Justinas Marcinkevičius išėjo, bet jo žodžiai virpins ir palangiškių sielas

Ugnė RAUDYTĖ, Rasa GEDVILAITĖ, 2011-02-21
Peržiūrėta
107
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Vasario 16-ąją, minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, per Lietuvą nuvilnijo skaudi žinia, palietusi ne vieno lietuvio širdį – Anapilin iškeliavo poetas Justinas Marcinkevičius, vadinamas dvasiniu tautos vedliu. Ne kartą poetas lankėsi ir Palangoje, kaip jį pažinoję palangiškiai teigė, mūsų kurortą labai mėgęs. Čia, žinoma, turėjo savą gerbėjų ratą. Tikriausiai valandų valandas kiekvienas Palangos intelektualas galėtų kalbėti apie šį iškilų žmogų, apie jo puoselėtas vertybes ir siekius vardan visos Lietuvos žmonių. Dabar tik šie prisiminimai ir teliko. „Brangiam bičiuliui“, - dailia rašysena jo paties dovanotoje knygoje išlikusi dedikacija. Tokį brangų atsiminimą, simbolizuosiantį pajūrio kraštą mylėjusį poetą prie širdies glaudžia ir architektas Leonas Mardosas, poeto kūryba lydėjo ir meniniu keliu žengiančiuosius.

 

Nepaprastai kuklus žmogus

„Jam visuomet labai skaudėjo širdį dėl lietuvių kalbos“, - prisiminimais apie poetą, vadinamą tautos dainiumi, pasidalino architektas L.Mardosas, kuriam nusišypsojo laimė vadintis šios iškilios asmenybės bičiuliu. Vasaromis atvykdavęs į Palangą atostogauti J.Marcinkevičius su žmona Genute atrado čia ir draugų. Kaip patikino architektas, poetui Palanga patiko, priešingai nei žmona, besilepinanti saulės voniomis prie jūros, jis mieliau pasirinkdavo pasivaikščiojimą po parką, jį viliodavo pajūrio gamta. Paskutinį kartą Palangoje poetas viešėjo 2009-aisiais.

„Jis buvo nepaprastai kuklus žmogus“, - atskleidė L.Mardosas, prisiminęs, jog teko daug pakeliauti drauge su poetu ir Gintautu Plaušiniu, kurio vadovaujamame viešbutyje ir apsistodavo tautos simboliu vadinamas J.Marcinkevičius. Dalyvaudavo masinėse kurorto šventėse, lankydavosi kultūriniuose renginiuose. „Pamenu, kai buvo pastatyta Mažvydo skulptūra Klaipėdoje, mes drauge vykome į šią šventę, kurioje J.Marcinkevičius sakė kalbą, paminėjęs, jog Mažvydas mus gerokai pabartų už kalbos nepuoselėjimą“, - atskleidė L.Mardosas, pripažinęs, jog išties dėl lietuvių kalbos, ypač pastaruoju metu, reiktų labai kovoti, mat daugelis jau mieliau naudoja įvairius svetimžodžius. 

„Kai minėjom Vasario 16-ąją, kaip tik norėjom paskambinti J.Marcinkevičiui ir pasveikinti jį su šia švente, tačiau išgirdom skaudžią žinią, jog jo jau nebėra. Tokių žmonių kaip J.Marcinkevičus jau nebėra“, - apie lemtingą minutę papasakojo L.Mardosas, neveltui paminėjęs, jog mirties data, kaip ir gimimo neatsiejama nuo poeto viso gyvenimo misijos. J.Marcinkevičius gimęs kovo 10 dieną – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse.

 

Skaudi visos tautos netektis

Palangos rašytoja Elena Karnauskaitė-Mažeikienė atskleidė, jog užaugo su poeto kūryba. „Žmogaus vertybės ateina ne tik iš šeimos, bet ir iš literatūros. Man J.Marcinkevičiaus kūryba buvo ir yra vertybinis orientyras“, - kalbėjo E.Karnauskaitė-Mažeikienė.

Moteris mano, kad poeto kūryba yra neatskiriama tautos dalis. „Tiek sovietmečiu, tiek Nepriklausomybės metais J.Marcinkevičius buvo populiarus savo kūryba, iškeltomis vertybėmis. Retas sugeba taip kūrybiškai ir vertingai „peršokti“ iš venos epochos į kitą“, - savo mintimis pasidalino rašytoja.

Jos mėgstami  J. Marcinkevičiaus eilėraščiai buvo „Septynios meilės elegijos“, eilėraščių rinkinys „Gyvenimo švelnus prisiglaudimas“. „Man labai patinka, kad jo kūryba yra aiški ir suprantama. J.Marcinkevičiaus kūrybą labai paprasta dėstyti vaikams, nes yra aiškios vertybės. Poetas visada turėjo aiškią moralinę poziciją, kitaip tariant, turėjo savo stuburą, tai yra itin svarbu rašytojui. Man yra be galo apmaudu, jog visa tauta neteko tokio reikšmingo žmogaus. Man – tai labai skaudi netektis“, - kalbėjo E.Karnauskaitė-Mažeikienė.

Buvusiai Palangos muzikos mokytojai Kostancijai Strikienei buvo taip pat labai sunku kalbėti, kadangi J. Marcinkevičiaus kūryba jai gyvenime reiškė šventumą. „Aš negalėjau patikėti, kai išgirdau apie poeto mirtį. Manau, tai ne tik man didelė netektis, tačiau ir visai mūsų tautai. Juk kiekvienas jo eilėraščio žodis yra šventas tautai, ne veltui visa Lietuva dabar gedi“, - kalbėjo K.Strikienė.

Iš J.Marcinkevičiaus pasiimtos ir liaudies dainos. „ Balio Dvariono liaudies dainai „Oi užkilokit vartelius“ tekstą rašė J. Marcinkevičius. Juk tai taip pat didelis palikimas mūsų tautai ir pati mėgstu padainuoti šią dainą“,- kalbėjo K.Strikienė.

Moteris sakė labai mėgusi J. Marcinkevičiaus kūrybą, lankydavosi jo poezijos kūrybos vakaruose, kai jis atvykdavo į Palangą, mačiusi visus spektaklius, pastatytus pagal jo kūrybą. „Ypatingai gerai pamenu spektaklį,  pastatytą pagal J. Marcinkevičiaus „Mažvydą“. Spektaklis vyko Klaipėdoje ir po jo visa publika atsistojo, plojo ir garsiai kartojo – „Lietuva, Lietuva! Tokio prisiminimo niekada neužmiršiu, tai yra nepaprasta“, - prisiminimais dalijosi muzikos mokytoja.

 

Iš tolo buvo juntama šiluma

K.Strikienė sakė, kai lankydavosi jo poezijos vakaruose, J. Marcinkevičius visuomet buvo itin paprastas. „Poetas buvo toks paprastas, kad net iš tolo galėjai pajusti jo gerumą, šilumą ir paprastumą. Jis visuomet spinduliavo meile šilumai, todėl iš jo tokių savybių galėjo pasimokyti kiekvienas. Man tai tikrai didelė netektis ir iki šiol dar netikiu, kad taip įvyko“, - kalbėjo K.Strikienė.

Dailininkė Eglė Lipinskaitė sakė, kad jai J.Marcinkevičius – tai tautos šauklys. „Dar būdama mokinė skaičiau „Mindaugą“, „Katedrą“, „Donelaitį“ ir  jaučiau kažkokį nerimą, jaudulį. Tai lyg praeitis – pabudusi, atgimusi iš naujo žadino širdis iš gilaus letargo. Tada, tie kūriniai man atrodė labai drąsūs, su labai aiškia ir orientuota į vieną tikslą potekste. Kūnu nubėgdavo vos juntamas šiurpuliukas ... „ar nesunaikins šio žmogaus bejausmė sistema““, - jausmingai kalbėjo E.Lipinskaitė.

O jis kūrė ir toliau jaudino mūsų tautiečius savo drąsia metaforos kalba, vertė susimąstyti, pagalvoti, atsibusti, apsidairyti. „Jei tuometiniuose mitinguose (atgimimo laiku į juos žmonės plūsdavo, kupini pačių nuostabiausių minčių, tikėjimo, vilties) pasirodydavo gerb. J.Marcinkevičius, minia ūždavo. Tai buvo šaltinio vandens lašas ištroškusioms sieloms....

Jo kūryba išliks visiems laikams reikšminga – minties gelme, žodžio lengvumu“, - kalbėjo E.Lipinskaitė.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Visai Lietuvai kalbant apie Saulių Skvernelį užklupusią sunkią ligą – premjeras serga pirmos stadijos limfoma, vėžiu, Palangos politikai, vaizdžiai tariant, noriai kalba apie gyvybę Marse ir gėjų teises, tik ne apie savo sveikatą. „Palangos tilto“ šaltiniai kurorto sveikatos įstaigose teigė, kad miesto politiką jose išvysti galima išvysti nebent su sloga....


Į mano rankas žolynams vystant 2015-ųjų metų Palangos Saulėtekio take tarsi netyčia čia įslydo pavydėtinai kokybiškai Vilniuje išleista 1983-ųjų „Poezijos pavasario“ knyga. Ją Kelmėje tada man padovanojo ir šiandien tarp 1980 m. talentingųjų Šiaulių jaunųjų rašytojų sekcijos kūrėjų minima poetė Regina Biržinytė (1949–1996), užrašiusi:...


„Palangos“ klube – daugiau gerų naujienų. Komandoje žais 22 metų, 1 metro 85 centimetrų įžaidėjas Deividas Anužis. Praėjusį sezoną jis jau atstovavo Palangos komandai, NKL čempionate įmesdavo vidutiniškai po 10,8 taško, atlikdavo po 3,5 rezultatyvius perdavimus, atkovodavo po 4 kamuolius.


„Visų pirma noriu reabilituoti medžiotojus, o tai dabar dažnai jie pristatomi kaip gamtos niokotojai ir vos ne žudikai. Visokių būna. Bet priminsiu jums Gaseto Ortegos žodžius: „Mes medžiojame ne tam, kad žudytume“, – sako Donatas Žuolys, kurio knyga „Su dvivamzdžiu ir plunksna“ šį vakarą bus pristatoma Palangos miesto viešojoje bibliotekoje.


Iš tolimos mano praeities išliko vaikystėje praleisti metai. Tai buvo sunkus išlikimui badmečio laikas nuo 1948 iki 1953 metų pavasario, kai mirė didžiausias dvidešimto amžiaus tautų budelis Josifas Visarionovičius Stalinas. Tai įvyko 1953 kovo 5 d. Mes, tremtinių vaikai, šokinėjome ir mėtėme į viršų savo kepures, kai apie 13 valandą sužinojome šią naujieną. Visi lietuviai labai džiaugėsi:...


Palangiškį menininką Vytautą Kusą drąsiai galima vadinti menininku iš didžiosios raidės. Jis profesionalus dailininkas, poetas, kolekcionierius, gurmanas. Patiems artimiausiems Vytautas dar ir gamtininkas. Dailininko galerijoje, be gausybės paveikslų, meno kūrinių iš kiaušinių, Šunų muziejaus, galima rasti ir paties pasodintų vyšninių pomidorų bei...


Kol Europos Sąjungos strategai laužo galvas, kaip priartinti Europą ir Europos Sąjungą (ES) prie kiekvieno jos miestelio, net tokio mažo kaip Palanga, europarlamentaras Algirdas Saudargas (taip, jis – pirmasis   nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministras, stovėjęs prie šalies užsienio politikos vairo 1990-1992, taip pat 1996-2000 metais) apie Lietuvos...


Praėjusią savaitę lietuviai minėjo Kovo 11-ąją – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 21-ąsias metines. Vieni aktyviau, kiti pasyviau, tačiau ši diena, žinoma, nepalieka abejingo nei vieno piliečio. Šią dieną minėjo ir palangiškiai, ypatingai šią dieną pagerbė jaunieji miestelėnai, dovanoję gražiausias dainas ir šokius Lietuvai.


Vasario 16-ąją, minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, per Lietuvą nuvilnijo skaudi žinia, palietusi ne vieno lietuvio širdį – Anapilin iškeliavo poetas Justinas Marcinkevičius, vadinamas dvasiniu tautos vedliu. Ne kartą poetas lankėsi ir Palangoje, kaip jį pažinoję palangiškiai teigė, mūsų kurortą labai mėgęs. Čia, žinoma, turėjo savą gerbėjų ratą. Tikriausiai valandų valandas...


Paminėta valstybės atkūrimo diena

„Palangos tilto“ informacija, 2009 02 18 | Rubrika: Miestas

Užvakar palangiškiai paminėjo Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius