Projekto vykdytojai džiaugėsi susibūrę drauge, tikėtina, jog dirbant kartu bus pasiekta efektyvesnių rezultatų.

Projekto vykdytojai džiaugėsi susibūrę drauge, tikėtina, jog dirbant kartu bus pasiekta efektyvesnių rezultatų.

Žmonės, patiriantys įvairias krizes, – ne vieni, jiems tiesiama pagalbos ranka

Rasa GEDVILAITĖ, 2017 10 26

Būsimų ir esamų mamyčių ir tėvelių asociacijos „Gandras“ vadovė, Palangos socialinių paslaugų centro psichologė Jelena Bachlina kartu su Socialinių paslaugų centro direktore Daiva Dekontaite,Palangos šeimos centro vadove Birute Alekniene, Palangos policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininku Kęstučiu Bončkumi, socialine darbuotoja darbui su rizikos šeimomis Vaida Varnagiryte papasakojo apie vykdomą projektą „Psichosocialinių krizių prevencija Palangos mieste“. Siekiama pagelbėti žmonėms patyrus įvairius praradimus. Kaip papasakojo pašnekovai, kurorte esama daug žmonių, kuriems reikia pagalbos, tačiau ne visi jie išdrįsta kreiptis, o sulaukti paramos nėra sunku bet kokiu gyvenimo atveju.

Dažnai pasijaučia palikti vieni
Kaip pastebėjo pašnekovai, Palangoje gyvena 15 542 žmonių, kasmet statistika skaičiais fiksuoja skausmingus įvykius žmonių gyvenime. 2016 metų statistikos duomenimis: ištuokų – 56, mirčių – 225, iš jų vaikai iki 9 m. – 3, jaunimas iki 29 m. – 5; yra vaikų ir jaunuolių, kuriems mirė vienas iš tėvų. Žinomas atvejis, kai pasikorus moksleivio broliui, jo klasiokai šaipėsi dėl tokios mirties. Palangos švietimo įstaigų duomenimis, keli vaikai ir jaunuoliai gydosi nuo vėžio. Palangos m. policijos komisariato duomenimis, smurto šeimose atvejų skaičius 2016 m. siekia 100.
„Palangos bendruomenės nariai susidūrus su įvairiomis krizėmis (netektys, neįgalaus vaiko gimimas, smurtas, skyrybos, rimta liga, finansinės ir sveikatos sunkumai, draugo išdavystės ir kt.), nėra jiems pasiruošę. Žmonėms sunku įvardinti skausmą, pripažinti smurtą, paprašyti pagalbos, todėl problemos senėja ir jų įveikimas sunkėja bei atitolsta. Žmonės (vaikai, suaugę), kurie dar nesusidūrė su netektimis, nesąmoningai gali įžeisti išgyvenantį netektį žmogų, sukelti skausmą, iš jopasityčioti, netinkamai bendrauti“, – pastebėjimus išsakė projekto vykdytojai.
O kaip išgyventi netektį – tiek vyresnio amžiaus žmogui, tiek ir vaikui, juk kiekvienas tai išgyvena savaip. „Jokio švietimo krizių temomis (krizę išgyvenančio žmogaus elgesys; gedėjimo etapai; kaip atpažinti smurtą; kaip bendrauti ir padėti krizėje atsidūrusiam žmogui) Palangoje nėra. Šiuo projektu siūlomos veiklos yra aktualios ir reikalingos Palangos miesto gyventojams“, – įsitikinę pašnekovai.
Kaip pastebėjo psichologė J. Bachlina, labai dažnai tokiose situacijose žmogus tiesiog pasijaučia vienas, nežino, iš kur tikėtis pagalbos ir ar įmanoma apskritai jos sulaukti. Šiuo projektu bus siekiama paskleisti žinią, jog jie ne vieni, jiems tikrai gali būti ištiesta pagalbos ranka, tik tereikia žinoti, kur ją rasti, kur į ją įsikabinti.

Nesuvokia turintys bėdų
O dažnai būna ir taip, jog specialistų stebimų šeimų nariai nė nesuvokia turintys bėdų, o bėdų esama nemažai – ir alkoholio vartojimas, ir vyraujantis smurtas šeimoje. Tokioms šeimoms reikalinga informacija, atidus darbas.
Kaip papasakojo Socialinių paslaugų centro direktorė D. Dekontaitė, Palangoje jų darbuotojai stebi keturias dešimtis šeimų, iš kurių net vienuolikoje esama smurto atvejų. „Nors ir sunku žmones įtikinti, jog jiems reikalinga pagalba, tačiau vienas kitas tikrai supranta, kad turi problemų ir mes padedame. Nors ir nedaug, bet kiekvienu žingsniu džiaugiamės, bent jau tiek, vis judam“, – teigė D. Dekontaitė.
Veiklos skyriaus viršininkas K. Bončkus patikino, jog policijos pareigūnai taip pat regi įvairių situacijų šeimose ir, pavyzdžiui, smurto atvejų tyrimų jų terpėje esama gerokai daugiau.
„Kiek mes prisikasame prie smurto šaknų, tai – gera terpė psichologams. Visgi iki smurto išsirutuliojama dėl daug vyravusių faktorių“, – pastebėjo K. Bončkus.

Rasti tinkamus žodžius
Kita problema, kaip minėta, kurią pastebėjo specialistai – patiriamos netekties keliamos emocijos. Vaikai, nors ir mažiau pastebima, tačiau išgyvena tai savo viduje. „Jeigu vaikas tinkamai neišgedės, kažkuri gedėjimo fazė taip ir gali likti visam gyvenimui. Pavyzdžiui, buvo toks atvejis, kai mergina buvo tik susipažinusi su vaikinu, jo neteko, staiga jis mirė. Ji negalėjo tinkamai gedėti, nes kas gi ji tokia, niekas jai neišreiškė užuojautos, niekas jos nepažinojo. Net po daugelio metų ji apie tai pasakojo psichologui. Tad ir per šį projektą norisi žmonėms padėti. Tam tikslui rengsime ir nuotraukų parodą apie reikalingus žodžius, nes būna ir taip, kad kartais tokiomis situacijomis nežinome, ką tinkamai pasakyti, dažnai apskritai nežinoma, ką pasakyti“, – sakė J. Bachlina.
Labai svarbu, kaip teigė K. Bončkus, jog informaciją apie teikiamą pagalbą sužinotų ir mokyklų bendruomenės, jeigu vaikas neturi žmogaus, su kuriuo galėtų pasikalbėti namuose, turėtų galimybę atrasti tokį žmogų mokykloje. O vaikai, ypač paaugliai, pastebėjo B. Aleknienė, sukaupę didžiulius klodus įvairiausių emocijų.
Taip pat žmonės bus skatinami atkreipti dėmesį į žmones su negalia: galbūt padėti tokiems žmonėms parduotuvėje, padėti kažką paimti, pakelti lazdą ir panašiai.
Socialinė darbuotoja V. Varnagirytė itin pasidžiaugė glaudžiu bendradarbiavimu su policijos pareigūnais, nebeliko anksčiau vyravusios baimės pamačius policijos pareigūnus. Šį jausmą panaikino pareigūnų geranoriškas noras padėti.

Informacijos sklaidos svarba
Tikimasi, jog viešos paskaitos paskatins miesto bendruomenės narius tapti atidesniais vieni kitiems. Lankstinukas, kurį ketinama parengti netrukus, gali tapti pirmoji pagalba, jis padės suorientuoti žmogui ir suvokti, kas vyksta jo ar jo draugų gyvenime. Į paramos grupę galės rinktis krizę išgyvenantys žmonės ir jų artimieji. Organizuojama nuotraukų paroda atkreips žmonių dėmesį, koks svarbus yra žodis, kuris gali gydyti ir sužeisti. Paskaitos Palangos mokyklų 1-4 klasių mokiniams apie žmogų su negalia ugdys, kels bendrą kultūros lygį.
Šiuolaikiniam žmogui tenka didesnis krizinių išgyvenimų skaičius nei prieš penkerius metus. Įvairaus amžiaus žmonės tarpusavyje bendrauja, todėl informacijos sklaida ir prieinamumas turi būti visai bendruomenei.
Įvertinus Palangos situaciją, numatytos šios veiklos: viešos paskaitos šiomis temomis: „Išgyvenamos krizes ir jų galimi sprendimo būdai ar jų įveikimo galimybės“, „Smurtas šeimoje: mitai ir faktai“.Lankstinuko „Informacija žmonėms išgyvenantiems krizę” paruošimas ir leidimas (lankstinuke bus nurodytos Palangos įstaigos ir parašyta kokios pagalbos galima sulaukti, bei aprašyti pagrindiniai savipagalbos žingsniai, lankstinukas bus išplatintas Palangos poliklinikose, ligoninėje, socialiniuose įstaigose, ikimokyklinio ugdymo įstaigose, mokyklose). Kartą per savaitę Palangos šeimos centro patalpose vyks paramos grupės žmonėms išgyvenantiems krizę. Iš viso planuojama organizuoti 10 susitikimų. Grupę ves du psichologai. Bus surengta nuotraukų paroda „Reikalingi žodžiai“. Parodos tikslas – atkreipti dėmesį į netektį išgyvenančius žmones: kaip elgiamasi ir bendraujama su jais. Į fotosesiją kviečiami Palangos gyventojai. Šalia nuotraukų bus parašyti žodžiai ar aprašytas elgesys, kuris sustiprino arba sužeidė žmogų sunkią gyvenimo akimirką. Palangos mokyklų 1-4 klasių mokiniams bus skaitomos paskaitos apie žmonių su negalia gyvenimą, galimybes, apribojimus ir kt. Bus kalbama ir apie neįgaliųjų sūpynes vaikų žaidimo aikštelėje. Paskaitas ves du specialistai.

 


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Palangiškis Jonas Jukna, užsukęs į redakciją, papasakojo, jog jau ne pirmą kartą iš populiaraus prekybos centro parsineša netinkamą produktą. „Tikrai nebūna taip dažnai, bet karts nuo karto turiu tokią sėkmę, kad pataikau parsinešti namo nevalgomą produktą – tai iš keptų produktų, tai iš vaisių“, – pasakojo vyras. Kaip...


Būsimų ir esamų mamyčių ir tėvelių asociacijos „Gandras“ vadovė, Palangos socialinių paslaugų centro psichologė Jelena Bachlina kartu su Socialinių paslaugų centro direktore Daiva Dekontaite,Palangos šeimos centro vadove Birute Alekniene, Palangos policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininku Kęstučiu Bončkumi, socialine darbuotoja darbui su rizikos...


Sporto klube bendraudama su čia dirbančia senjore ponia Danute išgirdau žodžius, kurie ilgam įstrigo mano atmintyje. Kalbėdama apie dabartinį žmonių susvetimėjimą, negandas, kurios tarsi lavina nesustodamos ritasi per pasaulį, išmintingoji senolė įvardino jų atsiradimo priežastį: „Žmonės užmiršo savo Angelą Sargą. Angelai nebeturi darbo“.


Regis, dar visai neseniai laiškų rašymas ranka buvo įprastas ir nieko nestebinantis dalykas. Šiais laikais tai skamba tarsi tikra egzotika, o ypač jaunosios kartos atstovams. Ranka rašytų laiškų nebegauname, patys jų nerašome, o ką ir bekalbėti apie kadaise buvusius ir dabar tik romantiškai įsivaizduojamus pašto karvelius. Spalio 9-ąją...


Ketvirtadienį į Tarybos posėdį susirinkę politikai priėmė sprendimą, kuriuo Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos departamento panaudos pagrindais valdytos patalpos penkeriems metams perduodamos VšĮ Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stočiai (GMPS). Tiek Palangos departamento vadovas Remigijus Kirstukas, tiek Klaipėdos GMPS vyriausiasis gydytojas Rimvydas Juodviršis...


Sunkiai suvokiama, tačiau kasmet Lietuvoje dingsta tūkstančiai šalies gyventojų. Ne išimtis ir Palanga. Palangos policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus vyresnysis tyrėjas Vaidas Vaškys teigė, kad šiuo metu Palangoje yra trys be žinios dingę žmonės. „Visi iš jų yra vyrai. Kriminalinės policijos pareigūnai visuose miestuose padeda vieni kitiems dirbti, tad į paieškas yra...


Nors dauguma kavinių, restoranų ar barų šiais metais „numušė“ kainas, kad tik sulauktų daugiau klientų, tačiau nemaža dalis poilsiaujančiųjų Palangoje valgė namuose. „Žmonės nueina į „Maximą“, nusiperka maisto produktų ir gamina maistą namuose. Ypač lietuviai pamėgo prekybos centrus šią vasarą, kavinės ir restoranai liko antroje vietoje“, - pasakojo armėnų restorano „Alka“ Palangoje...


Liepos 9-ąją Palangos miesto aikštėje, dalyvaujant Palangos miesto merui bei tarybos nariams, policijos atstovams, bendrovė „Apsaugos centras“ pristatė specializuotą pagalbos iškvietimo įrenginį, skirtą Palangos miesto gyventojams ir svečiams operatyviai paprašyti pagalbos sau ar kitam asmeniui kilus kritinei situacijai. Pagalbos iškvietimo įrenginio pritaikymas naudojimui viešosiose...


Palangoje lankėsi Vokietijos Rheinės miesto delegacija, vadovaujama merės dr. Angelikos Kordfelder. Vokiečiai kurortui padovanojo greitosios pagalbos automobilį.


Geležinė ranka virš Lietuvos

Monika ŠIUGŽDAITĖ, 2009 05 20 | Rubrika: Miestas

Lietuva sekmadienį vis dėlto atėjo į rinkimus. Atėjo ir smogė į paširdžius visiems bailiams, kritikams, apolitiškiems asmenims, partijų ant pjedestalo užkeltiems „nenorintiems siekti prezidento posto, bet jo siekiantiems dėl garbės, atsakomybės“ ar dar kažko... Atėjo, nubalsavo ir išėjo. Netikėta, absoliučiai nelietuviška, džiugu.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius