Birutė Sabatauskaitė: laikas nuspręsti dėl Civilinės sąjungos

Palangos tiltas, 2023-05-22
Peržiūrėta
964
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Birutė Sabatauskaitė. Gabrielės Grėbliūnės nuotr.
Birutė Sabatauskaitė. Gabrielės Grėbliūnės nuotr.

Autorė: Birutė Sabatauskaitė, lygių galimybių kontrolierė

Rytoj Seimas svarstys lyčiai neutralios Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Nebėra laiko nuomonėms, debatams ir abejonėms – mūsų valstybė jau ilgai vėluoja užtikrinti tos pačios lyties porų lygiateisiškumą. Tuo pačiu šis įstatymas suteiktų alternatyvą skirtingos lyties poroms. Nors Seimo priėmimo stadiją pasiekęs įstatymo projektas toli iki orios partnerystės versijos, tai visgi būtų mažas žingsnis į priekį.

Lietuva užima 36 vietą iš 49 ILGA-Europe „Vaivorykštės žemėlapyje“, matuojančiame  lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interlyčių žmonių (LGBTI) teisinę padėtį Europos valstybėse. Žvelgiant į žemėlapį giliau, prie šeimų teisių užtikrinimo matomi besipuikuojantys 0 proc. Tai reiškia, kad tos pačios lyties ir kitos LGBTI poros Lietuvoje negali susituokti ar kita forma įteisinti savo santykių ir naudotis garantijomis bei naudomis, kurios prieinamos heteroseksualioms poroms, jos negali įsivaikinti, naudotis pagalbinio apvaisinimo paslaugomis, abiejų partnerių motinystė arba tėvystė negali būti pripažinta lygiaverte.

Nepaisant to, kad po visų korekcijų dabartinį Civilinės sąjungos įstatymo projektą vargiai vis dar galėtume vadinti kompromisiniu, jis vis tiek yra labai svarbus žengiant pirmą žingsnį, kad visos poros Lietuvoje būtų traktuojamos vienodai. O tos pačios lyties porų Lietuvoje, kaip ir visur kitur pasaulyje, visada buvo, yra ir bus. Taigi, kyla klausimas, ar Seimo nariai pasiryš priimti teisingą sprendimą ir suteikti galimybę žmonėms tiesiog spręsti savo privataus gyvenimo klausimus, t. y. klausimus, kurie iš esmės neturi įtakos kitų žmonių gyvenimo sprendimams, ar viršų visgi ims išankstiniai diskriminaciniai nusistatymai prieš LGBTI asmenis.

Dažnai bijome to, ko nepažįstame, bet kitų valstybių pavyzdžiai rodo, kad teisiškai pripažinus LGBTI+ asmenų poreikius, pasaulis sukasi toliau, tik jame daugiau laimingų žmonių. Mažiau nei prieš savaitę Estijos Vyriausybė patvirtino tos pačios lyties asmenų santuoką įteisinantį įstatymo projektą, o registruota partnerystė ten buvo įteisinta beveik prieš dešimtmetį. Tai, ką diktuoja valstybė, nemaža dalimi prisideda prie socialinių normų formavimo, todėl nenuostabu, kad 53 proc. gyventojų Estijoje pritaria tos pačios lyties porų santuokai. Lietuvos Seimas taip pat turi progą parodyti teigiamą pavyzdį.

LGBTI+ asmenų teisių užtikrinimas turi būti sprendžiamas remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais, kitų valstybių gerąja praktika bei ekspertų rekomendacijomis, o ne visuomenės nuomonės apklausomis, kurių rezultatams keistis erdvės labai daug nėra, kai LGBTI teisių klausimas kaskart yra išnaudojamas gąsdinimui ir visuomenės priešinimui. Čia norisi paminėti vieną naujesnių EŽTT sprendimų byloje Fedotova ir kt. prieš Rusiją. Akivaizdu, kad byloje Rusija argumentavo, jog visuomenės dauguma nepritaria homoseksualiems santykiams. Deja, tai primena ir Lietuvoje girdimus argumentus. Teismo nuomone, jei visuomenės mažumos galimybės naudotis savo teisėmis priklausytų nuo to, ar joms pritaria dauguma, tai būtų nesuderinama su esminėmis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos vertybėmis. Aš noriu tikėti, kad Lietuvai šios demokratinės vertybės svarbios. 

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje turime galimybę tirti skundus dėl diskriminacijos dėl lytinės orientacijos, tačiau to nepakanka. Iš esmės tos pačios lyties asmenims, kuriantiems ilgalaikius šeimos santykius, sudaromos labiau teorinės nei praktinės lygios galimybės naudotis savo teisėmis. 

Civilinės sąjungos įstatymo reikėjo dar vakar, bet dabar Seimas turi progą taisyti padarytas klaidas, kad neprarastume dar daugiau žmonių, išvykusių šeimų kurti į užsienį, nes gimtojoje šalyje negalėjo to daryti oriai.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Nuo rugsėjo 11 dienos keičiasi Palangoje esančios „Lidl“ parduotuvės darbo laikas. 


Rytoj Seimas svarstys lyčiai neutralios Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Nebėra laiko nuomonėms, debatams ir abejonėms – mūsų valstybė jau ilgai vėluoja užtikrinti tos pačios lyties porų lygiateisiškumą. 


Artimųjų kapus Palangos miesto kapinėse rasti nuo šiol bus paprasčiau – miesto civilinės kapinės suskaitmenintos, tad visa aktuali informacija jau patogiai pasiekiama virtualioje erdvėje. 


Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 12 straipsnio 5 dalies 6 punktu ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2016 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. 1-3 „Dėl techninių perspėjimo sistemos priemonių priežiūros organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 25 punktu, šių metų gegužės 12 d....


Nuo gegužės 1 dienos keičiasi „Lidl“ parduotuvės Palangoje darbo laikas. Atsižvelgiant į pirkėjų pageidavimus ir jų apsipirkimo patogumą, ši „Lidl“ parduotuvė darbą pradės anksčiau ir dirbs iki 24 val. Iki šiol, adresu Klaipėdos pl. 59, Palangoje esanti „Lidl“ parduotuvė dirbo nuo 8 iki 22 val., o prasidedant vasaros sezonui darbo laikas...


Palangos senojoje gimnazijoje rugsėjo 18 ir 20 dienomis vyko Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (jūros) šauliųPalangos 306 kuopos jaunųjų šaulių pristatymas su sportinėmis estafetėmis. Jį organizavo III klasės gimnazistai – būrio vadas Marius Gruzdys ir būrio vado pavaduotojas Dominykas Nuraševas. Jiems talkino kuopos jaunieji šauliai.


Vasario 2 d. (šiandien) 17 val. atidaroma Reginos Šulskytės paroda „Mano laikas“, kurią autorė skiria savo mamos atminimui.


Praėjusią vasarą Reinoldas Liaudanskas, pasakodamas man koks būsiąs jam įtemptas ruduo (parodos, seminarai, susitikimai su studentais, kolegomis, išvykos į kitus miestus ir šalis) nuoširdžiai prisipažino: „Norint padaryti gerai, reikia daug ir įdėti“. Apie savo klasės draugą R. Liaudanską, kaip „užkietėjusį" balandžių augintoją- jis ir Palangos...


Prieš Kalėdas Lietuvos moksleivių sąjungos Palangos mokyklų savivaldų informavimo centras surengė keletą renginių moksleiviams.


Spalio 12 d. Kauno sporto halėje iškilmingai paminėtas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) 25 metų jubiliejus.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius