Ar atversime „Kupetą“ į vasaros parodų paviljoną?

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2012-11-29
Peržiūrėta
178
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Atskira salė būtų skirta etnokultūrai.
Atskira salė būtų skirta etnokultūrai.

Ar gali „Kupeta“ pravardžiuojamas Palangos vasaros parodų paviljonas, ateinančių metų vasarą mūsų miestui esant Lietuvos kultūros sostine, tapti centru, kuriame dvejus metus vyktų renginiai ir parodos, pristatyti palangiškiams ir svečiams Palangos miesto kultūros paveldą, etnokultūrą, meną ir kūrybines asmenybes? Fotomenininkas Adas Sendrauskas teigia: gali! 

Kultūros sostinėje pasigedo Palangos
Praėjusią savaitę Palangoje ir ne tik joje žinomas fotomenininkas, asociacijos „Fotobienalė LT“ įkūrėjas ir vadovas Adas Sendrauskas Palangos viešojoje bibliotekoje pirmąkart pristatė projektą „Atgijęs 2013 m. Palangos vasaros parodų paviljonas”. Projektus Lietuvoje bei užsienio šalyse sėkmingai įgyvendinantis, ir turintis daug patirties – ką įrodo paskutinieji projektai: kas du metus Plungėje vykstanti fotobienalė, kurios metu eksponuojama iki 1 500 darbų, sukurtų 200 fotomenininkų iš įvairiausių šalių, bei projektas su Palangos miestu partneriu Bergenu Riugeno saloje, kuris lėmė, kad šis Vokietijos miestas buvo apdovanotas Europos Sąjungos vėliava už kultūrinių ryšių plėtrą, - fotomenininkas sakė, jog dar nuo 2009-ųjų, kai buvo sužinota, jog Palanga 2013 metais taps Lietuvos kultūros sostine, domėjosi, kaip vyksta pasirengimas šiam svarbiam Palangai projektui.
„Negalima sakyti, kad laimėjęs projektas yra blogas. Tačiau – be to, kad vaikšto legendos, jog jį kūrė Pretendentų į Lietuvos kultūros sostinę paraiškas vertinusios komisijos pirmininkas, kultūros istorikas Vytautas Balčiūnas, jis labiau orientuotas į „atvežtinę“ kultūrą. O kur Palanga, kur jos etnokultūra, menininkai ir kultūrininkai?“ - uždavė klausimą A.Sendrauskas.
Pasak jo – o tam pritarė ir į pristatymą susirinkę Palangos meno ir kultūros žmonių atstovai, – gali būti, jog viena to priežasčių – ta, kad palangiškiai tiesiog neturi erdvės, kur galėtų prisistatyti ir pristatyti save Kultūros sostinės svečiams.

Vertėtų atkurti parodų paviljoną
„Kokias erdves mes turime? Biblioteką, A,Mončio namus-muziejų bei kultūros centrą „Ramybė“, - vardijo fotomenininkas, pridūręs, jog kartu su „Ramybe“ yra pateikęs paraišką dėl Lietuvos fotografijos grandų parodų organizavimo Kultūros sostinės projekto rėmuose. – Bet juk mes turime šviesios atminties A.Čepio kurtąjį Vasaros parodų paviljoną. Ačiū Dievui, kad jis toli nuo centro – nesudegė... Tiesa, vyko architektūrinis konkursas, yra išrinktas vadinamosios „Kupetos“ rekonstrukcijos – o tikriau, visiško jos perstatymo – projektas – nugalėtojas, tačiau visiškai neaišku, kada ir ar apskritai bus galima šį projektą įgyvendinti. Tad gal vertėtų bendromis jėgomis atgaivinti tai, ką turime? Kadangi mane kartais pavadina didžiausiu svajotoju, leidau sau pasvajoti ir jums parodyti, kaip, mano nuomone, būtų galima tai padaryti. O mintis realizavo ir vizualizacijas sukūrė „Fotocentro“ darbuotoja Gintarė Grišmanauskaitė“.
Prieš pereidamas prie projekto pristatymo A.Sendrauskas priminė, ko dabar esama senajame paviljone, kurį Lietuvos architektai norėtų įtraukti į saugotinų pastatų sąrašą. 2 000 kv.m pastate šiuo metu vasaromis veikia R.Savicko dailės galerija, savo projektus čia rengė judėjimas „Antilochai“, kuriame tokie garsūs kultūros žmonės, kaip Rolandas Rastauskas, Remigijus Treigys, Meilė Sposmanytė, Mindaugas Špokauskas. Čia – geroji pusė.
„Įėjus į paviljoną toks įspūdis, kad laikas sustojo. Iki tiek sustojo, kad čia galima rasti dar iš realybės šou „Baras“ laikų likusias lovas su čiužiniais ir patalyne. Net šlepetes kažkieno pamirštas mačiau. Sustojęs laikas ir kiemelyje, kuriame būta gražaus baseinėlio su fontanu, kurį atkurti galėtų padėti prie jo kūrimo prisidėjęs Vitalis Litvaitis. Dabar visas šis grožis uždengtas lentomis, kurių būklė tokia, kad išleistuves čia šventusių moksleivių auklėtoja sugebėjo įlūžti tiesiai į baseinėlį. Pakeisti šią dangą brangu ir praktiškai neverta – geriau atkurti patį kiemelį ir įrengti čia erdvę skulptūrų ekspozicijai. Esu įsitikinęs, kad čia puikiai žiūrėtųsi kitąmet jubiliejų švęsiančio Alberto Žulkaus skulptūros“, - užsidegęs pasakojo A.Sendrauskas.

Kelios ekspozicijos
Fotomenininko įsitikinimu, atgaivintojo objekto nevertėtų paversti parodų paviljonu su keičiamomis ekspozicijomis. Esą tai pavojinga, nes nežinia, ar atsiras ką rodyti didžiulėse erdvėse. Jis siūlo čia kurti kažką panašaus į kraštotyros muziejaus prototipą, kur būtų lyg apibendrinama visa Palangos kultūra. Ir surengė virtualią ekskursiją po galimas ekspozicijas.
Pagrindinį įėjimą į Vasaros parodų paviljoną A.Sendrauskas mato iš S.Daukanto g. pusės. Čia esančioje pirmojoje salėje būtų galima įkurdinti istorijos ir archeologijos ekspoziciją. Pasak fotomenininko, vien Mikelio Balčio surinktų eksponatų užtektų visam muziejui. Be to, šioje salėje būtų galima eksponuoti tai, ką rado archeologas, akademikas Vladas Žulkus, surengti Jūračio Lechovičiaus povandeninių radinių fotografijų ekspoziciją. Vietos turėtų būti ir garsiosios Palangos krašto kraštotyrininkės Emilijos Adiklienės rinktiems eksponatams.
Antroje salėje, kur jau 12 metų veikia Savicko galerija, būtų galima rengti ne tik šio dailininko, bet ir kitų Lietuvos dailės klasikų Palangai skirtų darbų parodą. Už šios erdvės numatytas kampelis bibliotekai - skaityklai, kurioje galėtų būti leidinių ir audio bei video medžiagos apie Palangą.
Toliau eitų salė, skirta etnokultūrai. Joje būtų galima atkurti XVII – XVIII a. kuršių trobos interjerą. Už šios salės – erdvė, kurioje galėtų reikštis ir „Antilochai“, ir kiti tarpdisciplininių menų atstovai. Beje, R.Rastauskas teigiamai vertinąs siūlymus atgaivinti Vasaros parodų paviljoną ir net mąstąs, kad galėtų čia rengti literatūrinius muzikinius vakarus kartu su avangardinio džiazo atlikėjo Arkadijumi Gotesmanu ir kitais žinomais rašytojais.
Pati didžiausia 250 kv.m ploto salė būtų skirta Palangos dailei: grafikai, tapybai, skulptūrai. Čia galėtų būti ir nuolatinė ekspozicija, ir keičiamų parodų – ko patys palangiškiai pageidautų.

Atsidarytų birželį
Ir ko gi reikėtų, kad šis projektas taptų realybe?
Pasak A.Sendrausko, „Fotobienalė LT“ yra pateikusi paraišką Kultūros rėmimo fondui dėl paramos projektui. Tikimasi gauti 27 tūkst. Lt, apie 10 tūkst. Lt jau yra pažadėję galimi rėmėjai. Fotomenininkas tikisi, kad miesto Taryba taip pat pritars Vasaros parodų paviljono atgaivinimui ir prisidės 24 tūkst. Lt suma. Nebūtinai „grynais pinigais“ – prisidėti būtų galima ir darbais už atitinkamas pinigų sumas, tarkim, kad komunalininkai išgabentų šiukšles.
„Jeigu gautume Tarybos pritarimą, realu viską sutvarkyti iki gegužės mėnesio. Juolab kad jau esama savanorių, kurie mums padėtų: pavyzdžiui, prie kiemelio atkūrimo ir gražinimo mielai žada prisidėti Lietuvai gražinti draugijos Palangos skyrius, kuriam vadovauja Nijolė Steponavičiūtė. Birželio pirmąją galėtume atidaryti atgaivintą Palangos vasaros parodų paviljoną – tai būtų Palangos moksleivių šventė“, – sumanymais dalijosi A. Sendrauskas.
Beje, paviljonas veiktų ne tik 2013-aisiais, kai Palanga bus Lietuvos kultūros sostinė – tik metams rengti projektą nėra protinga.
„Planuotume 2014 metais surengti Palangos miestų – partnerių kultūros ir meno parodų pristatymus. Jų parengimui lėšų prašytume iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

Kultūrininkai būtų „už“
„Manau, kad Palangoje nerastume nė vieno kultūrininko, kuris būtų prieš Vasaros parodų paviljono atgaivinimą. Visi būtų „už“, - paklaustas apie A.Sendrausko išsakytą idėją atsakė Kultūros skyriaus vedėjas Vygantas Rekašius.
Pasak vedėjo, pats sumanymas, vizija esanti ir gera, ir graži. Kol kas pasigendama detalesnio plano, kaip visa tai būtų galima įgyvendinti.
„Minčių gaivinti vadinamąją „Kupetą“ buvo daug – nuo nuolat veikiančių amatininkų dirbtuvių iki parodų rengimo. Tačiau visos idėjos atsiremdavo į lėšų stygių. Būtų labai gaila, jei ir šį kartą taip atsitiktų. Tad Savivaldybei ir miesto Tarybai, jeigu būtų parengtas detalus planas, kaip šią gražią idėją paversti „kūnu“, reikėtų apsispręsti dėl lėšų skyrimo“, - sakė V.Rekašius.
Kultūros skyriaus vedėjui V.Rekašiui pritarė ir Kultūros centro direktoriaus pavaduotojas, miesto Tarybos narys Nerijus Stasiulis, taip pat minėjęs, kad iki šiol buvę bandymai gaivinti „Kupetą“ – iki triskart skelbtų jos nuomos konkursų – nieko gero nedavė. Paskutinį kartą net nebuvo besidominčių nuomos sąlygomis – gal todėl, kad verslui neapsimoka nuomotis „valstybinėmis“ kainomis.
„Aš projekte „Atgijęs 2013 m. Palangos vasaros parodų paviljonas” matau kelis pliusus: po jo vėliava galėtų susivienyti Palangos kūrėjai, istorikai, etnokultūros puoselėtojai, ir galbūt ne tik Kultūros sostinės metais. Atgaivinus „Kupetą“ būtų išspręsta parodų erdvių Palangoje bėda – dabar matome, kad Savivaldybės žinioje esančių bibliotekos ir A.Mončio muziejaus ne tik kad neužtenka – kitąmet ten tiesiog anšlagai, ir Kultūros sostinė jaučia tokių erdvių deficitą. Be to, išsispręstų ir pačios „Kupetos“ problema“, - vardijo N.Stasiulis.
Jis sakė, jog dabar laukiąs konkretaus galimų darbų plano su Kultūros sostinei tinkamo turinio pristatymu bei „įrodymų“, jog Palangos kultūros ir meno žmonės tikrai vienijasi. Tada būtų galima pagalvoti apie juridinių dalykų sprendimą, nuo kurių iš dalies priklausytų ir galimas finansavimas.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Prezidentine vila vadinama „Auska“ netukus gali tapti Palangos nuosavybe. Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus sako, kad džiūgauti ar aktyviai planuoti darbus, kuo taps šis legendinis pastatas, dar ankstoka, visgi išdrįso pasvarstyti, kaip jis galėtų tapti matomas visuomenei. Iki kitų metų išskirtine vila dar gali mėgautis poilsiautojai, tačiau ateityje...


„Palangos tiltas“ tęsia straipsnių ciklą-apžvalgą apie vasaros sezoną. Palangos turizmo informacijos centro darbuotojai tikriausiai susiduria su didžiausia turistų įvairove Palangoje vasaros metu. Centro vadovė Rasa Kmitienė „Palangos tiltui“, tęsiančiam apžvalgą apie praėjusios vasaros sezoną, pasakojo, jog turistų sulaukta iš įvairiausių pasaulio...


Penktadienį Vasaros parodų paviljone atidaryta pirmoji asociacijos Fotobienalė.LT surengta ciklo „Fotografiniai pasakojimai“ paroda, skirta analoginei fotografijai. Jos metu pristatyta pirmoji Lietuvos analogines fotografijos asociacijos (LAFA) fotoparoda bei senų fotoaparatų ekspozicija. O kad parodos lankytojai patys pamatytų, kaip gimsta ne skaitmeniniais fotoaparatais...


Iš letargo žadinamas vasaros parodų paviljonas

Vitalius Bernardas LITVAITIS, 2014 06 30 | Rubrika: Nuomonės

Vasaros parodų paviljonas – architekto Albino Čepio kūrinys, įtūpęs uragano padarytoje erdvėje S. Daukanto bei S. Dariaus ir S. Girėno gatvių sankirtoje, praeityje menantis įdomias ir reikšmingas, garsinusias Palangą ne tik Lietuvoje, parodas.


  Dešimt metų miesto savivaldybės Taryboje besidarbuojąs ir beveik trejus metus mero duonos „ragavęs“ Remigijus Alvydas Kirstukas pripažįsta dabartinio miesto mero, konservatoriaus Šarūno Vaitkaus pasiekimus. Bet paklaustas, kas jam trukdė, stovint prie miesto vairo daugiau nuveikti jo labui, R. A. Kirstukas teisinosi, kad esą labai svarbu, vadovaujant miestui...


Sekmadienį buvusiame vasaros parodų paviljone atidaryta tarptautinio projekto, kuriame dalyvavo Šveicarijos ir Lietuvos menininkai, „Kintančios teritorijos“ paroda, kurią visą spalio mėnesį bus galima apžiūrėti savaitgaliais, pabandė pakeisti ir bent kiek atgaivinti šią pusiau mirusią kultūrinę erdvę.


„Palanga – Lietuvos kultūros sostinė 2013 turi visas galimybes parengti Kultūros plėtros programos viziją ir, sukūrusi didžiulį bendradarbiavimo tinklą, jungiantį savivaldybės, biudžetines įstaigas, viešąjį ir verslo sektorių, nuoširdžiai ir nuosekliai dirbdama šiuos ir ateinančius metus, 2017-aisiais pateikti savo kandidatūrą tapti Europos kultūros sostine...


Vasaros parodų paviljonui vėl ieškoma nuomininko

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 01 17 | Rubrika: Miestas

Kelinti metai stovintis triūštantis Palangos vasaros parodų paviljonas, nepelnytai pravardžiuojamas „Kupeta“, vėl ieško galimų šeimininkų. Viešo nuomos konkurso komisija paskelbė Kultūros centro patikėjimo teise valdomų negyvenamųjų patalpų, esančių S.Daukanto g. 24, Palangoje, nuomos konkursą. Iki šiol skelbtieji konkursai jokių rezultatų nedavė.


Ar gali „Kupeta“ pravardžiuojamas Palangos vasaros parodų paviljonas, ateinančių metų vasarą mūsų miestui esant Lietuvos kultūros sostine, tapti centru, kuriame dvejus metus vyktų renginiai ir parodos, pristatyti palangiškiams ir svečiams Palangos miesto kultūros paveldą, etnokultūrą, meną ir kūrybines asmenybes? Fotomenininkas Adas Sendrauskas teigia: gali! 


Sienoje - mero palinkėjimas palangiškiams ir miesto svečiams

"Palangos tilto" informacija, 2011 12 30 | Rubrika: Miestas

Palangoje atidaryta „Linkiu“ siena bei šviesos spektaklis ant kurhauzo sienų – šventiniai kurorto renginiai, kurie šiemet skiriami besikeičiančiam kurorto veidui.     Palangos meras Šarūnas Vaitkus trečiadienį, gruodžio 28 dieną, J.Basanavičiaus gatvėje įkurdintoje „Linkiu“ sienoje palangiškiams...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius