Žuvusiosios tėvai siekia, kad girtas vairuotojas būtų pripažintas žmogžudžiu

Beveik prieš metus Palangoje įvykusios avarijos metu žuvusios moters tėvai bei draudimo kompanija yra nepatenkinti tuo, kaip Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą.

41-erių moters gyvybės pareikalavusi avarija įvyko pernai liepos 25 d., apie 13.15 val., Palangoje, kelyje Palanga–Lazdininkai, kai tuomet 41-erių Radviliškio gyventojo Giedriaus Fergelio vairuotas automobilis „Fiat Doblo“ išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su kelių priežiūros sunkvežimiu. „Fiat Doblo“ nuvažiavus į griovį ir apsivertus buvo mirtinai sužalota keleivė, mirusi atvykusiame greitosios pagalbos automobilyje.

Užbaigus ikiteisminį tyrimą prokuratūra pareiškė G. Fergeliui kaltinimą dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo būnant neblaiviam ir transporto priemonės vairavimo neblaiviam.

Vyras savo kaltę pripažino ir teismui aiškino, kad su žuvusia pajūryje dirbusia moterimi buvo pora. Jie esą sutarė kartu praleisti savaitgalį, todėl liepos 24 d. išsinuomojo kambarį viešbutyje „HBH“, kur vakarojo ir gėrė degtinę. Moteris panoro važiuoti į naktinį klubą, o jis nesutiko ir ji su draugais išvažiavo bei grįžo tik ryte apie 9–10 val. Draugė esą buvo išgėrusi, kvietė važiuoti į Liepoją, tačiau jis pyko ir sakė nenorintis niekur važiuoti. Moteris susirinkusi savo daiktus ir išėjusi iš viešbučio kambario. Kai jis pats prieš vidurdienį susiruošė išvykti iš viešbučio, jo lauko kavinėje pamatė sėdinčią draugę ir priėjo pasikalbėti, išgėrė porą bokalų alaus bei susitaikė, nusprendė nuvažiuoti prie jūros. G. Fergelis tikino, jog norėjo iškviesti taksi automobilį, nes jie abu buvo neblaivūs, tačiau draugė esą nesutiko laukti taksi ir siūlė važiuoti automobiliu. G. Fergelis nusileido ir apie 13 val. pora išvažiavo jo darbovietei priklausiusia mašina. Kaltinamasis teigė, jog moteris sėdėjo ant galinės keleivio sėdynės, ar buvo prisisegusi saugos diržą jis nematė. Važiuodami jie esą nesipyko, kalbėjo ir juokavo, staiga draugė persisvėrė per priekinių sėdynių tarpą norėdama jį pabučiuoti ir tuo metu jo vairuojamas automobilis susidūrė su sunkvežimiu.

Vyras aiškino praradęs sąmonę ir ją atgavęs tik tada, kai automobilis jau buvo apvirtęs. Išlindęs iš automobilio pro išdaužtą galinį langą su kitais žmonėmis jį apvertė ir išvadavo prispaustą draugę, nunešė ją ant pėsčiųjų tako ir gaivino, kol atvyko gaisrininkai. Atvykus policijos pareigūnams jis prisipažino vairavęs automobilį neblaivus ir nevengė girtumo patikrinimo. G. Fergelis tikino, kad sėsdamas už automobilio vairo nesijautė apsvaigęs ir nesitikėjo, kad gali įvykti toks skaudus įvykis.

Pareigūnams pirmą kartą tikrinant vairuotojo girtumą alkotesteriu jis parodė 2,15 prom., po 16 minučių – 1,73 prom. Kraujo mėginyje, paimtame praėjus beveik dviem valandom po avarijos, rasta mažiausiai 1,54 prom.

Į avarijos vietą atvykusių pareigūnų vaizdo kamerų įrašuose užfiksuota, kad G. Fergelis teigė, jog jo draugė „tiesiog už vairo paėmė“.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistas nurodė, kad moteris mirė nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų sukelto sunkaus trauminio hemoraginio šoko. Be visų kitų sužalojimų jai dar buvo ir sutraiškyti galvos smegenys. Lavono kraujyje buvo nustatyta 2,06 prom. alkoholio koncentracija, šlapime ji siekė 2,44 prom.

Įmonės, kurioje dirbo G. Fergelis, direktorius nurodė, kad pastarasis nebuvo informavęs, jog atostogų metu naudosis tarnybiniu automobiliu.

Žuvusios tėvas teisme tikino, kad išklausęs įvykio dieną jo žmonai dukters atsiųstas balso žinutes, jos draugo atsiųstą vaizdo įrašą ir „milijoną kartų“ perskaitęs baudžiamąją bylą, susidarė nuomonę, kad kaltinamasis tyčia nužudė jo atžalą. Vyras ir jo žmona prašė teismo pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą į nužudymą.

Bylą išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos teismo teisėja Kristina Kakurinė konstatavo, kad G. Fergelio kaltė yra įrodyta. Anot teismo, jo versiją, kad žuvusioji staiga „tarsi juokaudama“ ar norėdama jį pabučiuoti staiga griebė už vairo, paneigia liudytojų parodymai. Konstatuota, kad būtent dėl girtumo kaltinamasis nesugebėjo įvertinti kelio vingio spindulio ir išvažiavo į priešpriešinę juostą bei susidūrė su sunkvežimiu.

Teismas, priimdamas nuosprendį, atsižvelgė ir į tai, kad žuvusioji žinojo, jog G. Fergelis buvo neblaivus ir sutiko keliauti jo vairuojamu automobiliu tokiomis sąlygomis, važiavo neprisisegusi saugos diržo, tad smūgio metu trenkėsi į kietas automobilio salono dalis, o verčiantis automobiliui buvo jo prispausta. Taip pat įvertinta, kad vairuotojas dėjo pastangas išvengti susidūrimo – bandė grįžti į savo eismo juostą, tačiau nespėjo ir automobilio priekiniu kampu atsitrenkė į sunkvežimio kabiną. Kaltinamojo elgesys po avarijos, anot teismo, irgi rodo, kad jo veikoje nėra žmogžudystės požymių.

G. Fergeliui buvo paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams. Visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį vyras įpareigotas dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Kartu jam trejus metus uždrausta vairuoti kelių transporto priemones. Iš nuteistojo dar nurodyta išieškoti vairuoto automobilio „Fiat Doblo“ vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 110 Eur.

Nukentėjusiaisiais pripažinti žuvusios tėvai teismui buvo pateikę civilinį ieškinį, reikalaudami iš automobilį apdraudusios ADB „Gjensidige“ ir kaltinamojo subsidiariai priteisti kiekvienam jų po 75 000 Eur neturtinės žalos. Pasak poros, draudiko kiekvienam pervesti po 25 000 Eur negali kompensuoti jų patirtų neigiamų išgyvenimų. „Gjensidige“ atstovė su tokiu reikalavimu nesutiko ir nurodė, kad minėtosios žuvusios tėvams bei broliui išmokėta 10 000 Eur sumos atitinka teismų praktiką ir finansų ministro patvirtintas rekomendacijas. Taip pat draudikai prašė teismo atsižvelgti ir į pačios žuvusiosios didelį neatsargumą – ji savanoriškai sėdo į neblaivaus asmens vairuojamą automobilį, neatkalbėjo jo nuo vairavimo.

Teismas nusprendė tėvų ieškinį tenkinti iš dalies. Nuosprendyje nurodyta, kad pagal pastaruoju metu susiformavusią teismų praktiką tokiose bylose žuvusio vaiko tėvui ar motinai paprastai priteisiama suma neviršija 40 000 Eur. Tad nukentėjusiesiems iš draudimo bendrovės papildomai priteista po 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat iš G. Fergelio jiems priteistos visos patirtos teisinės išlaidos – 6 200 Eur.

Tokį nuosprendį dar buvo galima skųsti Apeliaciniam teismui. Klaipėdos apygardos teismo atstovė spaudai Monika Vismantė „Atvirą Klaipėdą“ informavo, kad apeliacinius skundus pateikė nukentėjusieji ir draudimo bendrovė.

Žuvusiosios tėvai prašo nuosprendį pakeisti ir nuteistojo veiką perkvalifikuoti į žmogžudystę bei paskirti jam realią laisvės atėmimo bausmę. Jei Apeliacinis teismas veikos kvalifikavimo nepakeistų, prašoma padidinti laisvės atėmimo bausmės terminą ir netaikyti jos vykdymo atidėjimo. Taip pat prašoma taikyti maksimalų vairuotojo pažymėjimo atėmimo terminą. Pora kartu pageidauja, kad jų civilinis ieškinys būtų patenkintas visiškai.

Tuo metu „Gjensidige“ savo skunde prašo, kad nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai jos atžvilgiu būtų visiškai atmesti.

Martynas Vainorius

atviraklaipeda.lt