Dauguma ieškančiųjų pedagogo darbo nori būti kūno kultūros, dailės ir muzikos mokytojais

Suskambus Rugsėjo 1-osios skambučiui, mokiniai visoje šalyje – ir Palangoje – sugužėjo į klases. „Palangos tiltas“ paprašė Nomedos Barauskienės, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės, atsakyti į šiuos klausimus.

– Kiek mokinių pradės mokslo metus šalies bendrojo lavinimo mokyklose šiemet? Kiek jų buvo pernai? Užpernai?

 – Prognostiniais duomenimis, šiemet bendrojo ugdymo mokyklose mokysis beveik 344 tūkst. mokinių. Tai puse tūkstančio mažiau negu praėjusiais mokslo metais. 2020–2021 m. m. – 323,1 tūkst. mokinių. 

– Kiek mokytojų trūksta šalyje? Ypač kuriose savivaldybėse?

– Tiek Užimtumo tarnyba, tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerija fiksuoja laisvas darbo vietas mokytojams. Ministerija yra sukūrusi specialią mokytojų paieškos platformą, rugpjūčio pabaigoje joje buvo per 600 skelbimų apie laisvas darbo vietas pedagogams. Tačiau kaip rodo Užimtumo tarnybos skaičiai, kelis kartus daugiau mokytojų ieško darbo negu yra laisvų darbo vietų. Didžiausias pasiūlos ir paklausos neatitikimas – kūno kultūros, muzikos mokytojų. Kas trečias pagrindinio ir vidurinio ugdymo pedagogo darbo ieškantis asmuo pageidauja dirbti kūno kultūros, muzikos arba dailės mokytoju.

Kaip rodo rugpjūčio 21 d. Užimtumo tarnybos duomenys, buvo registruota beveik 370 laisvų darbo vietų pedagogams ir 33 mokytojo padėjėjams, o pedagogo darbo ieškojo per 1560 asmenų, mokytojo padėjėjo – 950. 

Kaip rodo rugpjūčio 21 d. Užimtumo tarnybos duomenys, visose apskrityse yra daugiau ieškančių mokytojų, negu pačios mokyklos skelbia norinčios įdarbinti, išskyrus kai kuriuos atskirus dalykus. 

Natūralu, kad didžiausias mokytojų poreikis Vilniuje ir Kaune – didesniuose miestuose. 

Mažesnėse savivaldybėse mokyklos, darželiai dažnai ieško darbuotojų nepilniems etatams. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija numačiusi daug priemonių, kaip pritraukti ir išlaikyti pedagogus. Tai daugiau nei 300 Eur siekiančios tikslinės stipendijos įstojusiesiems į didžiausio poreikio pedagogikos specialybes ir daugiau nei 500 Eur paskutiniame kurse sudariusiems išankstines darbo sutartis. Neribojamas priėmimas į didžiausios poreikio pedagogikos specializacijas, atvertas kelias pradėti dirbti mokytoju ir tuo pačiu įgyti pedagogo kvalifikaciją, valstybė skiria finansavimą antrai kvalifikacijai įgyti ir mokyti kito dalyko. Nuosekliai didinamas darbo užmokestis. 2022 metais jų atlyginimai padidinti vidutiniškai dešimtadaliu, šiemet jie augo dar 13 procentų.

– Kokios pagrindinės naujovės laukia šiais naujais mokslo metais?

– Nelyginės klasės pradės dirbti pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas. Atnaujintose programose mokymo tikslu tampa ne tik žinių įgijimas, bet ir mokėjimas šias žinias taikyti, turėti daugiau šiuolaikiniame pasaulyje reikalingų įgūdžių. Ugdymas labiau orientuotas į kompetencijas, mokytojams suteikiama galimybė savo nuožiūra rinktis 30 procentų savo mokomo dalyko turinio. Ugdymo programose atsiranda naujų dalykų, pvz., inžinerija, gyvenimo įgūdžių pamoka.  

Valstybinis egzaminas bus laikomas dalimis, mažesnėmis apimtimis – III klasės gimnazistai pavasarį laikys tarpinius pasiekimų patikrinimus. Tai galimybė išskaidyti mokymosi krūvį baigiamojoje klasėje ir kaupti įvertinimą dalimis, mokytis nuosekliau, atsiskaityti palaipsniui, nenukeliant visko į vieną brandos egzaminų sesijos mėnesį. 

Visos mokyklos privalės laikytis bendros lankomumo užtikrinimo tvarkos, kurios iki šiol nebuvo, ir mokyklos lankomumo užtikrinimo klausimus sprendė skirtingai. Numatyta, kad nuo šio rugsėjo tėvai dėl vaiko ligos per mėnesį galės pateisinti 5 dienas arba ir daugiau dėl svarbių, objektyvių, pagrįstų priežasčių.

2024 metais bus taikomi vienodi minimalūs reikalavimai stojantiesiems ir į valstybės finansuojamas, ir nefinansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose. 

Planuojama, kad šįmet startuos vieno langelio principu veiksianti skaitmeninė suaugusiųjų švietimo platforma. Platforma skirta mokytis ir tobulinti profesinę kvalifikaciją: joje besimokantys suaugusieji, taip pat savo darbuotojų mokymu ir kvalifikacijos tobulinimu besirūpinančios įmonės, galės turėti individualias paskyras, rasti kokybiškas, akredituotas mokymosi programas ir iš jų išsirinkti sau tinkamiausią, gauti nuotolines karjeros konsultavimo paslaugas, pretenduoti į valstybės paramą mokymuisi.

Šiemet pirmą kartą ministerijos iniciatyva universitetai parengė nacionalines kvalifikacijos tobulinimo programas ir nuo rudens kvies matematikos ir gyvenimo įgūdžių mokytojus, o nuo pavasario galės tobulintis pradinio ugdymo ir kitų dalykų mokytojai. Taip pat nuo šių mokslo metų aukštosios mokyklos siūlys švietimo įstaigų vadovams ar jais tapti ketinantiems pedagogams nemokamas specializuotas magistrantūros studijų programas. Jas rengs šeši Lietuvos universitetai.