Palangoje registruota apie 970 ukrainiečių, ukrainiečių gimnazistų sumažėjo nuo 21 iki 10

Karui Ukrainoje įžengus į trečius metus, karo pabėgėliai Palangoje džiaugiasi kurorto ramybe, čia atsivėrusiomis laikinomis naujomis galimybėmis, nors visų mintys – apie Tėvynę. 2022-ųjų pavasarį, kilus karui, į Palangą atvyko apie tūkstantį ukrainiečių, dabar jų čia yra registruota apie 970.

Gimnazijoje ukrainiečių sumažėjo nuo 21 iki 10

Leonas Šidlauskas, Palangos senosios gimnazijos direktorius, sakė „Palangos tiltui“,  kad šiuo metu gimnazijoje mokosi 10 ukrainiečių. 

„Praėjusiais, 2022-2023 mokslo metais, gimnazijoje mokėsi 21 moksleivis iš Ukrainos, nors mokslo metus pradėjo ir baigė 15. Tiesiog mokslo metų eigoje atvyko nauji 6 mokiniai, ir tiek pat jų išvyko. O 2022-ųjų metų pavasarį į gimnaziją atvyko 8 mokiniai,“ – „Palangos tiltui“ sakė L. Šidlauskas.

Paklaustas su kokiais sunkumais ukrainiečiai gimnazistai susidūrė, direktorius sakė, kad, pirmiausia, vos pradėjus mokyti ukrainiečius, gimnazija neturėjo užsieniečiams skirtų vadovėlių.

„Bet netrukus juos nusipirkome. Vis dėlto daugiausia iššūkių pareikalavo psichologinio, emocinio saugumo suteikimas šiems vaikams, ypač – atvykusiems iš okupuotų ar nuolat bombarduojamų teritorijų. Šiuos iššūkius įveikti labai padėjo šių mokinių kuratorė mokytoja Ligita Sinušienė, Gimnazijos psichologė ir socialinė pedagogė,“ – sakė L. Šidlauskas.

„Žinoma, labai sunkus buvo pats mūsų archainės kalbos mokymosi procesas. Ir ne tik dėl sudėtingos mūsų gramatikos. Kai kuriems mokiniams labai trūko motyvacijos, nes jie nuolat laukė, kada baigsis karas ir jie grįš į Ukrainą. Kai kuriems iš jų tik šiemet pavyko persilaužti ir priimti jiems skausmingą realybę, kad vis dėlto karas taip greitai  nesibaigs, ir jiems teks mokytis svečioje šalyje,“ – pasakojo L. Šidlauskas.

„Norisi pasidžiaugti, kad yra ir labai motyvuotų mokinių ukrainiečių, kurie ne tik nori mokytis, bet ir susirado čia draugų. Su keliomis į Ukrainą išvykusiomis mokinėmis klasės draugai ir mokytoja vis dar bendrauja, ir jos labai ilgisi,“– sakė L. Šidlauskas.

2021-2022 mokslo metus gimnaziją baigė 2 abiturientai ukrainiečiai, mergina ir vaikinas. Jaunuolis sėkmingai tęsia studijas Lietuvoje, Šiauliuose, mergina pasirinko studijas Ukrainoje nuotoliniu būdu, likusi Lietuvoje. 

Tarybos narys ukrainiečiams suteikė pastogę

Eugenijus Simutis, Palangos miesto Tarybos narys, sakė „Palangos tiltui“, kad Palanga ukrainiečiams padėjo tiek, kiek galėjo. Politikas dalyje savo namo apgyvendina jau antrą ukrainiečių šeimą.

„Su pertrauka pas mane jie gyvena. Prieš vasarą buvo palikę mane – Savivaldybė buvo davusi būstą. Verslas yra verslas. Dabartinė mano gyventoja iš Ukrainos dirba „Line“ sesute, jai neblogai sekasi. Labai daug kas priklauso nuo žmogaus – ar jie čia nori integruotis, mokytis lietuvių kalbos. Visokių žmonių yra,“ – sakė E. Simutis.

Savivaldybė atsakyme raštu teigia, kad Palangos miesto savivaldybės administracija nuo 2023 m. balandžio 1 dienos įgyvendina ES finansuojamą projektą „Pabėgėlių iš Ukrainos priėmimas ir ankstyva integracija“. Projekto veikloms įgyvendinti skirta 29 873,41 eurų. Šis projektas apima keletą veiklų:  „Vieno langelio“ principu teikiamos konsultacijos, seminarai, mokymai bei konsultacijos reikalingiems įgūdžiams užtikrinti (konsultacija savęs pažinimui, projektinės veiklos organizavimas, lietuvių kalbos pamokos jaunuoliams), įtraukimas į bendruomeninę veiklą. 

Savivaldybė teigia, kad Palangos miesto savivaldybės specialistai taip pat siekia įgalinti ukrainiečių bendruomenės narius pačius pritraukti finansavimą. Pavyzdžiui, 2022 m. buvo pateikta paraiška Europos solidarumo korpusui, gautas 6000 eurų finansavimas projektui „Palanga visiems: pamatyti, išgirsti, padėti“. 

Jaunimas 2023 metais įgyvendino projektą „Siek savo tikslo“ („Stick to the point“), kurio metu vyko jaunimo iš Lietuvos ir Ukrainos mokymai, mainai. Šis projektas finansuotas Lietuvos ir Ukrainos mainų tarybos fondo lėšomis. Projekto tikslas – per gerąsias patirtis ir reikalingų kompetencijų suteikimą ugdyti Ukrainos ir Lietuvos jaunimo įgūdžius teikiant pagalbą kitiems bei gebėjimą priimti pagalbą aktyviai įsitraukiant į bendruomenės ir visuomenės gyvenimą ir taip stiprinant psichoemocinę sveikatą. Projektui įgyvendinti buvo pritraukta 13 050 eur. 

2022, 2023 metais, įgyvendinant Nevyriausybinių organizacijų veiklos stiprinimo priemonę „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“, bendruomenės įgalintos į savo veiklas įtraukti ir nuo karo pabėgusių ukrainiečius, skirti jiems reikalingą pagalbą, specialistų konsultacijas. Bendra šių projektų vertė – beveik 25 000 eurų, iš viso įgyvendinta šio pobūdžio 11 projektų.

Savivaldybė Ukrainos karo pabėgėliams buvo suteikusi patalpas gyventi – viešbučiuose „Auska“ ir „Tenisas“. Taip pat mokėjo socialines pašalpas (dauguma jų teiktos tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir Lietuvos piliečiams), tačiau beveik visa  išmokėta suma vėliau buvo kompensuota iš valstybės pasiskolintų lėšų. Iš jų, be kitų išmokų, skirta: 164,4 tūkst. eurų kompensacijoms už būsto suteikimą užsieniečiams, gavusiems laikinąją apsaugą (šios lėšos mokėtos Lietuvos piliečiams, nemokamai apgyvendinusiems ukrainiečius), vienkartinės išmokos įsikurti užsieniečiams gavusiems laikinąją apsaugą (ukrainiečiams, sudariusiems būsto nuomos sutartį) – 1,6 tūkst. eurų, būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija (ukrainiečiams, sudariusiems būsto nuomos sutartį) – 21,7 tūkst. eurų, ugdymo išlaidų kompensacija užsieniečiams, gavusiems laikinąją apsaugą (už vaikų darželius) – 0,2 tūkst. eurų. Ukrainiečių vaikų nemokamam maitinimui mokyklose skirta 15 tūkst. eurų ir 3,6 tūkst. eurų mokinio reikmenims įsigyti, o socialinėms pašalpoms ukrainiečiams 2023 m. išmokėta 131,4 tūkst. eurų.

Savivaldybės mero patarėja Jurgita Vanagė, paklausta, kokioms programos lėšų nebuvo skirta, atsakė, kad tokių atvejų nebūta.

O kaip ukrainiečiams padėjo Palangos kaimynai?

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Andrius Žukas sakė „Palangos tiltui“, kad kiek ukrainiečių pabėgėlių gyvena Klaipėdos mieste, Klaipėdos miesto savivaldybė neveda.

„Į uostamiestį atvykusiems karo pabėgėliams iš Ukrainos Klaipėdos miesto savivaldybė skyrė vienkartinę materialinę paramą (ji teikiama ir dabar). 2022 m. vienkartinė materialinė parama skirta 6654 asmenims už 1 787 822,00 eurus, 2023 m. vienkartinė materialinė parama skirta 1415 asmenų už 557 875 eurus. Bent jau 2022 metais ne visos pajūrio savivaldybės teikė analogišką paramą ukrainiečiams pabėgėliams,“–  sakė A. Žukas.

Albertas Barauskas, Kretingos rajono savivaldybės mero patarėjas, sakė „Palangos tiltui“, kad šiuo metu Kretingos rajone gyvena apie 300 ukrainiečių, panašus skaičius jų buvo ir 2022.

Be kitos pagalbos, Kretingos rajono savivaldybė 2022 metais ukrainiečiams skyrė: vienkartines pašalpas - 5282 eurus 41 asmenims, socialines pašalpas – 35436,15 eurus 86 asmenims, kompensacija už būsto suteikimą užsieniečiams gavusiems laikinąją apsaugą siekė 98534,04 euro 71 asmenims.

 2023 metais Kretinga ukrainiečiams skyrė: vienkartines pašalpas už 294 eurus dviem asmenims, socialines pašalpas –  už 27570,46 euro 43 asmenims.