Atsisveikinimas prie jūros: Maestro Stasys Povilaitis išėjo, bet jis liks amžiams čia

Kotryna REKAŠIŪTĖ, 2015-10-08
Atsisveikinimas prie jūros: Maestro Stasys Povilaitis išėjo, bet jis liks amžiams čia

Saulėtą, bet žvarbų ketvirtadienio rytą gausus būrys palangiškių bei miesto svečių traukė į Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią, kur nuo ankstaus ryto visi norintieji galėjo atsisveikinti su visų gerbiama ir mylima estrados legenda – Stasiu Povilaičiu.
Nuo pat ryto prie bažnyčios buvo tikras šurmulys. Čia rikiavosi a.a. S. Povilaičio buvę bendražygiai, žinomi Lietuvos estradinės muzikos veidai, paskutinį kartą norėję atsisveikinti jo talento gerbėjai, būriai smalsuolių bei Palangos gyventojai. Nešini gėlėmis, neslėpdami ašarų ir tik geru žodžiu minėdami tikrą mūsų estrados legendą, būriai žmonių reiškė užuojautą artimiesiams, rikiavosi eilėmis laukdami Mišių bei kunigo sakomo pamokslo.

Jo būta išties gražaus. Klebonas Marius Venskus dėkojo visiems susirinkusiesiems, sakydamas, jog nuo pat jaunų dienų S. Povilaitis buvo ne tik mūsų krikščioniškosios bendruomenės narys, tačiau ir visų mylimas palangiškis. Jūra, bangos ir kopos Maestro buvo tartum įkvėpimo šaltinis. Kalbėdamas apie talentingus meno pasaulio atstovus, klebonas pabrėžė, jog jie itin jautrios sielos ir giliai išgyvenantys žmonės – toks buvo ir mūsų estrados karalius.
Pamokslo metu jis ragino prisiminti dainininko dainas, kuriose kartojasi dažnai pasitaikantis motyvas – tyros meilės, teisybės ir grožio ilgesys. Kaip pavyzdį M. Venskus pateikė S. Povilaičio dainą „Atsisveikinimas prie jūros”. Kunigo žodžiais tariant, daina šiandien skamba tarsi pranašiškai – lyg paskutiniai dainininko žodžiai. Pamokslo metu ne kartą buvo girdima, jog jūra buvo neatsiejama dainininko gyvenimo dalis, viena iš didžiųjų gyvenimo meilių. Tą lemtingą antradienio rytą, kuomet padangėje gražiai kilo saulė, savais spinduliais ji jau nebešildė mūsų lietuviškosios estrados legendos. Paskutinė rusenanti gyvybės liepsnelė tarsi užgeso amžiams nusileisdama taip mylėton Baltijos jūron.
Po Mišių žmonės išsirikiavo eilėmis. Itin didelis susirinkusiųjų būrys gausiais aplodismentais ir plojimais į paskutinę kelionę išlydėjo estrados legendą. Ne vieno tądien atėjusio atiduoti pagarbą mylimam dainininkui akyse spindėjo ašaros. Žmonės verkė ir nuoširdžiai gailėjo žmogaus, kurio, daugelio teigimu, tokio antro jau niekuomet nebebus.
Visą Vytauto gatvę po Mišių užtvindė kone sausakimša žmonių minia. Nešini gėlėmis ir geriausiais žodžiais žmonės gausiais būriais traukė kapinių link, kur jų laukė jau atvežta S. Povilaičio urna.
Kapinėse jautrius žodžius dainininkui dedikavo jo bendražygiai, kolegos. Palangos kultūros centro direktoriaus pavaduotojas N. Stasiulis susirinkusiems sakė, jog netekome itin ryškios asmenybės, kuri Lietuvos estradinės muzikos pasaulyje paliko didį indėlį. Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus perdavė Ministro Pirmininko siunčiamą užuojautą artimiesiams bei dainininko talento gerbėjams. Sakydamas žodį meras itin jautriai pabrėžė, jog S. Povilaitis buvo mūsų visų Palangos dalis. Neveltui jis taip mylėjo Baltiją, tiltą ir mūsų kopas. Š. Vaitkus sakė, jog S. Povilaitis didžia dalimi prisidėjo prie Palangos miesto vardo garsinimo, įnešė neįkainojamą indėlį Palangai.
Seimo narys, dainininkas Vytautas Juozapaitis susirinkusiesiems teigė, jog praradome ryškią asmenybę. Jam antrino ir legendinės grupės „Nerija” narys Antanas Čapas. Pastarasis negailėjo itin daug gražių žodžių savo buvusiam kolegai. A. Čapo teigimu, išeidamas S. Povilaitis drauge išsinešė ir dalį jų drauge leistos jaunystės, dalį prisiminimų ir didžiausią dalį širdies. Vyras susirinkusiems teigė, jog S. Povilaičio būta itin geranoriško ir telerantiško žmogaus. „Didžiausia pagarba už taiką, toleranciją ir visišką inteligenciją. Šiandien išlydime tikrai nuostabų žmogų”, – sakė A. Čapas. Laidotuvių metu buvo grojama tarsi lemtimi tapusi paties S. Povilaičio daina „Atsisveikinimas prie jūros”. Paskutinį Maestro kūrinį sugrojo ir Palangos orkestras.
Praradome didžio talento žmogų, kuris savo gvyenimo pavyzdžiu daugeliui parodė, kokia turi būti iškili ir garbinga asmenybė. Ir tądien ne kartą skambėjusi frazė, jog S. Povilaitis mūsų buvo ir bus dar labai ilgai – tikrų tikriausia tiesa…

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Įspūdingas šventinis fejerverkas, skambant muzikai ir ošiant jūrai – tokį reginį savo gyventojams ir svečiams pasiūlė Naujuosius pasitinkanti Palanga. Palangiškiai ir kurorto svečiai tradiciškai paskutines besibaigiančių metų minutes skaičiavo Jūratės ir Kastyčio skvere bei paplūdimyje – gruodžio 31-osios vidurnaktį nuo jūros tilto dangų...


Saulėtą, bet žvarbų ketvirtadienio rytą gausus būrys palangiškių bei miesto svečių traukė į Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią, kur nuo ankstaus ryto visi norintieji galėjo atsisveikinti su visų gerbiama ir mylima estrados legenda – Stasiu Povilaičiu. Nuo pat ryto prie bažnyčios buvo tikras šurmulys. Čia rikiavosi a.a. S. Povilaičio buvę...


Esu jūros vaikas. Žinau, o ir visada žinojau, jog pavasariais, ar rugpjūtį, kai vanduo jūroje įšyla kaip „arbata“ – jūros pakrantės ima ir nusidažo neįprasta geltona spalva. Poilsiautojai, nė kiek nesutrikę, vienas kitam skuba paaiškinti: „Jūra žydi“. Šį sykį, atvažiavusi trumpų atostogų į namus, pasimėgavau karšta saule, dar...


Įsibėgėjęs sakralinės muzikos festivalis „Ave Maria“ palangiškių ir kurorto svečių vasarą praturtina įspūdingais koncertais. Nuo liepos pabaigos džiuginantis įspūdingais renginiais, šįvakar festivalis pakvies vokalinės muzikos gerbėjus, o Žolinės dieną dovanos nemokamus maestro Virgilijaus Noreikos koncertus.


Šventoji trumpiausią metų naktį kviečia sutikti prie jūros

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2013 06 21 | Rubrika: Miestas

Lietuvai laikas turėti Joninių sostinę, ir šis garbingas titulas atiteko Šventajai, kviečiančiai trumpiausią metų naktį sutikti jūros ir gamtos prieglobstyje. Joninių sostinės atidarymas Šventojoje – birželio 23 d


Gruodžio pūgų „įkarštyje“ daug palangiškių stebėdamiesi kraipė galvas ir klausinėjo: „Kažin, o kodėl, kai kurortas skęsta pusnyse, žmonės žegnojasi jau švintant valydami prienamių takus, o po miesto Vaikų bibliotekos langais sausa, tarsi pavasaris būtų atėjęs?“ Užsukus vidun nuostaba išgaruoja kaip kamparas. Čia tokia nuostabi aura...


Palangos grąžinimas Lietuvai vyko sudėtingai – Latvija visomis išgalėmis siekė išlaikyti žemes, kurios teikė priėjimą prie jūros, gintarą ir žuvį. 1918-ųjų vasario 16 d. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, prasidėjo Lietuvos ir Latvijos ginčai dėl Palangos ir Šventosios – Palangos ir Alūkštės apskrities. Ginčas užsitęsė beveik trejus metus...


Palanga šeštadienį prisijungs prie pasaulyje jau šeštą kartą rengiamos akcijos „Žemės valanda“, kurios metu visi raginami vienai valandai išjungti šviesą.


Ko gero visi, nuo mažiausio iki vyriausio, yra girdėję apie nuolatinio sporto naudą žmogaus kūnui ir sielai. Nuolatinis fizinis aktyvumas stiprina mūsų raumenis, kaulų sistemą, širdies ir kraujagyslių veiklą, kvėpavimo sistemą. Tačiau norint prisiversti sportuoti vien gražių žodžių ar pažadų „nuo rytojaus“ – nepakanka. „Visų pirma trūksta teisingo visuomenės...


Koks yra Palangos miestas? Vasarą šurmuliuojanti Jono Basanavičiaus gatvė, žinoma kaip „madų podiumas“? Palangos tiltas ir pakelės močiutės, pasitinkančios atvykstančius su užrašais „kambarių nuoma“. Palangos įvaizdis keitėsi metai iš metų, tačiau ar pasikeitė ir keičiasi svečių supratimas apie Palangą? Trumpai kalbant, apie Palangos, kaip kurorto, įvaizdį. O gal kurorto įvaizdis – kaip...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius
spaudos-radio-remimo-fondas