Policijai apie įžūlų grafiti chuliganą ZED niekas iki šiol nepranešė

Važinėjant Palangos miesto gatvėmis, buvo galima pastebėti, jog dauguma šią vasarą atsiradusių  piešinių, kaip spėjama, „nuteplioti” vieno  ir to paties žmogaus rankomis – turi labai panašų braižą. ZED - štai kaip pasivadino turto niokotojas, savo „drobe“ pasirinkęs miesto namų sienas. 

Nepagaunamas ZED

Kaip Vilnius niekaip nepajėgė susitvarkyti su  jaunimo tarpe jau legenda tapusiu grafiti piešėju „Solomon” , taip Palanga šią vasarą, vėjus laukuose gaudė bandydama sučiupti ZED.

 Pasak Palangos policijos komisariato viešosios tvarkos viršininko Gintauto Pocevičiaus, šiemet už miesto pastatų tepliones nesurašytas nė vienas administracinis teisės pažeidimų protokolas.

 „Nenubaudėme ne vieno, kadangi negavome nė vieno skundo. O patruliai pamatę tokius pažeidėjus neabejotinai juos nubaustų”, - teigė viršininkas.

Baudos, gresiančios už svetimo turto niokojimą, siekia nuo 100 – 300 litų.

 „Palangos tilto” korespondentui, besižvalgančiam po Palangos miesto gatves, akyse mirgėjo nuo grafiti piešinių ant sienų, kurių dažnas priminė ne šiuolaikinį meną, o labiau tepliones. Autorius yra tas pats  - ZED.

Mieste bus įrengtos „lentos” saviraiškai?

Kova, kurios laimėti dažniausiai valdžiai yra neįmanoma, priverčia daugelį skėsčioti rankomis. UAB „Palangos komunalinis ūkis” direktorius Konstantinas Skierus kalbėjo: „Valyti - bergždžias reikalas. Jei vieną dieną nuvalytume, kitą - vėl būtų tas pats.  Mano manymu, miestui reikėtų tokios sienos, ant kurios visi norintieji galėtų piešti savus piešinius”.

Pasak pašnekovo, šiemet chuliganai tikrai „pasistengė” ir ištepliojo itin daug kelio ženklų ir net šiukšlinių. Neretai  jų nuvalyti neįmanoma, o jas perdažyti dažnai kainuoja krūvas pinigų.

K. Skieraus manymu, turėtų būti pastatytos bent trys arba keturios tokios lentos Vytauto, J.Basanavičiaus gatvėse bei šalia centrinės aikštės, kur grafiti mėgėjai galėtų save realizuoti.

Pavyzdį parodys tiltas

Ant Palangos jūros tilto įrengta lenta, suteikia žmonėms galimybę įsiamžinti, jau susilaukė populiarumo.

 Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus sakė, kad daugelį metų tiltas buvo raižomas, tad jo gale meilės „įrodymams” buvo numatyta vieta, kurioje norintieji galės išraižyti  savo inicialus ar parašyti tekstą.

„Vien drausti ir bausti kartais nėra prasmės. Reikia ieškoti kitų būdų, kaip pažaboti vandalus“, - sakė meras.

Š. Vaitkus viliasi, kad žmonės kada nors taps sąmoningi – praneš policijai apie užkluptus vandalus.

 „Viskas priklauso nuo žmonių sąmoningumo. Galima žmogui skirti bet kokią baudą, tačiau jei jam trūksta sąmoningumo, jis ir toliau paišys ant sienų bei braižys Palangos tiltą”, - teigė meras.

Jis neatmeta galimybės, jog pasiteisinus Palangos tilto  lentos eksperimentui, bus skirtas atskiras apleistas pastatas, kur norintieji galės realizuoti savo meninius dailės sugebėjimus paišydami ant sienų... teisėtai.

Geriau nei daužyti autobusų stoteles?

O gal piešimas ant sienų, palyginus su stotelių stiklų daužymu bei naktinės Palangos svečių „snukių” talžymu, tėra menkniekis?

Palangos psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologas Evaldas Simutis  tokį jaunuolių elgesį – piešti grafiti ant viešų pastatų - įvardino kaip saviraiškos būdą, norą atrasti save.

 „Aš tai vadinčiau tapatumo ieškojimu. Ar vadinčiau tai blogu įpročiu? Tai labiau noras nepaisyti taisyklių, atsiskirti nuo tėvų, kurti savo mentaliteto istoriją”, - sakė E. Simutis.

Pašnekovas „Palangos tiltui” teigė, jog tokiame saviraiškos ieškojime nebūtų nieko blogo, jei jaunimas to nedarytų kitų žmonių sąskaita.

Aštuoniolikmetė Aistė Andruškevičiūtė, paklausta kaip į grafiti žiūri patys paaugliai, atsakė: „Esu už tokį grafiti, kuris prilygsta menui. Jis pagražina pastatus. Žinoma, nekalbu apie terliones. Policija turėtų prižiūrėti viešąją tvarką ir bausti tokius „mozotojus” , - sakė pašnekovė.

Ji pritaria pasiūlymui skirti grafiti mėgėjams atskirą pastatą, kur jie galėtų laisvai ir nevaržomai demonstruoti savo sugebėjimus.