Atidengiant A. Smetonos paminklą G. Nausėda knygą „Pranešėjas ir Prezidentas“ išvadino užsakomąja žurnalistika

Prezidentas Gitanas Nausėda sako jau žinąs už ką balsuos šią savaitę vyksiančiuose Vilniaus savivaldybės rinkimuose. Šalies vadovas tikisi, kad naujoji miesto taryba ir meras atneš pokyčių.

„Jau žinau už ką balsuosiu, balsuosiu už pokyčius, už tai, kad idėjos nebūtų tik iškeliamos ir pakibtų ore, kad jos būtų įgyvendinamos. Kad mano mieste, kuriame tikrai jaučiuosi laimingas būtų patogiau gyventi, paprasčiau gyventi. Tikiuosi, kad pokyčius atneš naujoji taryba, meras. Manau, kad šį kartą tai bus aiškus ir lengvas pasirinkimas“, – žurnalistams Palangoje sakė G. Nausėda.

Antradienį prasidėjo išankstinis balsavimas savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose. 

Rinkėjai, kurie dėl įvairių priežasčių negalės kovo 5 d. atvykti į savo rinkimų apylinkes, ne tik antradienį, bet ir kovo 1, kovo 2 dienomis nuo 7 valandos ryto iki 20 valandos vakaro galės balsuoti iš anksto. VRK primena, kad balsuoti iš anksto rinkėjai gali bet kurioje šalies savivaldybėje.

Knygą „Pranešėjas ir Prezidentas“ išvadino užsakomąja žurnalistika

Praėjusią savaitę žurnalistų Birutės Davidonytės ir Dovydo Pancerovo knygą „Pranešėjas ir Prezidentas“ palyginęs su „tam tikra pasaka“, antradienį šalies vadovas Gitanas Nausėda teigė, kad istorija ir tyrimas veikiau primena „užsakomąją žurnalistiką“. 

Palangoje susirinkusiems žurnalistams užsiminus, kad knyga, kurioje narpliojama galimai neskaidri Valstybės saugumo departamento (VSD) veikla, yra itin skaitoma, prezidentas pasidžiaugė istorijos populiarumu.

„Sakote, skaitoma knyga? Puiku. Kai knygos skaitomos, mano kaip bibliofilo širdis džiaugiasi, bet iš tikrųjų man atrodo, kad tai yra ne visai tiriamoji žurnalistika. Man atrodo, kad tai yra užsakomoji žurnalistika“, – Palangoje žurnalistams teigė G. Nausėda. 

Kritiškai prezidentas įvertino ir Seime verdančias diskusijas dėl galimo parlamentinio tyrimo šiuo klausimu. 

„Nors ir penkis tyrimus, nors ir penkias komisijas. Kuomet nebuvo sudaryta komisija informacijos nutekinimui Bartoševičiaus skandalo metu, matyt, atsiras daugiau laiko Seime, galėtų tą laiką kažkam prasmingam išnaudoti. Man, tiesą sakant, tai nėra svarbu“, – kalbėjo G. Nausėda.

ELTA primena, kad žurnalistų D. Pancerovo ir B. Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu, taip pat nemažai dėmesio skiriama G. Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui. 

Seimo NSGK narys Raimundas Lopata mano, kad pavasario sesijoje reikėtų sudaryti parlamentinio tyrimo komisija, kuri toliau aiškintųsi istorijos dėl VSD rinktų duomenų apie privačius asmenis detales.

VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus būgštavimus, esą žvalgyba rinko informaciją. 

Praėjusią savaitę knygų mugėje apsilankęs šalies vadovas, paklaustas, ar spėjo susipažinti su naujai išleista knyga „Pranešėjas ir Prezidentas“, teigė „pasakų nebeskaitantis“. 

„Aš pastaruosius 20 metų pasakų nebeskaitau. Kažkada savo dukrom skaitydavau, dabar nebeskaitau, todėl nelabai galiu pasakyti, kas ten yra parašyta. Bet kuriuo atveju vėlgi palieku tai skaitytojams. Tegul skaitytojai skaito, daro savo išvadas, o aš šioje vietoje galiu pasakyti tiek, kiek pasakiau“, – Knygų mugėje susirinkusiems žurnalistams teigė G. Nausėda.

A.Smetonos paminklą regi ir Vilniuje 

G.Nausėda, penktadienį dalyvaudamas paminklo prezidentui Antanui Smetonai atidengime Palangoje, teigė, kad tikisi, jog pirmojo Lietuvos prezidento įamžinimas dar atras vietą ir Vilniuje. G. Nausėdos teigimu, A. Smetonai reikia nusilenkti, o tam, kad galėtume tą padaryti, reikia turėti jo atvaizdą ir simbolį. 

„Vilnius atsisakė ne apskritai įamžinimo, o šito įamžinimo. Ir tikiuosi, kad prezidentas Antanas Smetona ras garbingą vietą ir Vilniaus landšafte, ir tas projektas bus įgyvendintas nepaisant visų pasamprotavimų“, – antradienį žurnalistams sakė prezidentas.

G. Nausėda neslėpė nusivylimo tuo, kaip kai kurie istorikai ir publicistai vertina A. Smetoną.

„Man gaila, kad mes dažnai arba, tiksliau, kai kurie istorikai, publicistai, pavagiame iš Antano Smetonos ketvirtį amžiaus jo gyvenimo. Mes kažkodėl galvojame, kad Antanas Smetona buvo kažkur tai pasislėpęs ir staiga atsirado 1926-aisiais metais, įvykdžius valstybės perversmą, kaip jie sako, ir vertiname jo veiklą tik tai tuo paskutiniuoju jo gyvenimo laikotarpiu“, – teigė šalies vadovas. 

Prezidentas sakė, kad A. Smetona jam yra žmogus, kuris nuo pat jaunystės brangino lietuvių kalbą ir kovojo už Lietuvos nepriklausomybę. 

„Man Antanas Smetona yra žmogus, kuris nuo pat jaunumės, dar nuo progimnazijos suolo ėmė domėtis draudžiama lietuviška spauda, nešė lietuvišką žodį, rašė publicistiką ir darė tai talentingai. Kuris kilo į pirmuosius mūšius, tuo metu dar ideologinius mūšius dėl Lietuvos nepriklausomybės ir kuris visą gyvenimą gyveno Lietuvos idėja“, – pažymėjo G. Nausėda.

„Todėl, manau, mažiausia, ką mes galime padaryti, tai dar kartą nusilenkti. Bet tam, kad turėtume kur nusilenkti, reikia turėti jo atvaizdą ir jo simbolį“, – akcentavo šalies vadovas. 

Palangoje atidengtą paminklą A. Smetonai prezidentas įvertino teigiamai. Jis tikisi, kad lankantis Palangoje jam norėsis ne kartą stabtelėti prie paminklo ir jam padėkoti. 

„Manau, kad tai meniškai tikrai vertingas darbas, kuris, kaip man sakė, ypatingai išryškėjant leidžiantis saulei, atsiradus kitam žiūros kampui“, – žurnalistams teigė G. Nausėda.

„Ir tikiuosi, kad ir man pačiam lankantis Palangoje tikrai dar ne kartą norėsis stabtelti prie pirmojo prezidento paminklo, ir paakyti jam ačiū. Pasakyti ačiū, kad mes turime sutaurintą Lietuvos simbolį ir mes dėl to simbolio šiandien kovojame. Kovojame, kaip tada kovojome, tik tai, aišku, aplinkybės kitos. Bet kova vyksta toliau. Kova dėl mūsų saugumo, kova dėl mūsų orios vietos pasaulyje, ir, svarbiausia, dėl mūsų brolių ukrainiečių likimo. Ir aš esu įsitikinęs, kad šią kovą mes laimėsime, o mūsų kovą lydės ir prezidento Smetonos darbai“, – reziumavo prezidentas. 

VGT netrukus aptars naujus klausimus dėl pasienio saugumo 

G.Nausėda teigia, kad artimiausiu metu Valstybės gynimo taryba (VGT) apvarstys šalies vadovo pasiūlymus dėl valstybės sienos apsaugos stiprinimo. Pasak G. Nausėdos, pasienio saugumas turi būti stiprinamas įvairiomis priemonėmis, o fizinis barjeras tėra vienas iš būtinų elementų.

„Žvelgiant į ateitį, be abejo, kad mums saugumą reikia stiprinti visomis prasmėmis – ir siena yra tiktai vienas iš to elementų. Įvertinus naujausias technologijas, naujausias aplinkybes, pagaliau, įvertinus ir tam tikras gamtines ypatybes mūsų sienų su Baltarusija ir Rusija, mums reikia pasirinkti optimalų variantą“, – antradienį Palangoje žurnalistams sakė šalies vadovas. 

„Šiandien saugumo klausimas yra nepaprastai svarbus ir Valstybės gynimo taryboje mes tikrai turime naujų klausimų, kuriuos netrukus pateiksime apsvarstyti jau artimiausiu metu“, – nurodė jis. 

Klausiamas apie Vidaus reikalų ministerijos siūlymus stiprinti pasienio apsaugą bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno iniciatyvą dėl fortifikacijų bei kitų kontrmobilumo priemonių taikymo, G. Nausėda pasidžiaugė jau padarytais darbais – pastatyta siena ir įrengta modernia stebėjimo sistema. Be to, prezidentas pažymėjo ir Briuselio indėlį.

„Sienos saugumo klausimu mes tikrai nemažai padarėme pastaraisiais metais. Ypatingai norėčiau pabrėžti teigiamą Europos Komisijos vaidmenį šiame procese, kuri tikrai iš pat pradžių suprato, kokias grėsmes kelia nelegali migracija, ir dažniausiai atsistodavo į mūsų pusę, kuomet mes aiškindavome, kas čia vyksta, kad migracija yra instrumentalizuojama, naudojama prieš mus sąmoningai, siekiant politiškai mus destabilizuoti, ir kad sienos apsauga yra ne tik Lietuvos reikalas“, – sakė jis. 

„Pastatėme tiek pačią sieną, aprūpinome ją stebėjimo įranga. Ir man labai svarbu taip pat buvo tai, kad Lietuvos kariuomenė labai glaudžiai, petys petin dirbo su mūsų sienos apsaugos tarnyba. Ir manau, kad pasiekė tikrai gero veiklos koordinavimo“, – nurodė šalies vadovas. 

ELTA primena, kad praėjusią savaitę pasienyje su Baltarusija ir Rusija Lenkija pradėjo statyti prieštankines užtvaras.

„Tai yra mūsų gynybos ir atgrasymo strategijos dalis“, – „Twitter“ rašė šalies gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas. 

Jis sakė, kad pirmoji užtvara pastatyta pasienyje su Rusijos Kaliningrado eksklavu, ir paskelbė prieštankinių užtvarų vaizdą – kampuotas metalines sijas, neleidžiančias įvažiuoti šarvuočiams. 

Varšuva planuoja pastatyti prieštankines užtvaras ir prie 418 kilometrų ilgio sienos su Baltarusija. 

Tuo metu Seimo NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas tikina, kad Lietuvai taip pat derėtų apsvarstyti tokių priemonių taikymą šalies pasienyje. Pasak politiko, dėl fortifikacijų ir kitų kontrmobilumo priemonių NSGK nariai diskutavo dar praėjusių metų vasarą, tačiau jokių esminių pasikeitimų ar institucinių iniciatyvų neatsirado. Todėl komiteto lyderis žada kelti šį klausimą NSGK posėdyje bei apsvarstyti, ar Seimui nereikėtų priimti specialaus kontrmobilumo priemonių įrengimo įstatymo.

ELTA