiek”.

„Mano nuomone, laimėjimą šiame konkurse labiausiai lemia sėkmė, o ne žinių gausa. Gali ir labai daug žinoti, bet į visus klausimus vis tiek neatsakysi. Vienąkart gali pasitaikyti klausimas, kurį žinai, kitąkart, kurio nežinai. Kartais atsakymą gali atspėti, o kartais to padaryti nepavyksta”, – kalbėjo Andrius. Gimnazistas prisipažino, kad ir pats viktorinoje kelis kartus atsakymą spėjo.

 

Keturi etapai

Šis konkursas susidarė iš 4 etapų. Pirmajame etape Andriui teko atsakyti į 20 klausimų, į kuriuos galima atsakyti tik „taip“ arba „ne“. Atsakymui buvo skiriamos 5 sekundės. Antrame žaidimo etape  dalyviams reikėjo  atsakyti į klausimus, pasirenkant vieną iš trijų duotų atsakymų variantų, o trečiame etape buvo pateikiami video, audio klausimai be duotų atsakymo variantų. Taip pat klausimus uždavinėjo garsūs Lietuvos žmonės.

Bet labiausiai Andriui Kleivai patiko ketvirtasis, jam pats sunkiausias žaidimo, etapas. Jame reikėjo pakaitomis rinktis temas iš dvylikos siauresnių temų be atsakymo variantų. Šis etapas ir buvo lemiamas. „Čia turi kaip galima geriau susikoncentruoti ir nepraleisti atsakymų”, – patirtimi dalinosi gimnazistas.

Išskirtinis konkursas

Andriui šis konkursas išsiskyrė iš kitų, nes žinių viktorina „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ buvo filmuojama televizijoje, būtent dėl to šiam konkursui buvo skiriama daugiau dėmesio. Gimnazistas „Lietuvos tūkstantmečio vaikuose“ dalyvavo pirmąjį kartą.

Dešimtokas pasakojo, jog mokinys, kuris norėtų dalyvauti šiame konkurse, turėtų būti pasitikintis savo jėgomis ir kažkuo intensyviai besidomintis. „Manau, jog šis konkursas yra puiki proga pasireikšti Lietuvos moksleiviams ir pasitikrinti tai, ką sugebi“, – sakė dešimtokas. Andrius atskleidė, jog jis domisi kalbomis, istorija, geografija, taip pat jį „traukia“ technologijos ir įvairios naujienos.

 

Vyko ne vienas

Kartu su Andriumi į šį konkursą vyko anglų kalbos mokytoja Aušrinė Janušienė ir palaikymo komanda, kurią sudarė 9 klasiokai. Ši komanda vežėsi ne tik plakatus. Kiekvienas turėjo po lapą su raide, iš kurių sudėjo žodį „Andriau“.

Draugai kartu su dešimtoku nuoširdžiai džiaugėsi sėkme ir linkėjo jos kitame etape.

Už sėkmingą dalyvavimą konkurse Andrius laimėjo įvairių rėmėjų prizų – nuo tušinukų ir saldainių iki kvietimų į nuotykių parką „Tarzanija”.

Grįžusį konkursantą pasveikino mūsų gimnazijos direktorius Algirdas Karačionka. Girdint visai Andriaus klasei direktorius pasakė, kad tikrai džiaugiasi tokiu laimėjimu. Dešimtokas atviravo, jog po grįžimo iš Vilniaus net iš visai nepažįstamų mokinių sulaukė malonių ir sveikinančių žvilgsnių. „Manau, jog to sulaukiau todėl, kad mūsų mokyklos švieslentėje buvo skelbiama, jog užėmiau antrąją vietą „Lietuvos tūkstantmečio vaikų” dešimtokų pusfinalyje. Apskritai, malonu matyti savo pavardę mokyklos švieslentėje. Tai sukelia jausmą, kuris leidžia manyti, jog atlikai kažką gero. O tai, mano nuomone, kiekvienam jaunam žmogui sukelia norą užsiimti aktyvia veikla”, – teigė įžvalgus gimnazistas.

Žinių viktorinos „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ dešimtokų pusfinalį, kuriame dalyvavo Andrius Kleiva, televizijos ekranuose galėsime išvysti vasario 17 dieną.

 

Jūsų komentaras:

Gregory 2012-04-27 04:42 ([email protected] / IP: 37.59.36.108)
Žiaurus video. Žuvys jaučia pavojų, ir bėjėgiškai bando jo išvengti. Jokių gamtos dėsnių. Vargu ar knitaas valgė tą žuvį, naminiams katinams dažniausia svarbiausia yra užmušti grobį. Ar ne smagiau būtų jei tos žuvytės plaukiotų sau ramiai kur nors ežere ar upėje. Jei kam video pasirodė smagus, siūlau pažiūrėti dokumentinius su holokaustu susijusius filmus. Spėju mirsite iš juoko, juk ten irgi gamtos dėsniai stipresnis muša silpnesnį, skausmas, baimė.

Taip pat skaitykite

Bėgant laikui mados nuolat keičiasi ir šiomis dienomis tai vyksta ypatingai greitai. Kiekvieną sezoną pristatomos naujos kolekcijos, nevengiama eksperimentuoti ir atrasti kažką nauja. Taip pat didelę įtaką daro ir kiekvienos kartos pomėgiai bei požiūris, prie kurio turi prisitaikyt ir madų kūrėjai. Tuo labiau, kad dažnai tai yra visiškai natūralus vyksmas. Tačiau džinsai jau kurį laiką yra...


Sausio 27-29 dienomis Palangos senosios gimnazijos gimnazistė Mūza Svetickaitė dalyvavo „Lietuvos tūkstantmečio vaikų” filmavimuose LRT.  Palangiškė nurungė visus varžovus ir trečiąkart iš eilės tapo „Lietuvos tūkstantmečio vienuoliktoke”. 


 Lietuvos policijos organizuojamame teisinių žinių konkurso „Temidė“ etape, kuris vyko Kaune, varžėsi 10 geriausių moksleivių komandų iš visos Lietuvos. Klaipėdos apskričiai atstovavusios Palangos senosios gimnazijos komanda „Antanas ir Co“ užėmė garbingą II vietą. Palangiškius aplenkė ir I vietą užėmė komanda iš Panevėžio, o treti liko moksleiviai iš Elektrėnų.


Baigėsi pirmasis moksleivių teisinių žinių konkurso „Temidė“ etapas. Dėl teisės atstovauti savo miestą tolimesniame etape Klaipėdos apskrityje šiemet varžėsi itin daug komandų – net 43. Daugiausia komandų suburta Palangoje – 14, uostamiestyje – 9 ir Skuodo rajone – 7. Palangos moksleiviai buvo patys aktyviausi visoje Klaipėdos apskrityje.


Palangiškė Mūza Olimpija Svetickaitė, IIB klasės mokinė, LRT projekto „Tūkstantmečio vaikai“ vienuoliktokų grupės finale pasirodė geriausiai – jai skirta I vieta!


Vasario 11 dieną, ketvirtadienį, Palangos senosios gimnazijos dešimtokė Mūza Svetickaitė dalyvavo LRT projekto „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ vienuoliktokų finale Vilniuje ir vėl sulaukė sėkmės. Mūza užtikrintai įveikė visus šauniausius, atranką pusfinaliuose įveikusius šalies vienuoliktokus, laimėjo I vietą ir tapo „Lietuvos tūkstantmečio vienuoliktoke...


Palangos Senosios gimnazijos auklėtinė Mūza Svetickaitė LRT televizijos projekte „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ tapo Lietuvos tūkstantmečio dešimtoke ir iškovojo kelialapį į vienuoliktokų finalą. Tai jau ketvirta pergalė ir ketvirtoji Mūzai atitekusi statulėlė šiame projekte. Praėjusį savaitgalį Mūza Svetickaitė filmavosi LRT televizijos projekte...


Palangiškė gimnazistė Mūza Svetickaitė padarė, ko dar iki šio nepavyko nė vienam kitam LRT TV žaidimo "Lietuvos tūkstantmečio vaikai" dalyviams - ji laimėjo ne tik devintokų finalą (Mūza - devintokė), tačiau taip pat ir dešimtokų bei vienuoliktokų.


Retų gabumų ir užsispyrimo vaikas? Darbštuolė ar genijus? Mūza Svetickaitė, prieš savaitę tapusi populiarios Lietuvos Televizijos (LTV) laidos „Lietuvos tūkstantmečio vaikas“ nugalėtoja tarp talentingiausių šalies devintokų, „Palangos tiltui“ prisipažino, kad apie dalyvavimą šiame projekte pradėjo svajoti, kai jai tebuvę keturi.


Dauguma mokinių mokosi, stengiasi, bet ar kiekvienas iš jų susimąsto apie galimybę tapti „Lietuvos tūkstantmečio vaiku“? Tikriausiai ne. Tačiau Palangos senosios gimnazijos 10 a klasės mokinys Andrius Kleiva nusprendė užpildyti anketą internete, todėl dabar šešiolikmetis turi dėl ko pasidžiaugti. Šis gimnazistas užėmė antrą vietą žinių viktorinos...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius