Palangos reabilitacijos centras „Pušynas“ bus likviduotos, o jo turtas perduotas Turto bankui. Ar„Pušyno“ vietoje neatsiras „savųjų“ kotedžiukai?

Vidaus reikalų ministerija (VRM) paskelbė trečiadienį, gruodžio 1 d., kad Palangos reabilitacijos centras „Pušynas“, kaip ir kai kurios kitos VRM valdomos įstaigos, bus likviduotos, o jo turtas perduotas Turto bankui. „Ministerijos rūpestis ir atsakomybė yra pareigūnų sveikata, o ne poilsio namų administravimas,“– teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Kaip rašė „Palangos tiltas“, Palangos poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“, kurio steigėjas yra Vidaus reikalų ministerija (VRM), kaip ir kitos šalyje pareigūnų reabilitacijos įstaigos, priverstos ieškotis komercinių ligonių, kad galėtų išsilaikyti. 

Bet kas paneigs, kad dėl lėšų trūkumo joms užsidarius arba/ir pakeitus statusą, jos nebus išparduotos? Ar jų vietoje neatsiras privačių statytojų kotedžiukai?

Dėl to ypač nuogąstauja Algirdas Stončaitis, buvęs Sauliaus Skvernelio Vyriausybės kancleris, Seimo narys, kuris savo Facebook (Meta) paskyroje praėjusią savaitę pranešė, kad šiuo metu VRM Medicinos centro Trakų filiale, Palangos „Pušyne“ ir Druskininkuose įsikūrusiame valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centre „Dainava“ (toliau – Reabilitacijos įstaigos) pareigūnai sudaro viso labo tik apie 25 procentus visų reabilitacijos paslaugas gaunančių asmenų. 

„Tokia situacija susidarė dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) vadovų požiūrio neskirti reikiamo finansavimo pareigūnų reabilitacijai. Vien poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ yra pajėgus kasmet suteikti reabilitacijos kursą 3000 statutinių pareigūnų, tačiau VRM kasmet skiria lėšas viso labo tik apie 150 pareigūnų reabilitacijai,“ – sako A. Stončaitis.

Anot jo, paminėtina, kad jau šiandien Palangos „Pušyne“  pagal skiriamą VRM finansavimą reabilitacijos paslaugoms gauti yra užsirezervavę 228 pareigūnai, o 155 pareigūnai, turintys siuntimus reabilitacijai, šias paslaugas rezervavosi ir turės galimybę gauti tik 2023 metais.

„Ar pareigūnai nenusipelno? Ar valstybė neišgali? Ar Vidaus reikalų ministrei griauti esamą galimybę pareigūnams gauti reabilitacijos paslaugas yra racionalus sprendimas? Ar toks sprendimas nėra viso labo žaidimas interesais, kai norima saviems sudaryti galimybes privatizuoti patraukliose vietose esamas Reabilitacijos įstaigas? Ar jau pamiršome, kad būtent visi VRM pavaldūs pareigūnai užtikrino Lietuvoje paskelbto karantino dėl COVID-19 ligos ribojimų kontrolę? Ar nematome visų pareigūnų alinančio darbo prie Valstybės sienos, Gerbiama Premjere, ar naikinimas ir griovimas yra Jūsų kelias?“ – retoriškai klausia Seimo narys. 

Pasak jį, vidaus statutinė tarnyba – tai pareigūnų pastovus stresas, kurį sąlygoja visuomeninio statuso, sistemingos ir pastovios rizikos, pasiaukojimo visuomenei reikalaujantis darbo pobūdis, kasdieninių kontaktų su situacijomis, keliančiomis didžiulę psichologinę įtampą, stresas, didesnės nei įprastai, kartais mirtinos, traumos. 

„Net ir užbaigę vidaus tarnybą ir išėję į pensiją, pareigūnai jaučia socialinę atskirtį ir yra labiau socialiai pažeidžiami. Paminėti vidaus tarnybos socialiniai padariniai įtakoja ir pareigūnų šeimas, ypač vaikus,“ – pastebi A. Stončaitis.

„Dėl šių socialinių padarinių pareigūnams praktiškai visame pasaulyje teikiamos atitinkamos socialinės garantijos. Dėl finansavimo trūkumo pasinaudoti minėtų reabilitacijos įstaigų siūlomomis paslaugomis dažnai pareigūnams reabilitacija suteikiama tik po poros metų. Manytina, kad priėmus sprendimą pareigūną siųsti medicininei reabilitacijai, ji turėtų būti suteikiama kaip įmanoma greičiau, kitu atveju ji netenka prasmės,“ – sako S. Skvernelio Vyriausybės kancleris.

Anot jo, šiandien, be jokių papildomų investicijų į minėtų reabilitacijos įstaigų infrastruktūrą, yra visos galimybės su minimaliais resursais užtikrinti, kad bent kas 4-5 metus visi vidaus sistemos pareigūnai turėtų galimybę gauti reabilitacijos kursą minėtose reabilitacijos įstaigose. 

„Deja, dabar šios reabilitacijos įstaigos priverstos ieškoti komercinių ligonių, kad galėtų išsilaikyti,“ – pabrėžia A. Stončaitis.

Jo kritikos strėlės sminga į premjerę Ingridą Šimonytę.

„Gerbiama premjere, ar naikinimas ir griovimas yra jūsų kelias? Ir labai ciniškai skamba jūsų atsakymas į mano paklausimą: „Aš moku skaičiuoti ir kiek tų pareigūnų tose reabilitacijos įstaigose...“Jų, gerbiama premjere, yra tiek, kiek skiriate finansavimo....kuris atrodo tiesiog varganai,“ – sako A. Stončaitis.

„Mano siūlymas labai paprastas – be cento į infrastruktūrą su 4-5 milijonais eurų kasmet padėkime pareigūnams. Ar jie to nenusipelno? Ar tikrai geriau galimai  saviškiams parduoti patrauklias vietas Palangoje, Druskininkuose, Trakuose? Neapgaudinėkime pareigūnų, kad neva jie gali reabilitacijos paslaugas pirkti rinkoje,“ – sako jis.

Jis siūlo priimti sprendimą skirti lėšų Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų reabilitacijos paslaugų teikimo užtikrinimui, pilnai tenkinant šių paslaugų teikimo poreikį medicininės reabilitacijos, prevencinės, psichologinės reabilitacijos, sveikatos grąžinamojo ir kitose reabilitacijos paslaugų srityse.

Parengus straipsnį, VRM Strateginės komunikacijos skyrius išplatino pareiškimą, kuris, be kita ko, sako, kad reabilitacijos centras „Pušynas“ bus likviduotos, o jo turtas perduotas Turto bankui.

VRM sako, kad VšĮ Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmai, VšĮ valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centras „Dainava“ ir VšĮ VRM Poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ bus likviduotos, o jų turtas perduotas Turto bankui. Kartu su pareigūnų bendruomene per 2022 m. bus parengtas profesinių ligų prevencijos ir reabilitacijos paslaugų teikimo modelis, kuris atlieps pareigūnų poreikį laiku gauti aukščiausios kokybės paslaugas. Planuojama didinti finansavimą pareigūnų reabilitacijos paslaugoms ir siekti, jog jų kasmet gautų bent 10 proc. pareigūnų.

„Nepriimtina, kad pareigūnai paskirtos reabilitacijos turi laukti trejus metus. Iki šiol gajos nomenklatūrinės tradicijos stabdo pokyčius ir mažina reabilitacijos paslaugų prieinamumą pareigūnams. Ministerijos rūpestis ir atsakomybė yra pareigūnų sveikata, o ne poilsio namų administravimas. Reabilitacijos paslaugos pareigūnams turi būti prieinamos skaidriai, greitai ir kokybiškai“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Pasak ministrės, VRM priklausančios sanatorijos gyvena iš komercinės veiklos ir tik nedidelė dalis jų teikiamų paslaugų tenka VRM pareigūnams. Taigi šių sanatorijų paslaugos orientuotos į plačiosios visuomenės ir privilegijuotų asmenų, o ne į  pareigūnų poreikius. Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad 2020 metais „Pušyno“ reabilitacijos paslaugomis iš 15 tūkst. pareigūnų pasinaudojo vos 429 pareigūnai. Panaši ir „Dainavos“ situacija – čia praeitais metais reabilitacijos paslaugų suteikta 459 pareigūnams, o valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo paslaugų – vos 18 pareigūnų.

Peržiūros metu nustatyta, kad iš visų VRM pavaldžių įstaigų mažiausią dalį paslaugų vidaus reikalų sistemai suteikia Kultūros, pramogų ir sporto rūmai – 2021 metais nesudaryta nė viena sporto paslaugų arba kultūros srities sutartis. Minėtuose rūmuose dėl neapšiltintų pastato sienų susidaro dideli šildymo kaštai, todėl dar 2014 metais buvo atjungtas daugelio patalpų šildymas ir dabar veiklai ištisus metus naudojama tik apie 46 proc. pastato ploto.

VRM atsisako savininko teisių ir į nemokiu pripažintą VšĮ Bendrystės ir socialinių inovacijų centrą bei BĮ koncertinę įstaigą VRM Reprezentacinį pučiamųjų orkestrą. Bendrystės centro socialinės veiklos bus tęsiamos kitomis formomis, o Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia liks ir toliau pavaldi VRM. Reprezentacinis pučiamųjų orkestras nebus likviduojamas – jis grįš Policijos departamento žinion, iš kur istoriškai kildinamas. Orkestrui kasmet skiriami VRM asignavimai sudaro šiek tiek daugiau nei 0,5 mln. eurų. 

VRM nebūdingas paslaugas teikiančių įstaigų likvidavimo planą ministrė aptarė su minėtų įstaigų vadovais ir pareigūnų profesinėmis sąjungomis. Numatomiems pokyčiams įgyvendinti numatytas vienų metų pereinamasis laikotarpis. Vidaus reikalų sistemoje iš viso yra 38 pavaldžios įstaigos, veikiančios kaip atskiri juridiniai asmenys.