Ataskaita: Lietuvos žmonių su negalia padėtis vis dar neatitinka tarptautinių standartų

Palangos tiltas, 2023-05-18
Peržiūrėta
1164
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Gegužės 18 d. lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė susitiko su Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija. Susitikimo metu komisijos nariai (-ės) pristatė ataskaitą, kaip per pastaruosius ketverius metus Lietuvai sekėsi įgyvendinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją.

Progreso mažai

Komisija išanalizavo, kaip užtikrinamos žmonių su negalia teisės įgyvendinant 7 konvencijos straipsnius. Jos narių nuomone, nors Lietuvos institucijos deda pastangas atsižvelgti į tarptautinius įsipareigojimus, nė vienas iš straipsnių, reglamentuojančių lygybės ir nediskriminavimo, prieinamumo, lygybės prieš įstatymą, savarankiško gyvenimo, humanitarinių krizių, švietimo bei statistikos rinkimo sritis, nėra įgyvendinamas tinkamai. 

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje dirbanti teisininkė, komisijos narė Lina Cicėnaitė atkreipia dėmesį, kad ataskaitoje ne tik identifikuotos pagrindinės problemos, bet ir pateiktos rekomendacijos, kaip tinkamai užtikrinti žmonių su negalia teises. 

„Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija yra pamatinis dokumentas, paaiškinantis, kaip sukurti įtraukią ir žmogaus teisėmis grįstą sistemą. Lietuva konvenciją ratifikavo prieš 13 metų – apmaudu, kad kai kurios nuostatos ignoruojamos ar interpretuojamos itin paviršutiniškai. Vis tik, viliuosi, jog jau priimta „negalios reforma“ ir komisijos narių įdirbis paskatins itin reikalingus pokyčius“, – sako ji. 

Pagrindiniai siūlymai 

Atsakingoms institucijoms ir organizacijoms komisija rekomenduoja:  

Užtikrinti, kad paslaugų prieinamumas taptų prioritetu ir nacionaliniu, ir savivaldos lygmeniu. Tiek fizinė, tiek informacinė erdvė dažnai vis dar yra neprieinama žmonėms su įvairia negalia. Prieinamumas pirmiausia suprantamas kaip aplinkos pritaikymas – vadovaujantis tokiu požiūriu asmenys su intelekto ar psichosocialine negalia lieka „už borto“. Taigi, siūloma stiprinti paslaugų prieinamumą atsižvelgiant į skirtingus žmonių su negalia poreikius. 

Skatinti žmonių su negalia įtrauktį į darbo rinką. Tinkamų darbo sąlygų nesudarymas yra laikytinas diskriminacija. Valstybės institucijos ir darbdavių organizacijos turėtų šviesti ir motyvuoti darbovietes, kad jos, atsižvelgdamos į esamus resursus, imtųsi priemonių pritaikyti darbo sąlygas žmonėms su negalia. 

Užtikrinti, kad nelaimių ir pavojaus atveju žmonės su negalia galėtų išsikviesti pagalbą / būtų tinkamai informuojami,ką daryti ekstremalios situacijos metu. 112 programėlė, palengvinanti žmonių su klausos negalia galimybes išsikviesti skubiąją pagalbą, turėtų būti pritaikyta aklųjų bei silpnaregių, asmenų su intelekto ar psichosocialine negalia poreikiams arba reikėtų sukurti alternatyvą, kaip žmonės su negalia galėtų susiekti su pagalbos tarnybomis. Visuose ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose reikėtų numatyti, kaip tiksliai bus padedama žmonėms su įvairiomis negaliomis. 

Visiškai atsisakyti neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutų. Juos turėtų pakeisti efektyvus pagalbos priimant sprendimus modelis. 

Vykdant globos institucijų pertvarką, prioritetą teikti savarankiškam žmonių su negalia gyvenimui pritaikytame būste, kuriame teikiama asmeninė pagalba. Grupinio gyvenimo namai nėra laikomi tinkama vienintele alternatyva didelėms globos įstaigoms. Žmonėms su negalia turėtų būti sudarytos sąlygos pasirinkti, kur ir su kuo gyventi. 

Užtikrinti, kad visos mokyklos būtų pasiruošusios įgyvendinti įtraukųjį ugdymą. Fizinė ir informacinė aplinka turėtų būti prieinama visiems mokiniams (-ėms) su negalia, įstaigose turėtų dirbti pakankamai švietimo pagalbos specialistų (-čių), vertėtų didinti visuomenės sąmoningumą apie įtraukiojo ugdymo naudą. 

Sudaryti sąlygas vyresniems nei 21 metų amžiaus asmenims su sunkia negalia ugdytis nepriklausomai nuo jų negalios pobūdžio ir amžiaus. Sulaukę 21-erių (kai kuriais atvejais 23-ejų) asmenys su sunkia intelekto ar psichosocialine negalia nebegali lankyti ugdymo įstaigų – jų priežiūra ir užimtumas krenta ant šeimos narių pečių. 

Apibendrindama rekomendacijas, komisijos pirmininkė Kristina Dūdonytė pabrėžia, kad valstybė turėtų skirti didesnį dėmesį informacijos sisteminimui. „Žmonės su negalia yra labai įvairūs – skiriasi jų poreikiai bei galimybės. Tam, kad asmeninė pagalba ir įvairios paslaugos būtų teikiamos kokybiškai, privalu rinkti duomenis pagal žmonių lytį, amžių, negalios pobūdį bei gyvenamąją vietą. O svarbiausia – planuojant ir priimant sprendimus visada įtraukti pačią žmonių su negalia bendruomenę“, – teigia ji. 

2019–2023 metų Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisiją sudarė Kristina Dūdonytė, Vytautas Pivoras, Dalia Mikalauskaitė, Aidas Gudavičius, Lina Cicėnaitė. Šios komisijos kadencija baigsis liepos 1 d. Negalios bendruomenės ekspertai ir ekspertės kviečiami teikti savo kandidatūrą į naujai formuojamą komisijos sudėtį. 

Susitikime taip pat dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Neįgaliųjų reikalų departamento atstovės. 


Izabelė ŠVARAITĖ
Atstovė ryšiams su visuomene
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Artėjant Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) naujojo pastato atidarymui ypač daug dėmesio skiriama žmonėms su negalia.


Ši taryba pakeitė anksčiau veikusią Neįgaliųjų reikalų komisiją ir užtikrins spartesnį bei kokybiškesnį asmenų su negalia integracijos bei prieinamumo problemų sprendimą Palangos miesto savivaldybėje.


Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 9 punktu, Palangos miesto savivaldybėje steigiama Asmens su negalia gerovės taryba.  


Gegužės 18 d. lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė susitiko su Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija.


Palangos kurorto muziejuje prasidėjo projekto „Muziejus be kliūčių“ įgyvendinimas.  Jau visai netrukus pagal šį projektą muziejuje bus įrengta erdvė žmonėms su negalia. 


Pirmoji ponia Diana Nausėdienė antradienį lankėsi Palangos gintaro muziejuje, kur dalyvavo diskusijoje su Stasio Vainiūno meno mokyklos auklėtiniais ir edukacijoje su Palangos sutrikusios psichikos žmonių bendrijos nariais.


Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vyksta Neįgaliųjų reikalų departamento organizuojamas renginys – diskusija „Asmenų su psichosocialine ar intelekto negalia teisių apsauga ir pokyčiai Lietuvoje ir Islandijoje“. 


Palangos miesto savivaldybėje vyko šalies Neįgaliųjų reikalų tarybos išvažiuojamasis posėdis. Posėdyje aktualias problemas aptarė Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė Asta Kandratavičienė, Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos valdybos pirmininkė Algė Nariūnienė ir vadovas Vaidotas Nikžentaitis


Lygiai 100 dienų beliko iki tarptautinių 1000 km lenktynių, pagrįstai tituluojamų kaip didžiausia automobilių sporto šventė Baltijos šalyse. Šiemet jos bus neeilinės – 15-osios jų istorijoje. Nors tai dar ne akademinis jubiliejus, tačiau pirmoji ženklesnė sukaktis brangi bei įsimintina ne tik lenktynių organizatoriams, bet ir daugumai varžybose dalyvavusių...


Formali ataskaita mero pranešimu netapo  1

Alvydas ZIABKUS, „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas, 2010 05 08 | Rubrika: Miestas

Vos ne pagrindiniu metų įvykiu turėjęs tapti Palangos miesto mero Vytauto Stalmoko metinis pranešimas tapo paprasčiausiu formalumu. Panašu, kad jei šalies teisės aktai savivaldybės vadovų neverstų atsiskaityti visuomenei, Tarybos nariai ir palangiškiai nebūtų išvydę net tokios ataskaitos.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius