Dėl nesurinktų šunų ekskrementų nuobaudų nesulaukiama

Rasa GEDVILAITĖ, 2011-02-24
Peržiūrėta
1855
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Paliktos šunų „dovanėlės“ ant gatvių ar šaligatvių – nuolatinė problema, kuri kaip skaudulys gelia kiekvieną miestelėną. Nors visi šią bėdą mato, tačiau ne visi šunelių savininkai linkę palaikyti švarą mieste. O ir tam padaryti pats miestas nelabai suteikia galimybių, mat nėra tam skirtų dėžių, nei specialiai šunų vedžiojimui įrengtų aikštelių.

 

Privalo būti supratingi

„Ekskrementų surinkimas priklauso nuo kiekvieno žmogaus, pavyzdžiui, kitose šalyse net minčių nekyla, jog palikti“, - palygino Palangos gyvūnų globos draugijos pirmininkė Marija Valauskienė. Pasak jos, kiekvienas miestelėnas reaguoja į šioje srityje vyraujančią netvarką, ypatingai ima matytis pavasarį, tačiau dar turi praeiti nemažai laiko, kol žmonės Lietuvoje pripras išeinant su šuneliu pasivaikščioti drauge neštis ir ekskrementams surinkti reikalingų priemonių.

„Visuomenė turi būti supratinga, būna, kad kai kurie šaukia, o patys yra didžiausi pažeidėjai. Taip gaunasi, jog iš kitų reikalaujame, tačiau patys taip nedarome“, - savo nuomonę išsakė ir Palangos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos viršininkas Arūnas Elijošius.

Ypatingai su nesurinktų ekskrementų padariniais susiduria patys mažiausieji, kurie mėgsta dūkti kiemuose. Ten ne itin saugu vaikams, tad neveltui į tai atkreipdami dėmesį mažųjų pedagogai inicijuoja akcijas, skatinančias savininkus imtis atsakomybės.

 

Mieste nėra sąlygų

„Kaip gi gali mieste būti tvarka, jeigu čia nerasta aikštelių, nėra konteinerių, miesto gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklėse taip pat augintinių savininkai neįpareigoti surinkti savo šunelio ekskrementus, dėl šios priežasties negali būti taikomos nuobaudos, kurios išties paskatintų gyvūnų augintojus imtis atsakomybės. Atsirastų palankesnės sąlygos, pasikeistų ir tvarka“, - dabartinę padėtį apibūdino M.Valauskienė. Pavyzdžiui, pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą, šunų savininkai privalo surinkti savo augintinių ekskrementus, sostinėje įrengtos 86 dėžės šunų ekskrementams, tad nesurenkančiam gresia administracinė atsakomybė. Praėjusiais metais buvo surašyti 199 administracinės teisės pažeidimo protokolai, tačiau panašu, jog net ir tai neapsaugo nuo nesurinktų ekskrementų. Nežinia, kuomet lietuviai ims mąstyti kitaip.

 

Planuojami pokyčiai iki 2015 metų

Kaip patikino Palangos miesto savivaldybės Sanitarijos inspektorius Rolandas Martinkus, žmonės dažnai kreipiasi dėl šio klausimo ir pas jį. „Pasidaro toks uždaras ratas, mes raginam žmones laikytis tvarkos, tačiau mieste kol kas nėra specialių dėžių ekskrementams mesti, o į buitinių atliekų konteinerius mesti mes negalim raginti“, - teigė R.Martinkus. Pasak jo, išties iki 2015 metų numatyta mieste įrengti 3 aikšteles, nupirkti specialių dėžių šunų ekskrementams mesti. Žinoma, kaip ir dažniausiai, viskas atsiremia į finansinę padėtį, kuomet bus sulaukta šių permainų.     

 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Sekmadienio vakarą Palangos kempinge „Compensa“ baigėsi tris dienas trukusios tarptautinės šunų parodos – vasaros parodų sezonas „uždarytas“.


Rugsėjo 2 d., 13.00 val., Palangoje, Vytauto g. ir Basanavičiaus g. sankirtoje, prasidės Alytaus šunų mylėtojų klubo „CANIS” eisena į Jūratės ir Kastyčio skverą-fontaną. 


Rugsėjo 23 – 25 d. Palangoje vykusios tarptautinės šunų parodos buvo kitokios nei įprasta.


Sekmadienį, rugsėjį 26 d., Palangoje baigėsi Lietuvos kinologų draugijos organizuotos 3 tarptautinės šunų parodos – laimėtojams išdalintos taurės ir prizai.


Tiek šunų, šuniukų, šunyčių ir šunėkų tokioje nedidelėje erdvėje nerasite 10 tūkstančių kilometrų spinduliu – iki pat Vladivostoko. Palangiškio menininko Vytauto Kuso Šunų muziejuje jie –miniatiūriniai, keramikiniai, žalvariniai, glazūriniai, glamūriniai ir paprasti kaip dešimt euro centų, į lankytoją spokso iš visų pusių....


Tradiciniame „Palangos tilto“ kavarytyje kurorto visuomeninkai diskutavo, ką Palangai derėtų dar padaryti, kad ateinantis vasaros sezonas būtų geriausias. Redakcijos svečių teiravomės, ko miesto poilsio infrastruktūrai dar trūksta, į ką derėtų atkreipti dėmesį miesto valdžiai. Pasiūlymų ir minčių miesto valdžiai išsakyta nemažai, tačiau ar jos visos dėl laiko stokos galės...


Paliktos šunų „dovanėlės“ ant gatvių ar šaligatvių – nuolatinė problema, kuri kaip skaudulys gelia kiekvieną miestelėną. Nors visi šią bėdą mato, tačiau ne visi šunelių savininkai linkę palaikyti švarą mieste. O ir tam padaryti pats miestas nelabai suteikia galimybių, mat nėra tam skirtų dėžių, nei specialiai šunų vedžiojimui įrengtų aikštelių.


Daugelyje Lietuvos miestų šunų vedžiojimo aikštelės nebėra naujiena. Jose augintinių šeimininkai gali laisvai vedžioti savo šunis, nepiktinant kaimynų, jog teršiama aplinka po jų langais. Palangoje tokių aikštelių nėra ir kol kas jų įrengimas – nenumatytas, tačiau kaip patikino Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Kuznecovas, pamažu žengiama šia linkme.


Jau beveik dvidešimtmetį kolekcionuojantis suvenyrinius šunis Vytautas Kusas pernai Palangoje įkūrė šunų muziejų. Tai vienintelis toks muziejus Pabaltijo šalyse. Šis muziejus anksčiau buvo V. Kuso dirbtuvės ir joje eksponuojami paveikslai bei miniatiūros, tačiau dalį studijos jis paaukojo įkurti šunų muziejui.


Geriausiųjų šunų parodoje  1

Rasa GEDVILAITĖ, 2009 11 03 | Rubrika: Kultūra

Spalio 8-11 dienomis Slovakijos sostinėje Bratislavoje vykusioje Pasaulinėje šunų parodoje savo šuns grožį ir gabumus demonstravo ir palangiškė Sandra Kanapickaitė. Trumpaplaukis vengrų vižlas turėjo galimybę konkuruoti su iš viso pasaulio atvykusiais šunimis. O tokios veislės šunų, kaip Palangoje gyvenančio Bumo, parodoje susirinko net 89.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius