Bendruomenėms sunku prasibrauti pro biurokratines raizgalynes

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014-02-13
Peržiūrėta
1896
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Bendruomenėms sunku prasibrauti pro biurokratines raizgalynes

„Mes, bendruomenės, dar naujas darinys po Palangos saule. Tad gal todėl mums kol kas sunku prasibrauti pro Savivaldybės valdininkų biurokratines raizgalynes ir pasiekti, kad mūsų balsas būtų išgirstas, kad su mumis būtų skaitomasi taip, kaip derėtų“, – antradienį susirinkę į „Palangos tilto“ redakciją prie tradicinio puodelio kavos kalbėjo miesto bendruomenių atstovai.

 

Kelti problemas nereiškia „politikuoti“

Į redakciją pasikalbėti apie gyventojų bendruomenes, jų veiklą bei problemas, su kuriomis susiduriama, išties gausiai susirinko didžiausių Palangos savivaldybėje esančių bendruomenių „Palangos santarvė“ bei Šventosios seniūnijos bendruomenės atstovai, „Bočių“ nariai, trumpam užsuko ir Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios klebonas, Palangos dekanato dekanas kunigas Marius Venskus.

Pirmasis klausimas, kurį uždavė „Palangos tilto“ redaktorius Linas Jegelevičius – ką mano palangiškiai apie mažiau nei prieš metus oficialiai įsikūrusios Šventosios bendruomenės keliamas problemas: šventojiškiai yra kaltinami politikavimu, tad kiek čia to „politikavimo“ esama, jei išvis yra?

Pasak „Palangos santarvės“ pirmininkės pavaduotojos Linos Gaudiešienės, ko gero, nedera kalbėti apie kažkokį politikavimą, jeigu bendruomenė kelia klausimus, kurių pati, be Savivaldybės pagalbos, išspręsti negali.

„Mano asmenine nuomone, galbūt jūsų bendruomenė kiek per anksti perkėlė diskusijas į spaudą, gal neišnaudojo visų kitų būdų, tarkim, per mažai tiesiogiai bendravo ir su meru, ir su jo komandos nariais“, – sakė L. Gaudiešienė, pridūrusi, jog gal ji ir klystanti, nes tikrai ne viską žinanti.

 

Bendravimas užsimezgė

L. Gaudiešienei paantrino „Palangos santarvės“ pirmininkė Daiva Dekontaitė, pridūrusi, jog ši bendruomenė nesusidurianti su tokiomis problemomis, su kuriomis susiduria šventojiškiai. Tačiau „Palangos santarvei“ nekilę didesnių problemų dėl bendravimo su miesto valdžia: su ja yra periodiškai susitinkama. Iš pradžių tie susitikimai vykdavo kas mėnesį. Beje, jiems buvo rengiamasi: iš pradžių susirinkusi bendruomenės taryba aptardavo klausimus, kuriuos planuodavo užduoti merui bei atitinkamų sričių specialistams, tada 5-6 bendruomenės nariai eidavo į susitikimą. „Esame bandę į susitikimus pakviesti ir daugiau bendruomenės narių, bet tada pokalbis nebūdavo konstruktyvus“, – pastebėjo „Palangos santarvės“ tarybos narys Vitalius Litvaitis, pridūręs, jog pastaruoju metu bendru sutarimu tokie susitikimai vyksta kas trys mėnesiai.

„Negalime sakyti, kad mūsų bendravimas visada vyko sklandžiai. Kai kurie mūsų kelti klausimai „buksuoja“ iki pat šios dienos, pavyzdžiui, fizioterapijos kabinetų poliklinikoje problema sprendžiama nuo pat mūsų įsikūrimo prieš porą metų. Net savo stendą įkurti mums prireikė metų laiko, o patalpų iki šiol neturime – ačiū P. Žeimiui, kuris mus įsileidžia į savo būstinę“, – kalbėjo V. Litvaitis, kuriam pritarė ir Daina Eimanavičienė.

 

Nori susitikti ir kalbėtis

Šventosios seniūnijos bendruomenės tarybos pirmininkas Domininkas Jurevičius bei jo pavaduotoja Vida Brigmanienė, pritariant tarybos nariams Nerijui Rekašiui, Audronei Bukauskienei bei Mikeliui Balčiui, sakė, jog jie gyva širdžia susitiktų ir kalbėtųsi ne per spaudą tiek su meru, tiek su jo komanda. Tačiau meras Š. Vaitkus, dar rugsėjį bendruomenės šventėje pažadėjęs atvykti susitikti su šventojiškiais, iki šiol tam neranda laiko. O ir tada, rugsėjį, kalbėdamas apie būsimą susitikimą, vis kartojo: „Tik kad nebūtų jokio politikavimo“.

„Argi tai, kad mes keliame klausimus ir problemas, kurios, kaip pats Š. Vaitkus pripažino, nebuvo sprendžiamos visus dvidešimt metų, yra politikavimas? Mes tiesiog norime, kad mus išklausytų, išgirstų, kad kartu pasitartume, kaip tas problemas būtų galima spręsti, kad susidėliotume prioritetus. Suprantame, kad vienu ypu visko neišspręsi, bet ir toliau visiškai nieko Šventojoje nedaryti nebegalima“, – kalbėjo šventojiškiai.

„Mes tikrai matome, kad Šarūnas Vaitkus – pirmasis meras, kuris realiai dirba, ir kuriam vadovaujant Palanga sparčiai keičiasi į gerąją pusę, – kalbėjo šventojiškė, Kuršių kultūros draugijos pirmininko pavaduotoja Dalia Mikalauskaitė. – Tačiau niekaip nesulaukiame, kad ir Šventoji, kuri yra taip pat Palangos dalis, būtų pradėta tvarkyti“.

 

Valdininkai atsirašinėja

Tiek „Palangos santarvės“, tiek Šventosios seniūnijos bendruomenių nariai sutarė, kad labai sunku esą prasibrauti pro Savivaldybės valdininkų biurokratines raizgalynes, pro jų „atsirašinėjimą“.

„Kiek yra tekę rašyti raštų, gauname visiškai formalius atsakymus. Pavyzdys: nekart kreipėmės dėl viešojo tualeto, kuris yra C kvartale prie „Ikiuko“ parduotuvės. Jis daugiau nei 20 metų stovi uždarytas, o kad jis veiktų reikia apie 30-40 tūkst. Lt. Mums gi rašoma: „Nėra lėšų“. Nejaugi 60 mln. biudžete negalima rasti tokios palyginti nedidelės sumos, kad būtų išspręsta visam kvartalui opi problema“, – kalbėjo palangiškiai, kuriems antrino Šventosios gyventojai: šio miestelio viešieji tualetai visi yra baisūs...

Dar vienas formalaus atsirašinėjimo pavyzdys, kurį paminėjo palangiškiai – prieš porą metų, kai jie raštu kreipėsi į Savivaldybę, prašydami, kad besikuriančiai bendruomenei būtų suteiktas adresas, gavo atsakymą, jog tokios galimybės nesą. Ir tik kai buvo kreiptasi tiesiogiai į merą, bendruomenei leista „prisiregistruoti“ prie Savivaldybės.

„Nenoriu nei ginti, nei kritikuoti mero, bet, mano nuomone, jis neturi stiprios komandos. Juk jeigu ji būtų stipri, jeigu gebėtų priimti sprendimus, nereikėtų dėl tokių tikrai ne ypatingos svarbos klausimų trukdyti mero. Apskritai susidaro įspūdis, kad mūsų rašomi raštai net nepasiekia galinčių priimti sprendimus valdininkų, ir mes gauname demagoginių svaičiojimų pilnus atsakymus“, – nevyniojo žodžių į vatą L. Gaudiešienė.

Šventojiškiai gi savo ruožtu parodė kitą dokumentą. Sausio 10 d. Savivaldybėje buvo užregistruotas Šventosios seniūnijos bendruomenės raštas, kuriame suformuluoti septyni klausimai, adresuoti miesto merui ir Savivaldybės administracijos direktorei. Sausio 13 d. meras peradresavo raštą direktorei A. Kilijonienei. Vasario 10 d., kai pagal galiojančius teisės aktus jau turėjo būti gautas atsakymas į klausimus, ant rašto atsirado viza, įpareigojanti Šventosios seniūną E. Čilinską parengti atsakymus.

O dėl adreso – ir šventojiškiai gavo tokį pat atsakymą, kad suteikti bendruomenei adreso esą nėra galimybės, nors Šventosios seniūnijoje tuščių patalpų esama, tad ne tik adresą, bet ir pašalpėlę teoriškai, ir praktiškai bendruomenei būtų galima skirti.

 

Seniūnija – be galių

Beje, L. Gaudiešienė teiravosi: o kokie bendruomenės santykiai su seniūnija? Ir jeigu, kaip teigiama, seniūnas, švelniai tariant, mažai ką daro, kad būtų sprendžiami šventojiškiams aktualūs klausimai, jeigu jis taip ir netapo ta grandis, kuri jungtų miestelio gyventojus su Savivaldybe, ar buvo jam pareikštas nepasitikėjimas raštu?

Pasak Šventosios seniūnaičio R. Šeštoko, kurį palaikė visi pokalbyje dalyvavę šventojiškiai, nors nepasitikėjimas seniūnu nebuvo pareikštas, kažin, ar būtų daug naudos iš tokių pareiškimų. O jeigu į dabartinio seniūno vietą ir ateitų kitas, veiklesnis, jam rankos taip pat būtų surištos. Kaip priminė D. Mikalauskaitė, buvo gan ilgai kovota, kol apskritai įsteigta Šventosios seniūnija. Dabar gi ji – vos ne formalumas: ką gali padaryti seniūnija ir jos galva, jeigu neturi jokių asignavimų? Netgi želdinių priežiūrai skiriamus per 200 tūkst. Lt seniūnija negali panaudoti savo nuožiūra – nei spręsti, kam juos išleisti, nei pataupyti.

 

Reikia būti kantriems ir reikliems

Rimtas problemas ir aktualius klausimus keliančių 20 narių vienijančios „Palangos santarvės“ ir 102 narius jau skaičiuojančios Šventosios seniūnijos bendruomenių, rašančių projektus, gaunančių finansavimą – tiesa, ne iš Savivaldybės biudžeto, – ir besirengiančių toliau su projektais dirbti, balsai kiek užgožė „mažesniuosius“. Palangos „Bočių“ pirmininko pavaduotoja Janina Skripkauskienė taip pat pabėdojo, jog patalpų, kuriose galėtų rinktis garbaus amžiaus palangiškiai, nesama. Tad „Bočiai“ dėkingi kavinės „Luiza“ savininkei Irenai Staponienei, įsileidžiančiai „Bočius“ ir padedančiai surengti vakarones bei pasibuvimus. Klebonas M. Venskus, išgirdęs, kad „Bočiai“ neturi kur rinktis, priminė, jog rengiamas parapijos namų rekonstrukcijos projektas, o jį įgyvendinus, ten tikrai atsirasią vietos ir vyresniems palangiškiams.

„Labai gerai, kad jūs čia šiandien susirinkote ir pasikalbėjote, susipažinote ir pasidalijote patirtimi, – kalbėjo M. Venskus. – Nelendu į politiką, tiesiog džiaugiuosi, kad Šventoji dvasiškai atsigauna – ji sukruto, kad tiek iš Šventosios, tiek iš Palangos bendruomenių kyla gražios iniciatyvos. Tik viskam reikia laiko“.

„Bendruomenės – naujas „darinys“ po Palangos saule. Mes dirbame porą metų, jūs – metus. Reikia būti kantriems, bet ir reikliems, kad išsikovotume sau vietą po ta saule“, – apibendrino L. Gaudiešienė.

„Nei jūs, nei mes neprašome sau kažkokių išskirtinių teisių. Bet – mes esame, ir norime būti išklausyti ir išgirsti“, – pritarė D. Jurevičius.

Jūsų komentaras:

ko bėdoji, "aktyviste"? 2014-02-15 08:49 (IP: 86.100.63.40)
Kas jau kas bet, D.Mikalauskaitė -ypač didelė buvo "kovotoja" , būdama prie valstybės lovio, kad Šventoji būtų prijungta prie Palangos- pagrindiniu tikslu- kad grąžintinos žemės Šventosios ribose bebūtų grąžinamos kaip miesto ribose(galioj. įst.) ~tik iki 20 arų!.. Už ką dabar ši kovoja???

Taip pat skaitykite

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad savivaldybėse veikiantys visuomenės sveikatos biurai šalies ugdymo įstaigoms ir bendruomenėms sudaro galimybę neatlygintinai gauti savikontrolės testų, skirtų COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) diagnostikai.


Sprendimas vystyti jūrinio vėjo elektrinių parką svarbus ir regiono plėtrai, ir tuo pačiu atveria galimybių vietos bendruomenėms. Parkas sudarys prielaidas pritraukti daugiau investicijų, kas sąlygos naujų darbo vietų kūrimą, viešosios infrastruktūros plėtrą ir bendro gerbūvio kūrimą. Be to, planuojama, kad artimiausių savivaldybių biudžetas bus papildytas apie 3 mln. eurų per metus ir dar...


Nuo pirmojo iki paskutinio skambučio Jūs dosniai atiduodate save mūsų vaikams, atskleisdami jų kūrybiškumą, brandindami juose pagarbą ir pilietiškumą, mokydami siekti tikslo ir nebijoti nesėkmių. Auginti žmogų – sunku, atsakinga, bet be galo prasminga! Todėl ne veltui esate tarsi valstybės vertybinis stuburas, dabarties ir ateities kūrėjai.



Palangos miesto savivaldybės administracija skyrė lėšų Palangos miesto tradicinių religinių bendruomenių pateiktiems projektams įgyvendinti.


Klaipėdos „Neptūno“ komandoje sezoną pradėjusi Justė Jocytė pasitinka etapo Moterų lygoje pabaigą. Penktadienio mūšis uostamiestyje su Kauno „Aistėmis-LSMU“ 14-metei merginai taps atsisveikinimo rungtynėmis, mat jau lapkričio 27-ąją ji pakels sparnus į Prancūziją, kur karjerą tęs Tony Parkerio valdomoje Vilerbano ASVEL krepšinio akademijoje. „Bus...


Minint pasaulio lietuvių bendruomenės metus Palangos kultūros ir jaunimo centro „Grubusis“ teatras spalio 24 – 29 d. išvyko į Norvegijos Karalystę su spektakliu „Laikykis, Vydūne!“. Norvegijos lietuvių bendruomenės kvietimu spalio paskutinįjį savaitgalį ,,Grubusis’’ teatras pasirodė Dramene ir Osle.


„Palangos tiltas“ tęsia straipsnių ciklą apie renovuojamus Palangos daugiabučius. Šį kartą buvo pakalbinti Žvejų, Druskininkų bei Ganyklų gatvės renovuojamųjų namų gyventojai. Bronius Pipiras: „Sudefektuotas“ visas namas“ Žvejų gatvėje gyvenančio ir už teisybę kovojančio palangiškio Broniaus Pipiro teigimu, name palikta aibė brokų ir...


„Mes, bendruomenės, dar naujas darinys po Palangos saule. Tad gal todėl mums kol kas sunku prasibrauti pro Savivaldybės valdininkų biurokratines raizgalynes ir pasiekti, kad mūsų balsas būtų išgirstas, kad su mumis būtų skaitomasi taip, kaip derėtų“, – antradienį susirinkę į „Palangos tilto“ redakciją prie tradicinio puodelio kavos kalbėjo miesto...


Jaunimas iš visuomenės išsiskiria ne tik savo beribe drąsa, noru imtis pačių netikėčiausių idėjų ar šokiruojančiu aprangos stiliumi, bet ir kalba, kuri dažnai susilaukia aplinkinių nepasitenkinimo. Tačiau, labai sunku paaiškinti, kodėl jauni žmonės net nesistengia kalbėti taisyklinga kalba ir į jų kalbą toliau veržiasi įvairūs posakiai, žodžiai, vadinami...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius