„ChatGPT“ geba pasinaudoti tik kas trečias lietuvis: kas stabdo žmones?

Palangos tiltas, 2026-02-06
Peržiūrėta
44
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

„ChatGPT“ geba pasinaudoti tik kas trečias lietuvis: kas stabdo žmones?

Nors Lietuva didžiuojasi vienu greičiausių internetų pasaulyje, dirbtinio intelekto (DI) galimybėmis kasdien naudojasi tik kas trečias gyventojas. Naujausi „Eurostat“ duomenys rodo, kad skaitmeninės lyderės šalį vis dar smarkiai lenkia. Julija Markeliūnė, „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovė, pastebi, kad problema slypi ne technologijose, o žmonių pasirengime jomis naudotis.

„Technologinė atskirtis šiandien nebėra ryšio kokybės klausimas, tai labiau susiję su žmonių drąsa išbandyti naujoves. Kol jaunimas technologijas naudoja intuityviai, vyresnės kartos atstovai dažnai jaučiasi palikti nuošalyje. Dalis lietuvių mano, kad DI yra kažkas per daug sudėtingo ar gal net pavojingo. Mūsų kaip ekspertų užduotis dabar ir yra išsklaidyti šias baimes“, – teigia J. Markeliūnė.

Kodėl lietuvius dar gąsdina technologijos?

Remiantis 2025 m. gruodžio mėn. „Eurostat“ paskelbta ataskaita, generatyvinio DI, pavyzdžiui, „ChatGPT“, „Gemini“ ir kitų, naudojimas tarp ES gyventojų siekia 32,7 proc. O Lietuva yra artima šiam Europos vidurkiui – 36,9 proc. visuomenės naudojasi DI įrankiais. Lietuviai rikiuojasi šalia ispanų (37,9 proc.) ir prancūzų (37,5 proc.), smarkiai atsilieka nuo estų (47 proc.) ir nuo ES lyderių norvegų (56,3 proc.).

Duomenys atskleidžia, kad DI europiečiai dažniau naudoja privačiame gyvenime nei profesinėje veikloje. Asmeniniam naudojimui DI pasitelkia apie ketvirtadalį arba 25 proc. visų gyventojų, o mokymosi ar darbo reikmėms šias priemones naudojo gerokai mažiau žmonių.

„Skaičiai rodo prarają tarp valstybių. Jaunimas DI įrankius prisijaukino akimirksniu, tačiau tikrasis visuomenės potencialas atsiskleis tik tada, kai šias technologijas kaip asistentą matys kiekvienas. Kai suprantame, jog DI dirba mums, padeda greičiau suformuoti mintis, atlikti technines užduotis, atsako į sudėtingus klausimus, tada baimė natūraliai užleidžia vietą smalsumui“, – paaiškina „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovė.

DI naudojimas yra ne tik mados reikalas, bet ir realus būdas didinti savo efektyvumą. Pavyzdžiui, Masačusetso technologijos instituto (MIT) atlikti tyrimai rodo, kad pasitelkę generatyvinį DI, darbuotojai užduotis, kur reikia rašyti arba analizuoti informaciją, atlieka vidutiniškai 37 proc. greičiau, o jų darbo kokybė pagerėja net 40 proc. Be to, DI padeda sumažinti kognityvinį krūvį atliekant rutininius, pasikartojančius darbus, todėl žmogus gali daugiau laiko skirti kūrybiškumui, strateginiam mąstymui ar tiesiog kokybiškam poilsiui.

Nuo baimės iki smalsumo – vienas žingsnis

Būtent todėl vis svarbesnės tampa iniciatyvos, kurios ne tik kalba apie technologijas, bet ir padeda žmonėms jas suprasti bei išbandyti praktiškai. Viena jų – kasmet visoje Europoje minima Saugesnio interneto diena.  Ryšių reguliavimo tarnyba šia proga jau tradiciškai kviečia pasinerti į „Skaitmeninę bangą“ – nemokamą renginį, kuris įtraukia, nustebina ir priverčia pažvelgti į technologijas naujomis akimis.

„Siekiame paskatinti visus tapti sąmoningais, saugiais ir atsakingais skaitmeninio pasaulio dalyviais. Kiekvienas žmogus Lietuvoje gali suprasti, kad skaitmeninis raštingumas nėra tik įgūdis, tai – gyvenimo kokybė. Norime, kad šis renginys taptų kasmetine tradicija, kuri sujungtų įvairias amžiaus grupes, didintų supratimą apie technologijų naudą, pavojus ir atsakomybę“, – sako Jūratė Šovienė, Ryšių reguliavimo tarnybos pirmininkė

Anot J. Šovienės, renginyje laukiami visi: pradinukai, vyresnių klasių mokiniai, mokytojai ir tėvai, suaugusieji bei garbaus amžiaus žmonės. 

Renginio metu, vasario 10 d., gyvai Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje sužinosite, kaip atpažinti melagienas, internetinius sukčius, trolius ir botus, kaip saugiai veikti skaitmeninėje erdvėje, valdyti dronus, kūrybiškai naudoti DI ir nepasimesti sparčiai besikeičiančiame technologijų pasaulyje.

Neturintys galimybės atvykti gyvai galės stebėti tiesioginę transliaciją portaluose Delfi (saugu.delfi.lt), 15min, LRT, per „Balticum TV“, Ryšių reguliavimo tarnybos ir partnerių socialiniuose tinkluose bei Lietuvos savivaldybių viešosiose bibliotekose.

 

Audrius Stasiulaitis 

I WILL TELL YOU TELIA 

Tel. (0 5) 236 7019, Mob. +370 686 77988 

El. p. audrius.stasiulaitis@telia.lt  

Telia Lietuva, AB, Saltoniškių g. 7A, 03501 Vilnius

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Nors Lietuva didžiuojasi vienu greičiausių internetų pasaulyje, dirbtinio intelekto (DI) galimybėmis kasdien naudojasi tik kas trečias gyventojas.


Lietuvos Respublikos Seimas 2024 m. lapkričio 12 d. pritarė Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkės Monikos Ošmianskienės siūlymui numatyti galimybę valstybės garantuojama teisine pagalba pasinaudoti visiems sunkią negalią turintiems žmonėms, nepriklausomai nuo amžiaus ir pajamų.


Penktadienį „Jurbarko-Kario“ klubui paskelbus, kad komanda dėl infrastruktūrinių ir kitų iššūkių atsisako galimybės dalyvauti 2023–2024 m. Lietuvos krepšinio lygos (LKL) sezone, nušvitusia galimybe siekia pasinaudoti Palangos „Olimpo“ klubas.


Laikino atokvėpio paslauga (trumpalaikės socialinės globos)  paslauga – socialinė paslauga, teikiama šeimos nariams, artimiesiems, kurie namuose prižiūri, globoja ar slaugo neįgalius asmenis, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra ar globa, derinti asmeninį, darbinį gyvenimą, pailsėti nuo nuolatinės namuose prižiūrimo ar globojamo asmens slaugos.


Nuo rytojaus, 2022 m. kovo 1 d. Lietuvos paštas stabdo prekybą „Respublika“ grupės leidiniais – nuo minimos datos laikraščių „Respublika“ ir „Vakaro žinios“ nebebus galima įsigyti nei pašto skyriuose, nei pas laiškininkus. Dėl šių leidinių prenumeratos sprendimų bus ieškoma kartu su atsakingomis institucijomis.


Nuo birželio 1 dienos visi palangiškiai, kaip ir bet kurios kitos savivaldybės gyventojai, sulaukę 16 metų, yra kviečiami savarankiškai registruotis skiepui nuo koronaviruso. Žinomi kurorto žmonės ragina pasinaudoti tokia galimybe ir pasiskiepyti. „Kuo daugiau žmonių kuo greičiau tai padarys, tuo sparčiau grįšime į iki pandemijos buvusias gyvenimo vėžes“, – sakė...


Ar prisimenate, kada paskutinį kartą rankose laikėte knygą? O ypač tokią, kad perskaitęs, sušukote: „Oho, kokia nuostabi knyga!” Mano šių metų skaitymo atradimas – Gedimino Kulikausko knygos „Lietuvio kodas“ ir „Apelsinų kontrabanda“, kurios mane „nusviedė“ į mano prosenelių ir senelių Lietuvą. G. Kulikauskas, vienas...


Klaipėdos jūrininkų ligoninė stabdo planinių ir ekstrinių paslaugų teikimą kai kuriuose Palangos departamento skyriuose. Toks sprendimas priimtas dviem departamento slaugytojoms patvirtinus COVID – 19 infekcijos tyrimų teigiamus rezultatus.


Lietuvos metų mero 2014 rinkimuose Šarūnas Vaitkus – trečias

"Palangos tilto" informacija, 2015 02 09 | Rubrika: Miestas

Praėjusios savaitės pabaigoje Panevėžio „Cido“ arenoje įvykusiame renginyje – viešoje diskusijoje „Ateities Panevėžys“ paskelbti Lietuvos 2014-ųjų metų mero rinkimų nugalėtojai. Palangos meras Šarūnas Vaitkus šiuose rinkimuose pakilo į garbingą trečią vietą, o portale lrytas.lt jam skirta net 4 tūkst. 731 balsų.


Penktą kartą apklausęs visų Lietuvos savivaldybių vadovus, aukščiausio rango valstybės tarnautojus bei verslo organizacijų atstovus, savaitraštis „Veidas“ sudarė daugiausiai naudos savo miestams ir rajonams duodančių merų reitingą. Didžiausiu šių metų reitingo netikėtumu įvardytas Palangos miesto mero Šarūno Vaitkaus šuolis iš pernai...


Renginių kalendorius