Buvęs Lietuvos Banko valdybos narys, dažnas Palangos svečias Vaidievutis Geralavičius: „Ingrida Šimonytė su pensijų „karpymo“ kraičiu būtų sunkiai įsivaizduojama premjere kitoje valstybėje“

Linas JEGELEVIČIUS, 2020-12-04
Peržiūrėta
166
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

  Buvęs Lietuvos Banko valdybos narys, dažnas Palangos svečias Vaidievutis Geralavičius: „Ingrida Šimonytė su pensijų „karpymo“ kraičiu būtų sunkiai įsivaizduojama premjere kitoje valstybėje“

Toli gražu ne visi žmonės, kada nors dirbę su naująja Lietuvos premjere, Ingrida Šimonyte, ja žavisi ar ją garbina. „Daug žmonių tiesiog turi trumpą atmintį – juk ji „grojo“ konservatorių orkestre kaip finansų ministrė 2008-2012 metais. Kai kurios kitos valstybės per pasaulinę krizę, kiek galėjo, skatino vartojimą, tačiau konservatoriai tuomet „apkarpė“ pensijas, kitas išmokas. Mūsų kaimynė Latvija to nedarė – Šimonytė kaip finansų ministrė grojo vienu pirmųjų smuikų „karpyme,“ – „Palangos tiltui“ priminė Vaidievutis Geralavičius, buvęs Lietuvos banko valdybos narys, buvęs Lietuvos ambasadorius Vokietijoje. Praėjusiuose Seimo rinkimuose jis buvo „Krikšionių sąjungos“ kandidatas Mėguvos vienmandatėje rinkimų apygardoje. Ponas Vaidievutis Palangoje yra įsigijęs būstą, todėl dažnai lankosi ir mūsų kurorte.

Teko bendrauti su Ingrida Šimonyte ne kartą
„Su Ingrida Šimonyte pirmą kartą susidūriau smogus pasaulinei krizei, apie 2009 metus, kai vyriausybei vadovavo Andrius Kubilius, o ji buvo tuomet finansų ministre. Nuvykome kartu su kolega, Lietuvos banko valdybos nariu, ir jiems aiškiai pasakėme, kad „Snoro“ bankas – nemokus ir jo bėdos yra „užprogramuotos“. Po mano žinios A. Kubilius ir I. Šimonytė atrodė sumišę – tuomet ir I. Šimonytė nebuvo tokia ryžtinga ir energinga kaip dabar,“ – prisiminė V. Geralavičius.
„Vėliau I. Šimonytė ryžtingai siekė „Snoro“ bankroto, net labai neįsigilindama į kitus alternatyvius pasiūlymus. Taip pat – ir į siūlymą „Snorą“ ne „bankrotinti“, o padalinti. Būtent toks tarptautinio eksperto, kuriam sumokėjome kelis milijonus litų, pasiūlymas man atrodė tinkamiausias tuomet,“ – pasakojo V. Geralavičius.
Anot V. Geralavičiaus, konservatorių vyriausybė per pasaulinę krizę 2009-2010 metais skolinosi pinigų iš užsienio labai brangiai: „Lietuva tuomet pagal Seimo tyrimo komisijos (ji buvo sudaryta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos 2016-2020 Seime pastangomis – L. J.) išvadas permokėjo apie 2 milijardus eurų brangioms palūkanoms.“
„Šimonytė pasirašė skolinimosi dokumentus, ko gero, vykdydama „nurodymus iš aukščiau. Lietuva iki šiol moka pinigus už itin brangų skolinimąsi krizės metais. Sunku pasakyti, ar kitoje šalyje tokia buvusi Finansų ministrė galėtų vadovauti vyriausybei. Man ši nauja konservatorių vyriausybė – gan aiški. Tik laiko klausimas, kada ji vėl pradės kalbėti apie diržų susiveržimą. Neatmetu galimybės, kad ir Europos Sąjunga bus priversta įvesti naujus mokesčius – „kovidas“ visiems kainuoja labai brangiai,“ – svarstė V. Geralavičius,  matematikos profesorius.
Nors tarptautinės organizacijos teigiamai įvertino, kaip Lietuva susidorojo su pirmąją koronaviruso banga, matematikos profesorius skeptiškas pagyroms: „Neužmirškime, kad Lietuvos ekonomika yra labai priklausoma nuo eksporto, o ir „kovidas“ dar tęsiasi... Kas bus, kai tie pinigai – ir tie pasiskolintieji – pradės sekti?“

Jaučiasi nereikalingas
„Laikas dabar – labai niūrus. Kalbant apie save, nebijau pasakyti: nors jaučiu, kad turiu daug žinių ir jėgų atlikti ekonomines analizes, skaityti paskaitas, patarti finansų valdymo klausimais, užsiimti žurnalistiniu darbu, jaučiuosi nereikalingas“ – sakė V. Geralavičius. „Tačiau šiek tiek darbuojuosi elektroninių mokymų srityje, bet – kaip sakau, iš bėdos.“
Itin aktyvų profesinį gyvenimą turėję 68-erių metų vyras neslepia, kad dabar jis dažnai pasijuntąs atskirtas nuo visuomenės.
„Man itin apmaudu, kad, sulaukus 60 metų, įsidarbinti net valstybės tarnyboje, yra praktiškai neįmanoma, o apie privatų sektorių, kuriame viešpatauja jaunystės kultas, nėra ką vyresniam žmogui ir kalbėti O sulaukus 65 – ir teorinės galimybės rasti darbą nėra. Tai – akivaizdi diskriminacija pagal amžių,“ – teigė buvęs kandidatas į Seimą.
Pašnekovas tikino, kad jeigu būtų buvęs išrinktas į Seimą, būtų siekęs atšaukti tokias diskriminacines apraiškas.
V. Geralavičius, beje, jau praleido tris metus kaip Stasio Jakeliūno, buvusio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko, patarėjas. S. Jakeliūnas, kaip buvusios valdančiosios Valstiečių ir Žaliųjų sąjungos kandidatas, laimėjo rinkimus į Europos Parlamentą, kuriame dabar darbuojasi.
„Su juo važiuoti į Briuselį nepanorau. Antra vertus, jis – sudėtingas žmogus, nebuvo paprasta kartu dirbti,“ – sakė V. Geralavičius, kuris kai kada publikuoja savo tekstus savaitraštyje „Respublika.“
Jis norėtų kada nors parašyti savo prisiminimų knygą, tačiau supranta, kad knygos leidyba – brangus malonumas.
„O pasakyti tikrai ką turėčiau: juk man būnant ambasadoriumi Vokietijoje, teko prisidėti prie Lietuvos įstojimo į NATO ir Europos Sąjungą,“ – pabrėžė „Palangos tilto“ pašnekovas.

Dirbo Lietuvos ambasadoriumi Vokietijoje
Savo profesinę karjerą V. Geralavičius pradėjo 1975–1980 metais kaip Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Matematikos ir kibernetikos instituto jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1980–1990 metais buvo Ekonomikos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis, 1990–2000 metais – vyriausiasis mokslinis bendradarbis. Nuo 1999 metų – profesorius. 1990–1992 metais dirbo Bonos universitete (Vokietija) Teorinės ekonomikos institute kaip vizituojantis profesorius.
O 1999-aisiais, Vyriausybei vadovaujant konservatoriui Andriui Kubiliui, V. Geralavičiui buvo pasiūlyta užimti Lietuvos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus pareigas Vokietijos federacinėje respublikoje. „Man tokias pareigas pasiūlė tuometinis prezidentas Valdas Adamkus. Jo patarėjas Albinas Januška man paskambino: „Užeikite į prezidentūrą, prezidentas nori su jumis pasišnekėti...“ – prisiminė.
V. Adamkui imponavo V. Geralavičiaus darbo patirtis Bonos universitete.
Dirbant ambasadoriumi, V. Geralavičiui ne kartą ir ne du teko bendrauti su tuometiniu Vokietijos kancleriu Gerhardu Šrioderiu.
„Su mano pagarba jam, man susidarė stiprus įspūdis, kad jis visada palaikė Rusiją. Tiesą pasakius, jis net bijojo, kas nutiks, jeigu Lietuva, kitos Baltijos bei Rytų Europos valstybės įstos į NATO,“ – šyptelėjo prisiminęs V. Geralavičius. „Tačiau jis palankiai žvelgė į Lietuvos siekį tapti Europos Sąjungos nare,“ – pridūrė.
Kai dar Berlyne 2004 metais V. Geralavičius sulaukė pasiūlymo tapti Lietuvos banko valdybos nariu, nė kiek nesudvejojo, nes jame jau buvo dirbęs nuo 1996 metų. Tad ambasadorius vėl tapo bankininku, Lietuvos Banką prižiūrėjo net devynerius metus. Jį jam teko palikti pasibaigus kadencijai.

Kur geriausia investuoti?
Paklaustas, ką patartų norintiems investuoti savo pinigus, V. Geralavičius šyptelėjo: „Labai daug ko čia nesugalvosi. Arba – į akcijas, vyriausybės obligacijas, arba – į nekilnojamąjį turtą. Pastarasis būdas – populiarus, bet nėra toks paprastas ir ne be rizikos. Nekilnojamas turtas taip pat gali labai atpigti. Tai matėme per 2008-2009 metų krizę. Į nekilnojamą turtą patarčiau investuoti žmogui, kuris turi daug „laisvų“ pinigų. Akcijas – ar jų dalį – bet kada gali parduoti, o plytos ar vienos namo sienos – ne.“
Anot jo, iš vyriausybės obligacijų dabar beveik neįmanoma ką nors uždirbti, jei neinvestuojama į itin rizikingų valstybių vyriausybių išleistas obligacijas.
„Dar ir su minusu jos gali būti,“ – teigė buvęs Lietuvos banko valdybos narys.
„Aš asmeniškai investuoju į indėlius kredito unijose, kurios moka palūkanas iki dvejų procentų. Be to, tokie indėliai, kaip žinia, yra apdrausti,“ – prisipažino V. Geralavičius.
Jis yra įsigijęs būstą Palangoje ir pirkiniu yra patenkintas.
„Jeigu turėčiau namą kur nors Maljorkoje, pasiekti jį būtų gan sunku, ypač per karantiną,“ – šyptelėjo V. Geralavičius.
Pasigenda krikščioniškų vertybių gyvenime
Per buvusią Seimo rinkimų kampaniją jis, „Krikščionių sąjungos“ kandidatas Mėguvos rinkimų apygardoje, pasižymėjo itin konservatyviomis pažiūromis – yra prieš abortus.
„Tik išprievartavimo, vaisiaus patologijos atveju ar grėsmės moters sveikatos atveju moteris galėtų turėti teisę pasidaryti abortą. Esu užaugęs tarp medikų ir žinau, kaip atrodo keturių mėnesių vaisius motinos įsčiose. Tai – jau žmogus,“ – pabrėžė V. Geralavičius. „Suprantu, kad daugelis moterų mane pasmerks, bet nebijau būti atviras.“
Vyras yra kategoriškai prieš ir prieš vienalytes santuokas.
„Jeigu man anūkas prisipažintų esąs gėjus, jam pasakyčiau: „Tu mane nuvylei, bet Dievas bus tavo teisėjas,“ – V. Geralavičius sakė „Palangos tiltui“ rugsėjį.
„Iš dvejų vyrų ar dvejų moterų vaikų nebus. Vadinasi, ir tautos pilnėjimo,“ – sakė jis. „Bet aš nesu ultra konservatyvus, kaip jūs teigiate,“ – pabrėžė „Palangos tilto“ pašnekovas.
„Aš tik noriu, kad mūsų visuomenė vadovautųsi krikščioniškomis vertybėmis. Man jos – garbė, sąžinė, empatija. Jas reikia atskirti nuo religijos. Manau, kad viena iš mūsų partijos pralaimėjimo klaidų buvo ta, kad mes buvome tapatinami su klerikalais, ultra-konservatyvizmu,“ – sakė V. Geralavičius.
„Man gaila, kad mes vis labiau tolstame nuo krikščioniškų vertybių. Patinka ar ne, turime pripažinti, kad Lietuvos visuomenė vis labiau liberalėja – tą aiškiai rodo Seimo rinkimų rezultatai. Bet ka iš to išeis?“ – retoriškai klausė V. Geralavičius.
„Krikščionių sąjungos“ partijos sąraše jis buvo ketvirtas. 2020 metų vasarį šią partiją įkūrė Seimo nariai Rimantas Dagys ir Egidijus Vareikis su bendražygiais.

Džiaugiasi teigiamais pokyčiais
V. Geralavičius džiaugiasi teigiamais pokyčiais Lietuvoje jai įstojus į Europos Sąjungos.
„Kai buvau jaunas, tik pasvajoti galėjau, kad galėčiau pusryčiauti Berlyne, pietauti Paryžiuje, o vakarieniauti Madride. Dabar tai daliai jaunimo – įprasta,“ – pastebėjo V. Geralavičius.
Tačiau jį neramina socialinė atskirtis visuomenėje: „Vaizdas Gedimino prospekte Vilniuje – tik vienas paveikslas. Kiti, nematomi apsirūpinusiai visuomenės daliai, - gerokai liūdnesni,“ – pabrėžė „Palangos tiltas“ pašnekovas.
Anot jo, „kovidas“, jeigu naujoji vyriausybė nereaguos, gali tik dar labiau pabloginti skurdesnės visuomenės dalies dalią.
„Žinutė naujos vyriausybės – jau atrodo aiški: taupyti, nors dabar svarbiau yra pasirūpinti visais – ir verslu, kuris uždirba pinigus, ir, žinoma, visais piliečiais,“ – teigė V. Geralavičius.

 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Toli gražu ne visi žmonės, kada nors dirbę su naująja Lietuvos premjere, Ingrida Šimonyte, ja žavisi ar ją garbina. „Daug žmonių tiesiog turi trumpą atmintį – juk ji „grojo“ konservatorių orkestre kaip finansų ministrė 2008-2012 metais. Kai kurios kitos valstybės per pasaulinę krizę, kiek galėjo, skatino vartojimą, tačiau konservatoriai tuomet...


Lapkričio 13-ąją prisieks naujasis Seimas. Pirmajam posėdžiui pirmininkaus Seimo narys Antanas Vinkus (77 m.) – tradiciškai pirmojo posėdžio vairas atiduodamas vyriausiam Seimo nariui. Ne vienerius metus tą darė Vida Marija Čigriejienė, taip pat Kazys Bobelis. Sutapimas – visi jie gydytojai. Posėdžio išvakarėse – 15min.lt kalbėjosi su Antanu Vinkumi apie jo...


Toli gražu ne visi žmonės, kada nors dirbę su naująja Lietuvos premjere, Ingrida Šimonyte, ja žavisi ar ją garbina. „Daug žmonių tiesiog turi trumpą atmintį – juk ji „grojo“ konservatorių orkestre kaip finansų ministrė 2008-2012 metais. Kai kurios kitos valstybės per pasaulinę krizę, kiek galėjo, skatino vartojimą, tačiau konservatoriai tuomet...


Prie vaikų žaidimų parko, kitoje dviračių tako pusėje, Palangos komunalininkai įrengė tinklinio aikštelę.


Šeštadienį Palangoje vyks "Maisto banko" akcija

"Palangos tilto" redakcija, 2019 10 21 | Rubrika: Miestas

Šį šešadienį visoje Lietuvoje, ir Palangoje, jau 28-ąjį kartą vyks "Maisto banko" akcija. Šiemet pavasarį vykusioje „Maisto banko“ akcijoje geradariai paaukojo maisto produktų už daugiau nei 479 tūkst. eurų. Suaukoti maisto produktai 366 socialinių organizacijų dėka pernai pasiekė 61 tūkst. nepasiturinčių gyventojų stalą. Palangos m....


Palangos miesto Tarybos narys Gediminas Valinevičius kurorte pasigenda daugiau žalių plotų. „Ne pavienių medžių, o atskirų žalių rekreacinių zonų, kuriose būtų galima ir knygas skaityti, ir kamuolį pagainioti“, – sakė Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Palangos skyriui atstovaujantis politikas.


Visuose 46-iuose SEB banko skyriuose Lietuvoje, taip pat ir Palangoje, jau veikia grynuosius pinigus priimantys bankomatai, kuriais naudodamiesi gyventojai ir įmonės gali nemokamai pervesti lėšas į savo sąskaitas. Apie tai, kaip Palangos banko skyriaus klientai priėmė naujovę ir kaip dažnai ja naudojasi, kalbamės su SEB banko Palangos skyriaus vadove Rita Jatuliene.  


Lietuvos naujųjų laikų politikos patriarchas Vytautas Landsbergis laukia gegužės, kada baigs europarlamentaro kadenciją Europos Parlamente. „O tada jau būsiu dažnas svečias Palangoje – jos pakraštyje, Nemirsetoje, renčiu namuką“, – prisipažino. Į pastabą, kad, renovavus kurorte Vasaros estradą, galėsiąs visus lepinti M. K. Čiurlionio rečitaliais, profesorius...


Skaitau Palangos kredito unijos valdybos pirmininko Vytenio Tomkaus pamąstymus praėjusiame „Palangos tilto“ numeryje, straipsnyje „Palangos kredito unija augs ir šiais metais“, ir man jie sukelia šypseną.


Kol neprasidėjo rudenio Seimo sesija, Seimo narys Pranas Žeimys, išrinktas Pajūrio vienmandatinėje rinkimų apygardoje, susitikinėja su rinkėjais, analizuoja įstatymų projektus – ruošiasi politinėms batalijoms Seime. Kaip rodo Seimo tinklalapyje paskelbta Seimo narių pasisakymų statistika, P. Žeimys negali pasigirti dideliu aktyvumu Seimo posėdžių salėje - per šių metų keturis mėnesius...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius