Baltasis Čekiškės bokštas, link kurio veda mano širdis

Baltasis Čekiškės bokštas, link kurio veda mano širdis

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2017 08 24

Valstybė yra ta, kurią ir sapnuose glostysi, kurios Upę ir pievas mintimis braidysi, kurios žodžių, tradicijų, skanių sriubų ir kepinių, turgaus bruko akmenų, žmonių vaivorykštinių nuotaikų, vestuvinių saldainių, laukiant kelyje ant šventoriaus „zomato“ kiekvieno namo langų, vaikų susitarimų ir kai kada apsigavimų, net ištikimo, ševlniaširdžio veterinarijos tarnybos tarnautojo Ulendros Bėrio čekiškiečių bulvių laukų vagose. Liškausko, Suchockių šeimos muzikantų, Čekiškės dainininkų, 1955 metais dalyvavusių Vilniuje, respublikinėje dainų šventėje, o ypač – šviesos, ramybės sielai linkinčių Bažnyčios ir mokyklos niekada gyvenime neužmirši, neišduosi, nejuodinsi, nesmerksi visa žmogiškai mylinčių savo net kai kada nesikeičiančių, panašius Likimo siūlus verpiančių moterų ir vyrų, vaikų nepristingančioje Čekiškėje, nepamirštant ir Anų, už Bažnyčios, – tepadeda visiems mums Dievas, Kūrinijos valdovas.
Pagarbiai prisimenu man pirmąją maldaknygę 1956 metais įteikusius kunigą Juozą Jasukaitį ir zakrastijoną Dominyką Vaitiekaitį. Šitaip nesušalsim ir ateities viduržiemių speiguose, – širdis, ką besakytum, ilgisi viena kitos, jaučia viena kitą ir po 60 metų, ir tai augina, stiprina mūsų mintis, viltis, palengvina visus Gyvenimo žingsnius. Ačiū Bažnyčiai, visiems buvusiems ir esamiems Jos tarnautojams, Gimnazijai, Seminarijai, Kauno rajono savivaldybės Istorijos metraštininkams, kiekvienam čekiškiečiui, nejaučiančiam nuobodulio dulkėtame Lietuvos miestelyje, prisimenančiam pirmuosius jo „škalos“ statytojus, kiekvienam, dirbusiam „Pirmūno“ kolūkyje ir dabar naujom spalvom išdažiusiam senovės gyventojų statytų namų sienas ir įpynusiam savo gėlę Čekiškės katalikų bažnyčios Didžiajame 400 metų sukaktuvių vainike, ypač – visai Lietuvai mūsų Tėviškę, jos žmones ir darbus prasmingai tebegarsinančiam nusipelniusiam Kauno rajono kraštotyrininkui, čekiškiečiui Antanui Vaičiui, faktais paremiančiam ir mano žurnalistiniuose keliukuose. Tebegyvi prie Bažnyčios ir mano Pirmosios gimimo minutės „Du balti langeliai“. Jau mokyklos pradinėse klasėse iš mokytojų Reginos Kaunaitės, taip pat kaimynės, čekiškiečiams atsidavusios humanistės pedagogės Onos Balčikonienės sužinojau, KAIP reikia kreiptis į žmogų, vaiką, KAIP reikia jį išklausyti, su juo kalbėtis, ir kad visada Žmogui reikia, būtina padėkoti: „LABAS“ ir „AČIŪ“ – Duonos vertės. Tada seksis“.
Ačiū, kad mes dar rūpim vienas kitam. Amžinoje Mamos, senelių, giminių ir jos pirmojo vadovo apylinkės ligoninėje, ambulatorijoje daktaro Leono Markelio Tėvynėje Čekiškėje, neabejokim, tebegyvi ir žodžiai „kuklumas“, „sąžinė“. Kiekvienam žmogui „Širdies valstybė“ amžinam yra Jo Tėviškė. Jo upeliai Lašiša, Dubysa pro Besmerčius nuveda į Lietuvą, Vilnių, ogi, visą pasaulį, atranda štormus ir štilio ramybę pulsuojančią Jūrą. Ji, kaip žmogaus gyvenimas, pilna Meilės, suteikia jėgų eiti pirmyn. Tuo nemari Tikėjimo magija. Aš neužaugau vaiko akimis visad sekdamas Baltąjį Čekiškės Švč.Trejybės katalikų bažnyčios Bokštą. Jisai regimas jau nuo Lazduonos ar nuo Ariogalos, tačiau, kaip tie legendiniai italų keliautojai – jūreiviai, plaustu Nemunu nuo Vilkijos, pro Seredžių, Čekiškę, Dubysą plaukę iki Betygalos ties Ariogala niekada neklausiau: „Ar jau – GALAS?“
Dievo kelias, Malda, Mintis, Žinia, Knyga ir mūsų – „Čekiškės valstybėlėje“ žino TIK Pradžią, ir atradimais turtingo, širdimi gerbtino Gyvenimo tęstinumą mūsų Lietuvos valstybėje.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Baltasis Čekiškės bokštas, link kurio veda mano širdis

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2017 08 24 | Rubrika: Nuomonės

Valstybė yra ta, kurią ir sapnuose glostysi, kurios Upę ir pievas mintimis braidysi, kurios žodžių, tradicijų, skanių sriubų ir kepinių, turgaus bruko akmenų, žmonių vaivorykštinių nuotaikų, vestuvinių saldainių, laukiant kelyje ant šventoriaus „zomato“ kiekvieno namo langų, vaikų susitarimų ir kai kada apsigavimų, net ištikimo, ševlniaširdžio...


Balandžio 30 dieną Klaipėdoje vykusių futbolo pirmosios lygos rungtynių tarp „Palangos“ ir Alytaus „Dainavos“ metu aikštelėje netikėtai sukniubo buvęs šalies rinktinės saugas Kęstutis Ivaškevičius. Pirminiais duomenimis, sportininkui sustojo širdis. Kvėpavimą futbolininkas, išgyvenęs klinikinę mirtį, atgavo tik po dešimties...


Vilkijos – Ariogalos žvyrkeliu, o paskutiniaisiais metais – nors siauručiu, bet pagaliau asfaltuotu „greitkeliu“ per mažne 68 metus esu ne tik pervažiavęs autobusais, dar pokario „Pirmūno“ kolūkio „polutarkomis“, „Gazikais“, „Moskvičiais“, šeimos „luksiniu“ „Žiguliuku“, didelę dalį arkliuku...


NBA – kiekvieno krepšininko svajonė. Kelią jos link pradeda naujas sporto projektas. Nacionalinė krepšinio asociacija (NBA), Lietuvos krepšinio federacija (LKF) ir Lietuvos krepšinio lyga (LKL) pradėjo bendradarbiavimą ir pristatė „NBA Junior Lietuva“ krepšinio lygą, kurioje kartu varžysis berniukai iki 11 metų ir mergaitės iki 12 metų


Aštuoniasdešimt dvejų palangiškio Antano Bartkaus diena dažnai prasideda vienodai- prie rašomojo stalo: atkreipti kurio nors valstybės ar vietos valdžios pareigūno dėmesį į esančias ir tariamas Palangos ar valstybės bėdas. Garbaus amžiaus pašnekovas   prisipažino parašęs ne vieną laišką buvusiam prezidentui Valdui Adamkui, dabartinei...


Pakauniuose, tėviškėje buvusiame Vilkijos rajone lankiausi šiemet baigiantis vasarai, kai Palangoje dar tebevirė kurortiškas spalvingosios vasaros aistrų „kokteilis“. Spalvų nestinga visur, jeigu tik nestinga jėgų ir norų jas atrasti, įvertinti, branginti bent prisiminimais, kurie kiekvienam žmogui žvelgia į širdį ir sielą jaukių Vaikystės namučių...


Jau visai netrukus bus užverstas dar vienas Palangos krepšinio istorijos puslapis. Jau šį šeštadienį (vasario 11 d.) Šventosios pagrindinės mokyklos sporto salėje, rungtynėse su Latvijos krepšinio klubu „Valmiera“, palangiškiai į aikštelę išbėgs vilkėdami naujus marškinėlius su „Palangos“ pavadinimu....


Savivaldybė išsigando sniego, kurio dar nėra

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2011 12 01 | Rubrika: Savaitės komentaras

Palangos savivaldybės tarnautojai taip nutolę nuo realaus gyvenimo, kad nebemato, kas darosi už lango.  


Rodos nė vienas miesto tarybos priimtas įstatymas nesulaukė tokio žmonių pasipiktinimo, kaip antrus metus galiojantis vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų. Miestiečius labiausiai klaidina jo spragos: „Gyvenu miesto centre, čia esu deklaravęs savo gyvenamąją vietą ir moku metinį atliekų išvežimo mokestį, tačiau kodėl jį privalau mokėti ir už...


„Gal kam nors mano istorija padės? Juk ne aš viena esu turėjusi problemų su savo vaiku“, - teigė palangiškė mama, nuoširdžiai ir atvirai papasakojusi istoriją apie savo dukros paaugliškas bėdas, ieškojimus ir motinišką nerimą.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius