Antrąjį močiučių restoraną atidaręs virtuvės šefas Galvonas: sėkmės paslaptis – Palanga

Kol vieni maitinimo įstaigų atstovai kalba apie sudėtingus laikus, apyvartinių lėšų trūkumą ir net gresiančius bankrotus, kiti įžvelgia plėtros galimybę. Bendrovės „Roko virtuvė“ įkūrėjas ir restoranų savininkas Rokas Galvonas šį sezoną atidarė antrąjį restoraną „Močiučių rezidencija“ Palangoje. Apie restoranų verslą ir tai, kuo gyvena maitinimo sektorius kurorte – „Delfi“ interviu su virtuvės šefu ir verslininku R. Galvonu.

„Močiučių restoranas“ Palangoje atidarytas 2023 metų pavasarį, o šių metų gegužės pradžioje kurorte atidarytas ir antrasis restoranas-muziejus „Močiučių rezidencija“. 

J. Basanavičiaus gatvėje duris atvėręs restoranas siūlo ne tik lietuviškų patiekalų meniu, bet ir muzikinius pasirodymus, šokius bei kulinarinio paveldo muziejaus ekspozicijas. 

Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, belaukiant valgių, restorano-muziejaus lankytojai galės pasižvalgyti po apatiniame aukšte įrengtą senųjų lietuviškų buities reikmenų ekspoziciją „Močiučių raštai“, antrajame žavingo pastato aukšte įkurdintą porceliano, stiklo indų ir įvairių serviravimo reikmenų kolekciją.

Vienu metu šiame restorane galės viešėti iki 400 žmonių.

„Išsipildė mano svajonė! Matydamas prie „Močiučių restorano“ susidarančias eiles, jau ilgai norėjau pakviesti lankytojus į erdvų, jaukų ir ypatingą restoraną pačioje svarbiausioje pajūrio arterijoje, kad dar daugiau žmonių galėtų pasimėgauti močiučių šiluma“, – atidarymo metu teigė verslininkas. 

Daugiau nei 300 km pas anūką senelio „Volga“ atvažiavo ir R. Galvono močiutė, padovanojusi šį automobilį.

R. Galvonas šiuo metu valdo penkis restoranus: du Palangoje, Krikštėnų dvare (Ukmergės r.), automagistralėje Vilnius–Panevėžys ir Anykščiuose. 

Stebi, kaip pasikeitė Palanga 

Kalbėdamas su portalu „Delfi“, R. Galvonas patikino, kad sėkmės paslaptis, kodėl gali plėstis – pati Palanga. 

„Sėkmės paslaptis tikriausiai yra tame, kad esame kurorte. Ten, kur žmonių yra tikrai nemažai. Ar žiema, ar vasara – Palanga tapo pačiu iš savęs išskirtiniu miestu ir dėl to visus metus yra atostogaujančių žmonių, daug kas prisipirko nekilnojamojo turto, žmonės važiuoja praleisti savaitgalius. Ir tai tikrai jaučiasi – žmonių Palangoje yra ir ji tapo gyva, tikrai labai atsigavusi“, – teigė verslininkas.

Būtent todėl abu Palangoje įkurti restoranai veiks tiek šiltuoju, tiek šaltuoju metų laiku.

Anot pašnekovo, pats miestas vietiniams ir svečiams siūlo daug renginių, spektaklių ar koncertų, tad galima užsukti ne tik pavalgyti, bet ir užsiimti kultūrine veikla. „Kuo miestas yra gyvesnis, tuo verslams yra lengviau“, – pridūrė jis. 

R. Galvono restoranuose, kaip minėta, taip pat lankytojai gali ne tik pavalgyti, bet ir įsitraukti į edukacijas, pasiklausyti tradicinės muzikos ar stebėti šokių pasirodymus. 

„Aš vadovaujuosi posakiu, kad duok žmogui duonos, žaidimų, pramogų, vandens ir viskas bus gerai. Laikausi tokios ideologijos ir manau, kad apie tai viskas ir turėtų būti, nes jeigu aš žiūrėčiau, kaip iš žmogaus tik paimti pinigus ir kaip išspausti paskutinius centus, tai šiais laikais žmonės nėra kvaili, tikrai jaučia.

Todėl vadovaujuosi tuo, kad geriau kokybiškai, mažiau uždirbti, bet kad visiems būtų gerai. Nereikia norėti uždirbti greitai ir daug“, – mintimi pasidalijo jis. 

Restoranų savininkas apžvelgė ir maisto kainas. Kaip patikino, šios yra vienos mažesnių rinkoje. Tiesa, praėjusiais metais dėl išaugusių energetinių išteklių kainų, darbo užmokesčio, infliacijos ir kitų veiksnių kainas turėjo pakelti ženkliau, tačiau šiemet jas pakėlė, kaip pats sakė, minimaliai.

Restorano meniu dienos sriubą galima rasti už 3,9 Eur, už šaltibarščius čia prašoma 5,9 Eur, o už žuvienę kaina kyla iki 7,9 Eur. 

Pusryčių patiekalas vienam žmogui kainuoja iki 9 Eur: nuo lietinių, varškėtukų ar keptų kiaušinių su šonine. Apie 10 Eur kainuoja ir didžioji dalis užkandžių, greičiau paruošiamų patiekalų.

Pagrindinių patiekalų kainos svyruoja nuo 4,5 Eur (vienas cepelinas) iki 24,9 Eur (brandintas jautienos steikas), tačiau dauguma patiekalų kainuoja apie 15 Eur. 

Didžiausi iššūkiai – kylančios kainos ir darbuotojų paieška 

Nors džiaugiamasi suaktyvėjusiais žmonių srautais ir atgyjančia Palanga, susiduriama ir su iššūkiais. 

„Kaip ir kasmet, pagrindiniai iššūkiai yra darbuotojai ir žmonės, bet manau, kad rinka jau susinormalizuos. Dabar laikotarpis, pripažįstu, yra žiauriai sudėtingas ir labai labai sunkus, bet aš jau dešimt metų dirbu maitinime ir per tiek metų, kiek dirbau, tokių laikų dar nėra buvę“, – įžvalga pasidalijo pašnekovas.

Verslo marža nuo patiekalų yra nedidelė, sako jis: „Negaliu užkelti tiek kainų, kad žmonės negalėtų įpirkti, nebegalėtų sau leisti ateiti ar ateitų pavalgyti tik vieną kartą per 4–5 dienų atostogas. Geriau, kad žmogus ateitų pavalgyti keletą kartų.“

Taip pat kartais motyvuotų ir tinkamų darbuotojų tenka ieškoti mėnesiais, nors jiems siūlomas apgyvendinimas ir kitos naudos. 

R. Galvonas paklaustas, ar iš tiesų Palangoje veikiančiuose restoranuose – „Močiučių restoranas“ ir „Močiučių rezidencija“ – dirba tik močiutės, jis atsakė, kad čia jau yra dirbančių ir jaunimo bei jų anūkų. Iš viso dviejuose restoranuose Palangoje dirba 25–30 žmonės. 

Pasak restoranų įkūrėjo ir savininko, močiutės čia dirba ištisus metus: vienos gyvena Palangoje, kitos Kretingoje, Klaipėdoje, Salantuose ir kituose aplinkui esančiuose miesteliuose. „Visos yra tikros žemaitės“, – juokėsi pašnekovas. 

„Yra jaunimo, yra ir anūkių, kurios močiutėms padeda tvarkytis. Mano mintis tokia ir buvo, kad močiučių nenuvargintume ir joms būtų kaip užsiėmimas ir veikla, nes niekas geriau nemoka priimti žmogaus, jo aptarnauti ar jį pašnekinti, jei ne močiutės.

Močiutės visada moka pašnekinti žmogų, o jau anūkės padaro visą „juodą darbą“, kai reikia žmogų aptarnauti, nunešti, parnešti ar išplauti. Bet ir virtuvėje dirba daug močiučių“, – pasakojo idėjos sumanytojas. 

Tačiau restoranų verslas nėra vienintelė R. Galvono veikla, jis taip pat turi internetinę parduotuvę, ruošia maisto užsakymus šventėms ar rengia stovyklas. Kaip patikino verslininkas, pats save laiko darboholiku, tačiau tokį darbą myli ir tuo gyvena, nors dėl darbo specifikos tenka gyventi automobilyje. 

„Aš nuo vaikystės labai mėgstu priiminėti svečius, mane žavi žmonių grįžtamasis ryšys. „Močiučių restoranas“, „Močiučių rezidencija“ tuo ir išskirtiniai, nes turime labai daug gyvo bendravimo su žmonėmis. Man tai yra labai svarbu, bet man patinka su visais pabendrauti, pašnekėti. Būna, kad po visos dienos jau nebepavelki kojų, skauda nugarą, o kitą dieną vėl iš naujo.

Maitinimo sektorius yra lyg sekta, įsitrauki ir kitaip nebemoki gyventi“, – pokalbį užbaigė virtuvės šefas ir verslininkas.

„Delfi“ verslo žurnalistė Lukrecija Giedraitytė