Autobusu – iki Anaičių į Vokietijos imperijos liuteronų kapinaites ir kitur

Autobusu – iki Anaičių į Vokietijos imperijos liuteronų kapinaites ir kitur

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2012 03 29

 Pasiilgai tikrumo? Pavargai nuo kai kurių išsidievinusių, agresyvių kranto bendrapiliečių, „supalaitėjusių“ televizijų laidų, nori „susišukuoti“ savo mintis ir sveikatingai, ekologiškai gyventi be, atsiprašant, jokių „gliutvaitmatų“?

Čia, Palangoje, mes visi – ne tik lietuviai – ponai visais laikais. Bangų bendraminčiai. Mus visus vienija bendras „narkotikas“ – Jūra. Jūros magija. „Jūros Šiluva“. Erdvės. Kosmologija. Akistata su amžinumo egzistencija ir... savo sąžine. Iškartojimai. Prasmių garsai. Štai, todėl reikia kiekvienam ir nedvejojant atrasti kuo dažniau link jūros vedančius takus. Net nieko nesitikint eiti tikint. Kiekvienai asmenybei – savas dievas, savas žodis ir sava „Kepenio mokykla“.

Prie jūros – laimingumo hormonai, kuriuos dosniai žarsto, dalija motulė gamta, visi pagonių ir savo susikurtieji dievai.


 Atrandu autobuso bilietui

Aš neturiu automobilio, bet visada atrandu 1,70 (vieną litą 70 centų) bilietui „Vlasavos“ autobusu, nuo Palangos „Statoilo“ sankryžos, 8.50 val. nuvažiuoti iki sustojimo „Anaičiai“. Čia yra du pasirinkimai. Vienas keliukas žemyno pusėje nuveda į unikalias buvusios Vokietijos imperijos teritorijoje evangelikų-liuteronų kapinaites. Kitas keliukas – Klaipėdos rajono – Palangos miesto riba – per dešimt-penkiolika minučių romantiška „Žibos Alėja“ įveda žmogaus sielą ir širdį, ir emociškai stipriai – stipriai (a`la elektros kėdė?) sukrečia – pakylėja niekad nepamirštamais gyvojo pasaulio vaizdais: žali miškeliai, gelsvi smėlynai, linažiedis dangus ir tamsiai mėlyna jūra. Alkanos gelmės, kur slypi pasakiška paslaptis. Dar: orchidėjos, įspūdingi erškėtrožynai, putlios uogos rugpjūtyje, tik virk vitaminų uogienes. Smalsu. Rūpi viską atrasti. Pažinti. Šie pasakiški peizažai, tolstantys horizonte peizažai yra ir sapnų papildai. O kam, žmogau, gyveni? Tikrai ne pilvui.


 Savaip jaučiame jūrą

Ilgokai ir spalvingai, pasak broliškų rašytojų Viktoro Brazausko, Jurgio Kunčino, Vlado Vaitkevičiaus studijavus šį „velniškai dievišką, aistrų kryžium karūnuotą“ gyvenimą žemyne, Lietuvos miesteliukuose Čekiškėje, Gelgaudiškyje, Šaukėnuose, Kulautuvoje, Kelmėje, sostinėje Vilniuje ir pasaulio „Laivų sostinėje“ Klaipėdoje per 40 metų sukauptus eilėraščius suguldžiau į knygą „...tęsinys jūros pusėj“. Neatsitiktinai. Nes...

Kiekvienas žmogus savaip jaučiame Jūrą. Kiekvienas pats sau – unikalus Vydūnas. Visi kartu „Žemės laivu“ „irkluojame“ Pasauliniu vandenynu, tad mums visiems sava yra egzistenciniame Horizonte sielos akimis ir ne literatui pastebima, jaučiama gyvoji Pasaulio širdis, vis prisimenant pagrindinę žmoniškosios tarnystės žemėje Kodekso eilutę: „Pats sau gyveni, Paukšti, visiems“.

Aš irgi krauju pasirašyčiau, jog įspūdingesnės Šventovės už Baltijos jūrą per savo trumpąją 64 metų atkarpėlę šiame krante nemačiau. Čia, Palangoje, nedvejojant, viešai ir balsiai, bet nesigiriant man drąsu paliudyti: aš esu labai laimingas prie tikros Jūros, kuri yra mano visaverčio, vasariško dvasinio gyvenimo, „sąžinės kodekso“, humanistikos, meilės, tikėjimo ir pasitikėjimo, jausmų kalnų ir nuokalnių, švelnių jausmų, kūrybinių ieškojimų kraujas ir priekin vedančioji jėga, aistra. Čia praleista diena įlieja visokeriopos stiprybės mėnesiui: „Mano dieve, ačiū tau, kad aš visa tai matau ir... noriu tuo dalintis su visais. Visagale, geroji Jūra, sušvelnink mus, lietuvius, kad negirdėtume frazės – „Kaip mes nekenčiam vienas kito“


 Branginkime vienas kitą

Žmogiškojo Chaoso ir internetinio nepasitikėjimo vienas kitu amžiuje gamta, jūros štilis parodo, kaip galima įveikti net štormą. Tyla skatina mąstymą ir egzaminuoja išmintį. O aš Palangoje, Senjorų sankryžoje, kur „susikniaukia“ viso pasaulio vėjai, kas antrą savaitę laukiu autobuso į Anaičius, į „Jūros Šiluvą“. Laukiu, galvodamas, kad „Jūra gyva tavyje, žmogau. Svaigus yra Gyvenimo dienų ir metų, aistrų ir minčių, dvejonių ir sprendimų, kautynių ir kraujo, keršto ir atlaidumo, džiazo ir šizofrenijos, ašarų ir dainų, rudens ir vėl žiedų bangavimas tarp Štormo ekstazės ir Amžinojo štilio. Branginkim tai ir vienas kitą, nepameskim gerų žodžių, visų Laiko bangų bendraminčiai. Nes kiekviena sekundė, lyg stirniuko akies mirksnis gali būti mano ar tavo lemties Anapusybės slenkstis. Kai šito Horizonto linija nematomai ištirpsta... ne tik vakarėjant“. ...Jūrą, kaip save jaučiant... Gyvenam.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



gina 2012-04-01 11:09 (gina@gmail.com / IP: 78.61.104.50)
Labai sujaudinantis straipsnis.Atrodo,kad tokiu jautriu zmoniu nebera,dabar priprate ne tik prie suaugusiu,bet ir prie vaiku grubumo.Tikrai turim branginti vienas kita!As tai ypac pajutau,kai susirgau sunkia liga,vis begau prie juros nuskandinti juodas mintis...

Taip pat skaitykite

Palanga maudynėmis jūros vandenyje netolimoje ateityje galės vilioti ne tik vasarą, bet ir šaltuoju metų laiku – trečiadienį Vyriausybė apsisprendė perduoti Palangos miesto savivaldybei jūros vandens siurblinę bei inžinerinius įrenginius, tai atveria galimybę ateityje tiekti jūros vandenį kurorte veikiančioms sveikatinimo, gydymo bei apgyvendinimo įstaigoms.


Palangos kultūros ir jaunimo centro moterų vokalinis ansamblis „Guboja“ (vadovas Rimgaudas Juozapavičius) sekmadienį, lapkričio 6 dieną, neturėjo kada poilsiauti. Teko anksti rytą vykti į Kauną ir dainuoti karininkų įgulos Ramovės koncertų salėje. Tai – didelė garbė, todėl esame dėkingi Aleksandrai Žiedelienei, bendravardžio ansamblio „Guboja“ vadovei, kuri į...


„ Romas Paulikas – ta pytojas, kalbantis spalvomis“, – yra pasakiusi dailininkė Reda Ščerbakovienė. „Kiekvieną paveikslą Romas tapo labai atsakingai, saikingai, nuotaikingai, ir tai garantuoja dailės gerbėjų simpatijas. Jis jaučia jūros nuotaikas. Visa čia – gyva“, – žurnalisto Gedimino Griškevičiaus žodžiai. „Pasigavo...


Kovo 23 dieną Klaipėdos apskrities jūros šaulių sąjunga savo būstinėje Klaipėdoje šventė neeilinę sukaktį – šiemet sukako 90 metų nuo sąjungos įkūrimo. Iškilmėse dalyvavo ir Klaipėdos apskrities jūros šaulių 3-osios rinktinės Palangos šaulių 6-osios kuopos šauliai.


„Tikrai neįsivaizduoju savo gyvenimo be Palangos ir jūros. Bent jau paskutinį dvidešimtmetį – tai tikrai“, – sužinojęs mūsų pokalbio temą patvirtina visų laikų Lietuvos šlagerių karalius maestro Stasys Povilaitis, kitąmet minėsiantis savo penkiasdešimtmetį scenoje. Ir priduria, kad jau nuo kovo mėnesio prasidės jo jubiliejinių koncertų turas po...


Pasiilgai tikrumo? Pavargai nuo kai kurių išsidievinusių, agresyvių kranto bendrapiliečių, „supalaitėjusių“ televizijų laidų, nori „susišukuoti“ savo mintis ir sveikatingai, ekologiškai gyventi be, atsiprašant, jokių „gliutvaitmatų“? Čia, Palangoje, mes visi – ne tik lietuviai – ponai visais laikais. Bangų...


Kiekvienas gatvėje sutiktas palangiškis neabejotinai išvardintų bent kelis gyvenimo pajūryje privalumus. Dar senovės egiptiečiai bei romėnai jūros vandenį naudojo gydomiesiems tikslams. Todėl mums, pajūriečiams, nepasinaudoti mūsų Baltijos bangų teikiamais privalumais būtų neprotinga. „Talasoterapija – tai vienas gydymo ir profilaktikos metodų, kai naudojami visi...


Alvydo Katkausko, naujojo Palangos policijos komisariato viršininko, karštą vasaros pavakarę po darbo brendančio į jūrą nepamatysite. Viršininkas sako, kad nėra labai didelis saulės mėgėjas, bet tikina, kad, tapęs kurorto policijos vadovu, nors ir nesikels gyventi į kurortą, jame praleis labai daug laiko. Net po oficialių darbo valandų. „Jeigu eidamas J. Basanavičiaus gatve susidursiu su...


Be jūros – lyg „žuvis be vandens“

Rasa GEDVILAITĖ, 2009 11 21 | Rubrika: Kultūra

Aistringų žvejų, gyvenančių šalia jūros ir sukaupusių daugybės metų patirtį, aprėpiančią daugiau nei 60 metų, likę jau ne daug. Gyvybingumu trykštantys jūreiviai nejausdami baimės visais laikais stoja į kovą su įnoringąja jūra, o didžiausią malonumą patiria pagavę geidžiamą laimikį. Vienas iš senųjų žvejų Valdis Grišinas gyvena Šventojoje ir nekantriai laukia artėjančios Šv. Klemenso –...


Tornadas ir kiti „jūros lygiui“ būdingi reiškiniai

Gediminas Griškevičius, 2009 02 14 | Rubrika: Kultūra

Čia prie Baltijos jūros gyvenant patiri tokių siurprizų, ko nėra niekur kitur Lietuvoje. Nei ežerynų rajonuose, nei padubysiuose, panemuniuose ar prie Kražantės.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius