Andrius Bagdonas: „Pavykęs referendumas dėl dvigubos pilietybės sustiprins mūsų saugumą bei atsparumą grėsmėms ateityje“

Linas JEGELEVIČIUS

Seimo salėje opozicija ir pozicija neretai – kaip dvi aikštingos katės, tačiau Seimo krepšinio komanda suburta iš valdančiosios daugumos – jai atstovauja ir klaipėdietis, Lietuvos liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas – ir opozicijos parlamentarų, – tvirta. Nors Palangoje parlamentarų rinktinė turėjo pripažinti vietos (ne) politikų komandos pranašumą, tačiau po šalto dušo krepšinio turnyre su Estijos ir Latvijos parlamentų narių komandomis Seimo komanda iškovojo Baltijos Asamblėjos taurę. A. Bagdonas mielai atsakė į įvairius  nemokamo žurnalo „Lietuvos pajūris“, laikraščio „Palangos tiltas“ turinio partnerio, klausimus – ir apie dirbtinio intelekto programėlę Chat GPT, ir apie kitąmet įvyksiantį referendumą dėl dvigubos pilietybės.

– Esate Seimo Ekonomikos komiteto narys. Estija jau stipriai veržiasi diržus. Ar Lietuva irgi tai darys artimiausiu metu? Kokie ekonominiai rodikliai jus neramina, o kokie džiugina?

– Lietuva, kaip atvira, į eksportą orientuota ekonomika, yra stipriai priklausoma nuo ekonominės situacijos pagrindinėse savo eksporto valstybėse. Duomenys rodo, kad šiose valstybėse ekonomika ir ypač pramonė lėtėja, o tai persiduoda ir mūsų gamintojams. Mūsų šalies ekonomika pastaraisiais metais pakankamai gerai atlaikė ir pandemijos, ir karo Ukrainoje sukeltus iššūkius bei fiksavo rekordinį augimą. Galima sakyti, kad dabar yra savotiškas balansas. Taip, bendrojo vidaus produkto nuosmukis pirmajame ketvirtyje yra vienas iš ženklų, rodančių, kad kelerius metus trukęs itin spartus ekonomikos augimas stabtelėjo. Tą labiau sąlygoja su itin brangusiais energetiniais ištekliais susijusios gamybos sulėtėjimas, tuo tarpu kitose srityse, ypač aukštosiose technologijose, pakilimas tebėra jaučiamas. Kol kas sunku pasakyti, kaip įvykiai judės toliau, tačiau dabartinė šalies ekonominė situacija tikrai nerodo visą apimančios ekonominės krizės požymių. 

– Esate Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitečio narys. Regis, pasaulio milžinės neturi vieningos nuomonės dėl dirbtinio intelekto įsileidimo į kasdieninį gyvenimą. Kur jūs dirbtiniam intelektui brauktumėte raudoną liniją? Pats dažnai naudojatės Chat GPT?

– Akivaizdu, kad sparčiai besivystančios technologijos kol kas smarkiai aplenkia reguliavimą, kuris šiuo atveju yra labai svarbus. Manau, kad dabar vienas iš prioritetų yra rasti būdų ne stabdyti, riboti, o tinkamai apibrėžti, reglamentuoti šią sferą – nepalikti jos savieigai – galiausiai, pasiekti tinkamą balansą tarp pažangos ir galimų grėsmių. Nemažai naujausių technologijų naudojuosi, tačiau būtent Chat GPT dar neteko.

– Jums, Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos nariui, širdį turi glostyti Seimo sprendimas kartu su Prezidento rinkimais kitąmet surengti ir referendumą dėl dvigubos pilietybės. Galite apie tai traktatą parašyti, bet paaiškinkite trumpai ir aiškiai, kas laimės pavykus referendumui? 

– Pavykus referendumui, laimės ir Lietuvos valstybė, ir po visą pasaulį dėl pačių įvairiausių priežasčių išsibarstę, tačiau ryšio ir noro būti su gimtine nepraradę piliečiai. Esu įsitikinęs, kad dvigubos pilietybės įteisinimas referendume sustiprins ir Lietuvos saugumą bei atsparumą grėsmėms ateityje, o Lietuva sukurs tvarų, glaudų ryšį su tais darbingais, gabiais, patriotiškais Lietuvos Respublikos piliečiais, kurie išvyko iš Lietuvos po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. Dabar svarbiausia, kad žmonės apskritai ateitų pareikšti savo pozicijos šiuo klausimu. Per praėjusį referendumą pritrūko būtent to: ne pritariančių už dvigubą pilietybę balsų, nors jų buvo gerokai daugiau nei pakankamai, bet pačių atėjusiųjų balsuoti. Šioje situacijoje kiekvienas pilietiškai mąstantis gyventojas turėtų tapti savotišku aktyvesnio dalyvavimo referendume ambasadoriumi, juo labiau, kad balsavimas bus rengiamas kartu su prezidento rinkimais.

– Lietuva per paskutinius beveik trejus metus įsileido virš 100 tūkstančių ukrainiečių, rusų ir baltarusių. Didžioji dauguma jų kalba rusiškai. Ar neužlipsime ant grėblio – siekiame mažinti slaviškos kultūros įtaką, tačiau ji neišvengiamai didės, jei atvykėlių neintegruosime?

– Suprantama, kad nuo karo bėgantiems išmokti bendrauti lietuvių kalba prireiks laiko. Tinkama, veiksminga, įtrauki nuo represijų ir karo bėgančiųjų integracija į Lietuvos gyvenimą yra raktinis šios problemos sprendimo būdas. Valstybė taip pat turi sukurti labiau motyvuojančias sąlygas šalyje norintiems pasilikti pabėgėliams pramokti lietuvių kalbos, tai ypač aktualu aptarnavimo srityje dirbantiesiems žmonėms. Šiuo atveju ir darbdaviai, ir darbuotojai privalo suprasti, kad Lietuvoje lietuvių kalba yra ne užgaida, o būtinybė. Galiausiai, kalbos mokėjimas yra pagarba juos priėmusiai šaliai ir čia gyvenantiems žmonėms. 

– Seime esate laikinosios grupės „Žaliosios savivaldybės 2030“ pirmininkas. Kokias pajūrio savivaldybių žaliąsias iniciatyvas jūs išskirtumėte? Ko pasigendate?

– Prie Žaliųjų savivaldybių nacionalinio tinklo jau prisijungė daugiau nei 20 savivaldybių, tarp kurių yra Klaipėdos miesto ir Kretingos rajono savivaldybės. Šio tinklo viena iš pagrindinių užduočių yra visapusiškai tarpusavyje bendradarbiauti, siekiant užtikrinti ambicingą idėją, jog Lietuvoje bent penkios savivaldybės iki 2030 metų taptų klimatui neutraliomis. Užsibrėžtas nemažas tikslas, dėl to Vyriausybės dėmesys ir parama savivaldybėms, kurios nori siekti klimato neutralumo, yra kritiškai svarbus.

– Jūs taip pat – laikinosios Bendradarbiavimo su Lietuvos jaunimo organizacijų taryba grupės Seime pirmininkas. Statistika aiškiai byloja, kad rekordiškai mažai jaunimo nori dalyvauti politikoje. Jus tai neramina? 

– Esama teisinė bazė tapti Seimo nariu nuo 21 metų, o savivaldybių – nuo 18-kos, kurią mes, liberalai, įgyvendinome šioje kadencijoje, suteikia visas galimybes jauniems žmonėms aktyviai įsitraukti ir dalyvauti politikoje. Kiek tas noras yra subrendęs, nuoširdus ir tikras, priklauso nuo pačių jaunuolių. Praktika rodo, kad į politiką dažniausiai patenka jauni žmonės, aktyviai besireiškiantys įvairių nevyriausybinių organizacijų veikloje, todėl dar ženklesnį jaunimo įsitraukimą į politinę veiklą siečiau su didesne valstybės parama šioms visuomeninėms organizacijoms bei judėjimams.

– Seime esate subūrę krepšinio komandą. Kaip sekasi žaisti kartu su Seimo nariais iš skirtingų frakcijų?

– Nepaisant to, kad krepšinio komanda suburta iš valdančiosios daugumos ir opozicijos parlamentarų, kai turime bendrą tikslą, galime susivienyti, siekti ir iškovoti pergales. Lankomės skirtingose savivaldybėse ir rungtyniaujame prieš vietos krepšinio komandas. Buvome ir Palangoje, tačiau šį kartą palangiškių komandai nusileidome. Tai buvo puiki treniruotė prieš krepšinio turnyrą su Estijos ir Latvijos parlamentų narių komandomis, kuriame iškovojome Baltijos Asamblėjos taurę.