„Coface Baltics“: nemokumo atvejų skaičius stabilus, o verslo milžinai traukiasi iš rinkos

Prasidėjusio ekonomikos atsigavimo nepakako – nemokumo atvejų Vidurio ir Rytų Europoje nemažėja.

2024 m. verslo nemokumo duomenys Vidurio ir Rytų Europoje ženkliai skiriasi: Lietuvoje fiksuotas stabilumas, Latvijoje – staigus šuolis, o Estijoje – nuosaikus augimas. Tačiau „Coface“ ekspertų vertinimu, įmonių nemokumo atvejų skaičius tiek regione, tiek Lietuvoje neatspindi įtampos, kurią dėl išskirtinio bankrotų masto patiria mūsų šalies verslas. Labiausiai pažeidžiami sektoriai išliko transportas, gamyba ir statybos. Tikimasi, kad šiemet nemokumo atvejų skaičius VRE, įskaitant Baltijos šalis, išliks stabilus, tačiau optimizmą slopina geopolitiniai veiksniai, verslo priklausomybė nuo palūkanų normų, vartotojų pasitikėjimo bei ES paramos projektų įgyvendinimo. Preliminariu „Coface“ vertinimu, Lietuvos BVP šiemet augs 2,6 proc., Latvijos – 0,6 proc., o Estijos – 1,5 proc.

2024 m. nemokumo atvejų skaičius Lietuvoje išliko panašus kaip ir ankstesniais metais (3,3 proc. augimas), rodo „Coface“ analizė. Daugiausia jų užfiksuota statybos (22,4 proc.), didmeninės ir mažmeninės prekybos (21,8 proc.) bei transporto ir sandėliavimo (11,7 proc.) sektoriuose. Didžiausia bankroto byla iškelta logistikos įmonei „Integre Trans“,  kurios nemokumą lėmė didelės krovinių gabenimo sąnaudos ir sumažėjusi paklausa.

„Nors Lietuvoje statistika nerodo ženklaus nemokumo atvejų skaičiaus augimo, bankrutuoja žinomos ir didelės bendrovės, kurių išėjimas iš rinkos atneša didžiulių nuostolių kreditoriams“, – sako Mindaugas Sventickas, „Coface Baltics“ vadovas.

Latvijoje 2024 m. nemokumo atvejų skaičius išaugo net 24,6 proc. (nuo 345 iki 430). Daugiausia sunkumų kilo didmeninės ir mažmeninės prekybos (22,3 proc.), statybos (16,7 proc.) ir apdirbamosios pramonės (13,6 proc.) sektoriuose. Didžiausia bankrutavusi įmonė – „Prof.lv SIA“ (veikla – automobilių remontas). Įmonės nemokumą lėmė didėjančios išlaidos ir sumažėjusi gyventojų perkamoji galia.

Estijoje nemokumo atvejų skaičius augo 10,2 proc. (nuo 254 iki 280). Su didžiausiais iššūkiais susidūrė statybos (17,1 proc.) ir apdirbamosios pramonės (16,4 proc.) sektoriai. Įmonės „Eaha Nordic Construction OÜ“ bankrotas – stambiausias Estijoje. Statybų įmonė prarado eksporto rinkas ir neatlaikė ekonominio nuosmukio.

Preliminariu „Coface“ vertinimu, Lietuvos BVP šiemet augs 2,6  proc., kai pernai didėjo 2,8 proc., Latvijos BVP turėtų kilti 0,6 proc. (pernai krito 0,4 proc.), o Estijos – 1,5 proc., kai 2024 m. mažėjo 0,3 proc.

Didžiausi nemokumo skaičiai – transporto, gamybos ir statybos sektoriuose

2024 m. Vidurio ir Rytų Europoje (VRE) daugiausia nemokumo atvejų fiksuota transporto, gamybos ir statybos sektoriuose. Kaip teigia „Coface“ vyriausiasis ekonomistas VRE regionui Mateušas Dadejus (Mateusz Dadej), transporto sektorių ženkliai paveikė smukusi pramonės paklausa, aukštos energijos kainos ir su CO2 susiję kelių mokesčių pokyčiai. Šį sektorių tai ypač paveikė Lenkijoje, Lietuvoje ir Vengrijoje.

Gamybos sektoriuje didėjo išlaidos žaliavoms, o geopolitiniai konfliktai privertė peržiūrėti tiekimo grandines.

„Nepaisant infliacijos sumažėjimo, žaliavų kainos išliko aukštos, o darbo sąnaudos kilo, tai labiausiai paveikė smulkiuosius gamintojus“, – teigia „Coface“ ekonomistas.

Statybos sektoriuje nemokumą lėmė aukštos palūkanų normos, dėl kurių naujų projektų finansavimas tapo sudėtingas, o būsto paklausa gerokai sumenko.

„Ekonominis netikrumas ir geopolitiniai veiksniai neigiamai paveikė investicijų apimtis statybos sektoriuje, nemažai gyventojų dėl išbrangusių paskolų atidėjo būsto įsigijimą“, – komentuoja M. Dadejus.

Vidurio ir Rytų Europos šalyse įmonių nemokumo dinamika nevienoda – išsiskyrė Vengrija

Eliminavus Vengrijos įtaką, VRE regione nemokumo atvejų skaičius pernai išaugo 3 proc. Svarbu atkreipti dėmesį, kad dėl 2021-2022 m. įgyvendinto teisinio reguliavimo, nemokumo atvejų Vengrijoje 2023 m. ženkliai padaugėjo, o 2024 m. skaičius normalizavosi mažėdamas 25,5 proc. (nuo 20 477 iki 15 258). Tai paveikė bendrą VRE regiono statistiką, kurioje nemokumo atvejų (įsk. Vengrijos įtaką) 2024 m. sumažėjo 9 proc. (nuo 50 248 iki 45 983).

Vertinant kiekvieną šalį atskirai, svarbu paminėti, kad Lenkijoje bankrotų skaičius augo 19 proc., o restruktūrizacijos procesai sudarė net 93 proc. visų bankrotų atvejų. Pasak M. Dadejaus, tai rodo įmonių pastangas ieškoti išeičių, kai susiduriama su likvidumo problemomis, tačiau nekeičia finansinių sunkumų fakto.

Kitose VRE šalyse nemokumo atvejų dinamika atrodė taip: Rumunijoje nemokumo atvejų daugėjo 9,4 proc., dominuoja vidutinės įmonės, kurių apyvarta didesnė kaip 5 mln. Eur; Slovėnijoje užfiksuotas 32,4 proc. augimas, kurį reikšmingai įtakojo privalomasis papildomas darbuotojų sveikatos draudimas; Bulgarijoje dėl nusistovėjusios vartotojų paklausos nemokumo atvejų sumažėjo 5,7 proc.;  Serbijoje, pagerėjus makroekonominei situacijai, atvejų skaičius sumažėjo 12 proc., o Kroatijoje – augo 7,3 proc.

Atsigavimas, bet kol kas – ne verslo stabilumas

Po sudėtingų 2023 m., kai dėl geopolitinių veiksnių visas VRE regionas buvo atsidūręs ties sąstingio riba, pernai beveik visose VRE šalyse ekonomika augo. Tai įvyko gerokai sumažėjus infliacijai ir pamažu normalizuojantis žaliavų kainoms.

„Infliacija sumažėjo, pradėjo formuotis teigiami struktūriniai pokyčiai – matėme nedidelį augimą, nors pažanga įvairiose šalyse buvo nevienoda, – pasakoja „Coface“ ekonomistas. – Ekonominę situaciją VRE regione lėmė vidaus politikos koregavimų, išorės ekonominio spaudimo ir geopolitinio neapibrėžtumo derinys. Atsigavimą skatino vartojimas ir investicijos 2024 m., kai realusis BVP regione vidutiniškai augo 2,6 proc., o 2023 m. jis siekė tik 0,8 proc.“

Pasak eksperto, pagrindinis ekonominio atsigavimo veiksnys buvo privatus vartojimas, kurį skatino mažėjanti infliacija ir didėjantis realusis darbo užmokestis tokiose šalyse kaip Lenkija, Vengrija ir Rumunija. Namų ūkiai atgavo perkamąją galią, o tai skatino mažmeninę prekybą ir vidaus paklausą. Investicinė aplinka taip pat pagerėjo, nes ją skatino infrastruktūros ir žaliosios energijos projektų finansavimas iš ES fondų.  

Palūkanų normų mažinimas kai kuriose šalyse dar labiau paskatino investicijas privačiame sektoriuje, tačiau silpna išorės paklausa iš pagrindinių prekybos partnerių, tokių kaip Vokietija, ribojo eksporto augimą, todėl grynasis eksportas tik nežymiai prisidėjo prie ekonomikos augimo.

Palyginti su kitomis šalimis, palankiausiai situacija klostėsi Lenkijoje ir Kroatijoje, kurių ekonomikos augimas buvo atitinkamai 2,9 ir 3,8 proc., kurį skatino didėjančios vartotojų išlaidos ir veiksmingas ES lėšų panaudojimas. Čekijoje buvo stebimas kuklus 1 proc. ekonomikos atsigavimas, kurį ribojo griežtesnė pinigų politika.

Prognozių gerinimą stabdo prekybos karai ir geopolitinės aplinkybės

Vertindamas praėjusius metus, M. Dadejus pastebi, jog 2024 m. buvo atsargaus atsigavimo metai. Nors bendras nemokumo atvejų skaičius VRE pernai sumažėjo, palyginti su 2023 m. pasiektu aukščiausiu lygiu, kiekvienos šalies ekonomikos bei įmonių būklę privalu vertinti atskirai.

„Tikimės, kad 2025 m. įmonių nemokumo situacija regione išliks stabili, nors daugelyje šalių rodikliai dar gali augti. Investicijos, ypač finansuojamos iš ES fondų, taps pagrindiniu ekonomikos augimo varikliu“, – komentuoja M. Sventickas.

Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad prekybos karai ir geopolitinė įtampa gali lemti naujus iššūkius, o investicijų augimas priklausys nuo palūkanų normų ir vartotojų pasitikėjimo.

Daugiau informacijos:
Mindaugas Sventickas, „Coface Baltics“ generalinis direktorius ([email protected]; +37061588664)