Žymių Kauno menininkų darbai puošė ir „Auskos“ dailės galeriją

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2014-01-06
Peržiūrėta
1798
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Vila „Auska”
Vila „Auska”

Apie ne tik Lietuvoje garsią, nemeluotai įspūdingą vilą „Auską“ – buvusios epochos privilegijuotųjų „valdovų“ prabangos simbolį, čia pabuvojęs vaizdingiausiai pasakė legendinis krepšininkas, nūnai Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Arvydas Sabonis: „Tai yra vienintelis namas, kur aš galiu kaip žmogus vaikščioti...“
Kur ne – čia ir Guliveriui būtų erdvu, juk viskas – didingų gabaritų, kaip Uralo kalnai, kaip baigianti ištirpti Sovietų Sąjunga. Čia net ąžuolinės durys – trijų metrų.
Bet ne politikavimui šįsyk ėmiausi plunksnos. Daug meniškos sielos artimų žmonių esame laimingi, kad renesansą išgyvena ne tik valstybės 2013-ųjų metų Kutūros sostinė Palanga, bet ir viešbutyje „Auska“ – vasariškai šilta, jauku, magiškai traukia palaimą patirti, pasimaudyti unikaliame baseine su jūros vandeniu, ir kaip sužinojome, tam – visos galimybės.
Smagu (ypač!) tai, kad „Auskoje“, kurioje pirmąsyk buvojau 1993 metų gruodį, ritmingai pulsuoja ir nė vieno abejingo nepaliekantis dvasinis-kultūrinis gyvenimas. Argi gali būti kitaip – kosmologija paaiškina, jog „Auska“ yra saulėtekio deivė. Štai todėl ir žmogaus sielai čia erdvu, kaip A. Saboniui. Svetingi šeimininkai supratingai reaguoja į kiekvieną smulkmeną. Šis Palangos kampelis tvarkomas rūpestingai, kaip pasaulyje žinomas Ermitažas. Todėl Lietuvos menininkų elitas irgi noriai žvalgosi vietos ir savo geriausiems darbams žinomoje „Auskos“ dailės galerijoje. Ne tik Lietuvos, net iš Ispanijos atkeliauja milijoninės vertės paveikslų siuntos. Palangos kurortą įsimylėję ir „Auskos“ viešbučiui ištikimi poilsiautojai iš Rusijos, Olandijos, Vokietijos – visų Europos šalių per „Auskos“ viešbučio kultūros vadybininkų rengiamas visiems regimas erdviose rūmų menėse ekspozicijas „įveda“ svečius ir į Meno pasaulį. Tai – svarbi ir atsakinga misija. Tęsiamos vis dar gerais žodžiais minimo talentingo vadybininko, buvusio „Baltijos“ valstybės poilsio namų direktoriaus Jono Juchnevičiaus jau 1993 metais pradėtos dailės plenerų, parodų tradicijos.
Ir „Auska“ Palangos meniniame gyvenime toliau savitai reprezentuoja iškiliausiųjų lietuvių menininkų kūrybinius ieškojimus. Ypač daug šviesaus čia vyko ir „Kultūrinės sostinės metais“ – 2013-aisiais.
Palangiškis, profesionalus savo darbo žinovas Artūras Zamarskis maloniai supažindino su šį rudenį „Auskos“ menų galeriją turtinusiais, svečių dėmesio sulaukusiais Kaune gyvenančių ir talentingai kuriančių lietuvių menininkių Džiuljetos Ramintos Čebatoraitės ir Simonos Juškevičiūtės darbais.
Yra ties kuo stabtelėti ir, už viešbučio langų girdint čiurlioniškai kalbančią amžinąją Baltijos jūrą, ramiai panirti į savąsias meditacijas – menas, žinia, gydo veiksmingiau, negu moderniausių medicinos klinikų profesoriai.
Mano studijų metų draugo Vilniaus universitete ir Stuokynės bendrabutyje 1965-1966 metais, Pauliaus Širvio, Jono Strielkūno ir kitų – ypač aukštaičių lietuvų poetų tradicijų tęsėjo, Lietuvos rašytojų sąjungos nario VladoVaitkevičiaus rūpesčiu mes čia, Palangoje, smagūs dar 2006 metais „atradome“ poezijos knygas talentingai iliustruojančią dailininkę Dž. R. Čebatoraitę. Pagarbiai tebesaugau Alfo Pakėno įsimintinų eilėraščių knygą „Vilnonė provincija“, kurios viršelis savaime jaukiai kviečia – „Imkit, skaitykit, glostykimės širdis šiltais, ramiais vaizdais, spalvomis ir žodžiais“. Dailininkės kaunietės Dž. Čebatoraitės talentingas darbelis „Jautimai“, 2005 m. papuošė ir antrąją vis svariau lietuvių poezijos aruodus papildančio A. Pakėno knygos „Dainuojančiuose šuliniuose“ viršelį. Ši menininkė 2006 metais savo dvasinėmis jausenomis subtiliai papildė, praturtino ir poeto V. Vaitkevičiaus poezijos rinktinę „Šešėly krintančios žvaigždės“.
Spalvų poezija filosofiškai persmelkusi ir „Auskos“ dailės galerijoje Palangoje šiemet svečių akis ir širdis džiuginusius paveikslus. Gėriui skatinančios kūrėjos Dž. Čebatoraitė ir S. Juškevičiūtė „Svajonių paletėje“ prabyla panašiai, kaip eilėraščiais Kaune gyvenantys stipriabalsiai poetai V. Vaitkevičius ir A. Pakėnas. Tai – žmonių dvasinės Jūros kraujas. Vilties duona. Nors smėliai mus vejasi vis tiek, bet taip pat vis tiek kūrėjai einam į priekį, į Gyvenimą, link stiklo kalno, dabar vėl – į 2014-uosius metus, ir visiems meno draugėje keliauti daug drąsiau.
Simona apie Džiuljetą: „Džiuljeta – tai subtili būtybė, jos drobėse spinduliuoja šiluma ir pasąmoniniai filosofiniai aspektai“.
Džiuljeta apie Simoną: „Darbai žavi originaliomis kompozicijomis, švelniomis pastelinėmis spalvomis, gilia filosofija“.
Artūras Zamarskis: „Menininkai, nepamirškite mūsų „Auskos“ ir artėjančiais metais“.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Šiandien (birželio 10 d.) Palangos meras Šarūnas Vaitkus ir Lietuvos nacionalinis dailės muziejus direktorius Arūnas Gelūnas pasirašė naują tarpusavio bendradarbiavimo sutartį, numatančią daug miesto ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, kuriam priklauso ir Palangos gintaro muziejus, sąlyčio taškų kultūros srityje.


Birželio 10 d., penktadienį, 16 val. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Palangos gintaro muziejuje atidaroma garsaus prancūzų menininko Pierreʼo Huygheʼo vieno kūrinio paroda „Atkūrimas“.


Kovo 16 d. Jono Šliūpo muziejuje Palangoje atidaroma fotografo Rimanto Dichavičiaus darbų paroda „Vardai, tapę mūsų laiko ženklais“. Parodoje eksponuojami iškiliausių Lietuvos menininkų – tapytojų, grafikų, skulptorių, monumentalistų, ekslibrisų ir heraldikos kūrėjų – portretai. Kaip sako juos užfiksavęs R. Dichavičius, visi šie žmonės savo darbais sukūrė vizualų Lietuvos paveikslą.


Vakar Palangos reabilitacijos ligoninės bibliotekoje buvo atidaryta tradicinė Estijos salos Hiumaa Kardla Kultūros centro Dailės studijos „Hiumaa Estija“ paroda. Mainus meno srityje Palangos reabilitacijos ligoninė su estais vykdo jau nuo 2006 metų. Parodoje demonstruojami klasikinės tapybos, akrilo ant drobės darbai. Ligoninės pacientų ir personalo akis džiugins Luisos Harjak...


Žemaitis iš Kiauleikių kaimo vieną dieną man visiškai galvą susuko. Kad suvokčiau, kur buvau buvus, teko nusipirkti butelį gero gruziniško vyno ir mintimis sugrįžti pas vieną keistuolį, kuris daro muziejinius daiktus ir kalbasi su ąžuolu.


Apie ne tik Lietuvoje garsią, nemeluotai įspūdingą vilą „Auską“ – buvusios epochos privilegijuotųjų „valdovų“ prabangos simbolį, čia pabuvojęs vaizdingiausiai pasakė legendinis krepšininkas, nūnai Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Arvydas Sabonis: „Tai yra vienintelis namas, kur aš galiu kaip žmogus...


Seniai nebe naujiena, jog ateinančiais metais Palanga taps Lietuvos kultūros sostine. Spalio pradžioje kalbinti už šį projektą atsakingi kurorto kultūros darbuotojai sakė, jog nors finansavimas šiam projektui apkarpytas, darbai juda: yra parengtos projekto programos, numatytos planuojamų renginių datos, kalbėta su atlikėjais, preliminariai sutarta dėl klasikinių koncertų...


A. Mončio namuose – muziejuje pristatyti danų menininkų darbai

„Palangos tilto” informacija, 2011 07 11 | Rubrika: Kultūra

A. Mončio namuose-muziejuje šeštadienį atidaryta penkių Danijos menininkų darbų paroda. Kurorto publikai pristatyta 120 tapybos, litografijos bei keramikos darbų, kurių autoriai – Tage Storup, Gerd Baarstrom, Henriette Duckert, Hans Christian Thomsen bei Peter Lundberg.


Palangos spalvos skirtingų menininkų akimis

Rasa GEDVILAITĖ, 2009 09 04 | Rubrika: Miestas

Visą savaitę vykęs keturių valstybių menininkų pleneras vėl prikėlė aptuštėjusį po vasaros šurmulio miestą. Susirinkę menininkai iš Baltarusijos, Ukrainos, Gruzijos ir žinoma Lietuvos noriai dalinosi savo nepaprastais gabumais. 21 poetas ir 11 dailininkų atgaivino savo kūriniuose Baltijos jūrą ir atskleidė savo skirtingus temperamentus. Tarpusavyje bendradarbiaudami jie vertė vienas kito...


Šalies menininkų dėmesys – kuršių kraštui

Dalia JURGAITYTĖ, 2009 07 18 | Rubrika: Sveikata

Liepos pabaigoje Šventojoje vyks jau ketvirtasis šalies menininkų vasaros pleneras. Kaip „Palangos tiltui“ sakė projekto įgyvendintojas skulptorius Petras Baronas, šįsyk kūrėjų dėmesys bus skirtas istoriniam, kultūriniam, archeologiniam kuršių žemių paveldui.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius