Bibliotekoje pristatytas ketvirtasis etnokultūros metraštis „Palangos langai“

Lapkričio 28 d. Palangos viešojoje bibliotekoje pristatytas ketvirtasis etnokultūros metraštis „Palangos langai“. Leidinį finansavo Palangos miesto savivaldybė.

Renginio pradžioje, gausiai susirinkusiuosius, pasveikino Palangos viešosios bibliotekos direktorė Agnė Abramovičienė, pasidžiaugdama naujuoju leidiniu, padėkodama visiems prie jo prisidėjusiems savo darbu, įžvalgomis, iniciatyvomis. 

Apie metraščio leidybos kelią ir ištakas kalbėjo bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Aura Banevičienė, prisimindama lūkesčius sudarant pirmąjį metraštį bei padėkodama autoriams bei ilgamečiams bendražygiams taip pat ir šio leidinio sudarytojams – buvusiam bibliotekos vadovui Kęstučiui Rudžiui ir buvusiai vyr. bibliotekininkei Bronislavai Spevakovienei – už jų nuolatinį indėlį nuo pirmojo iki dabartinio numerio.

Leidinio turinį ir autorius pristatė vyr. bibliotekininkė kraštotyros darbui Dainora Kaniavienė. Jos pasakojimą papildė Kęstučio Rudžio įžvalgos apie tai, kaip atrandamos istorijos metraščiui, kaip prikalbinami autoriai pasidalinti tuo, kas brangu – savo laiku, mintimis, įžvalgomis. „Palangos langai“ – tai odė palangiškių bendruomeniškumui, sykiu – savitumui. Sudarytojai jį skiria visiems, mylintiems Palangą ir norintiems pažinti jos kultūrą per turtingą krašto praeitį, nematerialų jos paveldą, senbuvių atsiminimus. Kultūrų, religijų skirtumai Palangoje dažnai tapdavo pranašumu ir suteikdavo galimybę kokybiniam miesto augimo šuoliui, sprendiniams urbanistikoje, pokyčiams infrastruktūroje, tapdavo palankia erdve užaugti asmenybėms, skleistis talentams. Stiprus bendruomeniškumas – individo sėkmės pamatas. Drąsiai tarpti bendruomenėje, nebijodamas savasties, atvira širdimi kurti rytdieną gali, tik išmanydamas tradiciją, gerbdamas praeitį.

Renginį praturtino metraščio autorių pasisakymai. Kretingos muziejaus direktoriaus pavaduotojas Juliaus Kanarskas, atskleidė naujų detalių apie Palangos istoriją, palangiškių gyvenimą ir grafus Tiškevičius, jų ūkiškumą. Apie XX a. pirmosios pusės amatininkus ir amatus Palangoje kalbėjo radiotechnikos inžinierė, kraštotyrininkė, ilgametė muziejininkė, Šiaulių krašto šviesuolė Genovaitė Žukauskienė. Architektas Edmundas Benetis į sutiktuves atvyko su dovanomis kraštotyros fondui. Jo perduoti dokumentai ne tik papildo bibliotekos archyvą, bet ir jautriai atveria Palangos istorijos santykį su laiku, gamtos stichijomis, besikeičiančią miesto tėkmę, jo linijas.

Gražiu linkėjimu gyvuoti metraščiui recenzijoje Lietuvos žurnalistų sąjungos internetinėje svetainėje perdavė Vytautas Žeimantas, metraštį kaskart praturtinantis savo straipsniais.

Ketvirtasis „Palangos langų“ numeris kviečia skaitytojus pažvelgti į miestą pro gyvosios atminties, bendruomenės ir kultūros langus.

Bibliotekos inf.