Atsipiskit* nuo Palangos mero ir eikite nachui – jūs mažatikiai ir barbarai

Tai atėjo metas – obeliskas kariams – tegul ir sovietiniams – Palangos miesto centre kai kuriems piliečiams yra svarbiau nei karo technikos dundėjimas vos už tūkstančio kilometrų, nei tvyranti perspektyva savo oda ir čia, Palangoje, pajusti radiacinės spinduliuotės poveikį, nei aukščiausia Europos Sąjungoje infliacija Lietuvoje, nei dar mūsų senolių sudėliota pagarba žmogaus palaikams.

Net nedrįstu priminti, ką apie priešą – ir meilę priešui – sako kokia nors šventa knyga. Jau deginome jas, gal vėl ateis laikai, kai jas deginsime. 

Ura!

O Palangos meras Šarūnas Vaitkus – ble, išdavikas. Ne kitaip! 

Užuot iš komunalinio pačiupęs vėzdą ir su gauja super-patriotų, Seimo nariu Mindaugu, kai kuriais bendrapartiečiais iš TS-LKD Palangos skyriaus nulėkęs ir  pats savo rankomis obeliską nudaužęs blyksint foto kameroms, kažkodėl nuosaikią poziciją jis dėl tų kaulų užėmė.

„Mes nepulsime su kastuvais ieškoti, ar yra toje vietoje karo metu žuvusiųjų sudilusių kaulų“, – kartoja Š.Vaitkus.

Nu, ar ne vatnikas?

Iš keršto prisimerkę super-patriotai baksnoja į tokios mero pozicijos priežastis: gi matai meras baidosi, kad, nugriovus obeliską ir perkėlus sovietinių karių kaulus kitur, rusų turistų Palangoje neliks, gi papiktinsime vietinę rusų bendruomenę. Gi..

Pasiteiraukite Palangos Turizmo informacijos centre, kiek tų rusų čia  šiais laikais užklysta. Nė pirmajame penketuke pagal apsilankymų skaičių jų neliko!

Į Š. Vaitkaus pusę socialiniuose tinkluose jau svaidomasi žodžiais „vatnikas“, „parsidavėlis“, „išverstakūris.“

Stebėdamas, kaip varžomasi, kas aršiau ir pikčiau pasisakys dėl obelisko ir kaulų, kas labiau „įkirs“ merui dėl jo pagarbaus požiūrio į karių kaulus, kas labiau parodys meilę Bučai, tariu: ei, jūs visi prašaunate dėl tikrosios tokios mero Š. Vaitkaus nuosaikios pozicijos priežasčių.

Kitaip nei daugelis jūsų, jis – tikėjimo žmogus. 

Aktyvaus tikėjimo, o ne paradinio, to akropolinio. Kitaip nei daugeliui jūsų, jam svarbu Dievas. Kitaip nei daugelis jūsų, jis skaito Šventąjį Raštą. Kitaip nei daugelis jūsų, jis stengiasi ir siekia perkelti jo tiesas į savo gyvenimą, savo bendravimą su šeima ir aplinka, net savo politinę veiklą.

Dar daugiau: meras yra religingas – tai kas kita, vadinasi, ir dievobaimingas ar net prietaringas.

Kitaip nei kiti politikai, dalyvaujantys viešame renginyje miesto bažnyčioje, kurorto meras krutina lūpas – moka maldas, bent tą universaliąją. Pats mačiau. Neįsitikinęs, kad žinote, apie ką kalbu.

Aha, už lango – 2022-ieji, bet vis dar yra tikinčių ir/ar religingų žmonių.

11 metų dirbant Palangoje laikraščio „Palangos tiltas“ redaktoriumi, man pro ausis neprasprūdo mero verbalistika, retorika, jo kalbėjimo stilius. Jis kitoks – jame gausu tikėjimo simbolių, religinių reikšmių.

Ar gi nesate ir jūs girdėję, kad meras, oficialiame ar privačiame susitikime, pasakytų: „Kaip Dievas duos“, „Žmogus planuoja, Dievas juokiasi“, „Geriau Dievo nepykdyti...“, „Kiekvienas savo kryžių neša“?

Tokių jo pasakymų yra ir mero sveikinimuose, kreipimuose „Palangos tilte.“

Žinoma, jeigu jūs – netikintis žmogus, jei jums meras įdomus, neįdomus, blogas, geras, gražus, negražus, kerštingas, dosnus, savimyla, jautrus ar dar kitoks, jūs tiesiog jų nepastebėjote.

Aš esu įsitikinęs, kad būtent mero tvirtas santykis su tikėjimu, jo religingumas, ne tik jo žmogiškosios savybės –siekis būti taikdariu ir įžvalgiu politiku – suformavo būtent tokį Š. Vaitkaus požiūrį dėl sovietinių karių sudilusių kaulių.

Nė kiek neabejoju, jis puikiai suvokia ir nenuspėjamus, praktinius kaulų atkasimo ir iškėlimo aspektus.

Kada tai reikėtų daryti? Ryte, vakare, o gal naktį? 

Ar teritorija būtų aptverta nuo žioplių būrio? 

O jeigu kur nors Rusijoje „staiga“ atsiras Vera Afanasjevna, kuri pareikš, kad Palangos centre iki šiol ilsėjosi jos anūko kaulai? O jeigu Rusija pareikalaus grąžinti juos? 

Ar iškastus kaulus įvertintų ekspertai? 

O jeigu jokių kaulų nebūtų rasta?

Tai – tik dalis klausimų. Neabejoju, meras jų turi daugiau.

Jeigu esame taip pasišovę kovoti su sovietiniu paveldu, pradėkime nuo savęs, ne nuo sudūlėjusių kaulų.

Kodėl, skirtingai nei Vakarų Europoje, tiek daug lietuvių vis dar bijo pradėti savo verslą, nes yra įsitikinę, kad valstybė juos „apgaus“, „atims“ ir „subankrotins“? Ar ne taip gi mąstėme anksčiau?

Kodėl palyginus tiek daug lietuvių vis dar bamba ir verkauja, kad jie – nelaimingi, kad čia blogai gyventi?

Kodėl Palangos gimnazistai, jau gimę šiame tūkstantmetyje, vietinėje „Maximoje“ šnekasi lietuviškai ir angliškai, bet keikiasi rusiškai?

O ar ne sovietinis antspaudas yra dalies žmonių ksenofobija, homofobija?

Grįžtant prie kaulų temos, Mindaugai, būk sau sąžiningas: buvai TS-LKD Palangos skyriaus rinkimų štabo pirmininkas 2019 metais. Vadinasi, ir pats dėliojai „žaliąją knygutę“, kurioje aiškiai parašyta: planuojama skvero rekonstrukcija.

Būtų nemaža „pasaulio pabaiga“ Palangoje, jeigu Š. Vaitkus ir jį į politiką atvedęs M. Skritulskas „susikirstų“ taip, kad 2024 metų Seimo rinkimuose mokinys neremtų savo mokytojo, nes gal bus skirtingose barikadų pusėse.

Bet dabar – ne apie tai.

Sutikite, gyvename metu, kai viena beprotybė gimdo – ar jau pagimdė – tuziną kitų beprotybių.

Regis, daug nereikia, kad pultume dėl kaulų gainioti vienas kitą – nors su iš daržo atsineštu kastuvu.

Jei šunys jų iškastų nė neuostys, juos surankioję patys sulaužysime! 

O gal ir savo vaikus ir anūkus atsivesime, kad jie gautų gyvą istorijos pamoką Palangos centre?!

Vieną jie jau gavo, kai Ukrainos pasieniečių vasario pabaigoje pasakyta frazė Rusijos kariniam laivui „Ruskij vojenyj korabl, idi nachui“ per kelias dienas tapo Lietuvos darželinukų ir mokyklinukų užduočių dalimi. Nachui džiaugsmingai buvo siunčiama ir Seime, ir Vyriausybėje, kitur.

Moku rusiškai keiktis ir aš – sovietinėje mokykloje buvau rusų kalbos olimpiados prizininkas. Mažatikiai ir barbarai, eikite jūs visi nachui. Tiesiog atsipiskit* nuo Palangos mero Šarūno Vaitkaus dėl jo kitokio požiūrio į žmonių kaulus.