Dėl vėjo elektrinių jūroje ties Palanga meras Š.Vaitkus kreipėsi į valstybės vadovus: „Grafas Tiškevičius jūros tiltą statė ne tam, kad žiūrėtume į vėjo malūnus“

"Palangos tilto" informacija, 2021-10-07
Peržiūrėta
805
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Dėl vėjo elektrinių jūroje ties Palanga meras Š.Vaitkus kreipėsi į valstybės vadovus: „Grafas Tiškevičius jūros tiltą statė ne tam, kad žiūrėtume į vėjo malūnus“

Palangos meras Šarūnas Vaitkus trečiadienį, spalio 6 dieną, kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę, Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę – Nielsen, energetikos ir aplinkos ministrus Dainių Kreivį bei Simoną Gentvilą, o taip pat į Seimo Ekonomikos ir Aplinkos komitetus, išreikšdamas kategorišką „prieš“ prieš planuojamas Baltijos  jūroje, nuo Klaipėdos iki Būtingės, vėjo jėgaines.

Buvusi Sauliaus Skvernelio vyriausybės priėmė būtinus sprendimus jūrinio vėjo panaudojimo plėtrai – keliasdešimt kilometrų nuo kranto nutolusioje Baltijos jūros teritorijoje iki 2030 m. numatoma įrengti iki 700 MW galios vėjo elektrinių parką.

„Grafas jūros tiltą statė ne tam, kad žiūrėtume į vėjo malūnus,“ – ketvirtadienį meras Š. Vaitkus sako savo įraše Facebook. „Mes išsakome tvirtą mūsų poziciją, jog kategoriškai nesutinkame laužyti šimtametes Tiškevičių tradicijas, kurios padėjo susiformuoti kurortui ir jam augti.“

„Grafas tam ir puoselėjo pliažus, pastatė tiltą, kad žmonės čia vaikščiotų bei grožėtųsi beribiu jūros horizontu ir besileidžiančia saule, pajustų išskirtinį sąlytį su gamta ir vandens stichija, o ne tam, kad nuo kranto ar tilto žiūrėtume į vėjo malūnus. Vizualiai neužterštas jūros kraštovaizdis ir tradicijos, kurios susiformavo per šimtą metų, tai išskirtinė Palangos vizitinė kortelė,“ – teigia meras savo Facebook įraše.

Anot jo, įgyvendinus vėjo elektrinių parko statybas pagal dabar diskutuojamus parametrus, įrenginius nesunkiai matytume nuo kranto ir plika akimi, o tie, kas būtų ant jūros tilto, vadinamuosius vėjo malūnus išvystų dar iš arčiau – jie priartėtų beveik 460 metrų ir būtų labai gerai įžiūrimi.

„Grafas Tiškevičius, statydamas jūros tiltą, rūpinosi, kad net šis statinys netrukdytų gėrėtis jūros horizontu ir saulėlydžiais, o dabar kalbame apie hektarus gerai matomų vėjo elektrinių. Norint pamatyti vėjo elektrines, visai nebūtina važiuoti į pajūrį. O tiems, kas gyvena ar atvyks prie jūros, tikrai nepriimtina, kad horizontą užgožtų tankiai styrantys įrenginiai. Tokia vizualinė kraštovaizdžio tarša gali turėti nemažos įtakos kurorto populiarumui, sumenkinti jo turistinį potencialą,“ – sako Š. Vaitkus.

Vyriausybės nutarimu numatyta tiksli Baltijos jūros ekonominės zonos dalis,  kurioje tikslinga vėjo elektrinių plėtra iki 2030 m., ir šių elektrinių parko įrengtoji galia – 700 MW. Tokios galios vėjo elektrinių parkas Baltijos jūroje gali pagaminti apie 2,5–3 TWh per metus – tai yra beveik ketvirtadalis dabartinio Lietuvos suvartojamo elektros energijos poreikio. Skaičiuojama, kad į tokio galingumo vėjo parkus bus pritraukta iki 1 mlrd. Eur privačių investicijų.

Numatomas teritorijos plotas vėjo elektrinėms Baltijos jūroje artimiausiu etapu siekia 137,5 kv. km, atstumas iki kranto – maždaug 26 – 32 km, vidutinis gylis – 35 m, o vidutinis vėjo greitis – apie 9 m/s.

Investuotojai į vėjo jėgaines Baltijos jūroje bus atrenkami konkurso būdu. Numatyta, kad konkursai šių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai jūrinėje teritorijoje bus organizuojami 2023 m. vasario 1 d.

Iš viso Lietuva planuoja įrengti keturis jūrinius vėjo jėgainių parkus, jiems numatyta 644,33 kv. km teritorija Baltijos jūroje, priklausančioje Lietuvai ar jos išskirtinei ekonominei zonai.

Visuose parkuose turėtų būti statomos 250 metrų aukščio, 12 MW galios vėjo elektrinės, tačiau pabrėžta, kad pasirinkimai priklausys nuo rinkos pasiūlymų.

Jau pirmuoju etapu planuojamas vėjo jėgainių Baltijoe jūroje parkas numatomas teritorijose nuo Klaipėdos iki Būtingės. Be kitų aspektų, tai ypač palies uostamiesčio, Klaipėdos rajono ir Palangos savivaldybes dėl esminių kraštovaizdžio pokyčių, keliama klausimų ir dėl to, ar nebus sudaroma trukdžių laivybai.

Lietuvos bendrasis planas: mėlynomis rodyklėmis pažymėjome teritorijas, kuriose jūroje numatoma įrengti vėjo jėgainių parkus. Numatomas teritorijos plotas vėjo elektrinėms Baltijos jūroje artimiausiu pirmuoju etapu siekia 137,5 kv. km ir jūroje apglėbia visą Palangą nuo Karklės iki Monciškių.

Energetikos ministerijos užsakymu dabar rengiamas Lietuvos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje teritorijos, skirtos atsinaujinančios energetikos plėtojimui, inžinerinės infrastruktūros vystymo planas (Vystymo planas) ir atliktas Strateginis poveikio aplinkai vertinimas (SPAV).

Remiantis Vystymo plano sprendiniais potencialiai atsinaujinančios energetikos plėtojimo teritorija yra Baltijos jūroje ties Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono ir Palangos miesto savivaldybėmis. Mažiausias atstumas nuo planuojamos teritorijos iki Palangos pakrantės yra apie 26 km.

Būtent į tai kategoriškai sureagavo Palangos savivaldybė.

„Įgyvendinus planuojamą ūkinę veiklą gamtinis Lietuvos Baltijos jūros kraštovaizdis bus papildomas technogeniniais objektais. Naujų raiškių vertikalių dominančių atsiradimas pakeis šiuo metu esantį jūrinį kraštovaizdį ir sukels itin didelį visuomenės nepasitenkinimą“, – sako meras Š.Vaitkus.

Palangos vadovas priminė, kad Lietuvos Baltijos jūros kranto zona, Pajūrio arealas priskirti labai didelio potencialo rekreacinių arealų grupei. Lietuvos Bendrajame plane pagal gamtos ir kultūros paveldo išteklių turtingumą ir aplinkos sveikumą Pajūrio arealas užima pirmąją vietą. 

Svarbiausi rekreaciniai ištekliai yra smulkaus smėlio paplūdimiai, vandens erdvė, smėlio kopų kraštovaizdis, užkopės pušynai ir mišrūs miškai, uosto ar infrastruktūros įrenginiais neužstatytos teritorijos.

 

 

Jūsų komentaras:

Reikia 2021-10-10 19:38 (IP: 162.158.222.134)
pradėti rinkti Palangos įmonių, organizacijų, gyventojų parašus… Kreiptis paramos į tarptautines aplinkosaugos organizacijas… Nenurimti! Išsaugoti Palangą ir jūrą!

Taip pat skaitykite

Palangos meras Šarūnas Vaitkus trečiadienį, spalio 6 dieną, kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę, Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę – Nielsen, energetikos ir aplinkos ministrus Dainių Kreivį bei Simoną Gentvilą, o taip pat į Seimo Ekonomikos ir Aplinkos komitetus, išreikšdamas kategorišką „prieš“ prieš planuojamas Baltijos  jūroje, nuo Klaipėdos iki Būtingės, vėjo jėgaines.


Lietuvos merai kreipėsi į aukščiausius šalies vadovus ragindami imtis politinės lyderystės ir leisti savivaldybėms pasinaudoti unikaliomis Europos Sąjungos (ES) suteiktomis galimybėmis investuoti į ekonomikos gaivinimą, regioninės atskirties mažinimą ir viešųjų paslaugų kokybę. Visų 60-ies Lietuvos savivaldybių vadovai trečiadienį, vasario 24 dieną, išplatino...


Lietuvai planuojant Baltijos jūroje ateityje įrengti 700 megavatų (MW) galios vėjo jėgainių parką, energetikos viceministras sako, kad jau dėliojama tolesnė projekto plėtra. Projektui numatyta 138 kvadratinių metrų teritorija yra maždaug 30 kilometrų nuo jūros kranto ties Palanga. Ryčio Kėvelaičio teigimu, antrame projekto etape būtų instaliuota dar 700 MW galios.


Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros teritorijoje galima įrengti apie 3,35 gigavato (GW) vėjo turbinų, o geriausios vietos vėjo parkų vystymui – 30 km nuo kranto ties Šventąja, netoli sienos su Latvija, rodo Energetikos ministerijos užsakymu atlikta mokslininkų studija.  


Palangos kultūros ir jaunimo centro moterų vokalinis ansamblis „Guboja“ (vadovas Rimgaudas Juozapavičius) sekmadienį, lapkričio 6 dieną, neturėjo kada poilsiauti. Teko anksti rytą vykti į Kauną ir dainuoti karininkų įgulos Ramovės koncertų salėje. Tai – didelė garbė, todėl esame dėkingi Aleksandrai Žiedelienei, bendravardžio ansamblio „Guboja“ vadovei, kuri į...


Kol dangaus nemerkia nesibaigiantys lietūs, o įsišėlusios audros nespėjo apgadinti mūsų nuostabaus pajūrio, rudeniška vėsa bei gūsingu vėju alsuojantys Palangos poilsiautojai mėgaujasi kurorto privalumais. Ant Palangos tilto vis dar daug žmonių – vieni kažkur skuba, kiti lėtai vaikštinėja, gaudydami kiekvieną vėjo gurkšnį, treti svajingai kažką...


Palangoje – neeilinis ruduo. Restauruojamoje Palangos viloje „Anapilis“ aptiktas unikalus ir Lietuvoje analogų neturintis istorinis paveldas – vėjo vargonai. Restauratoriaus, bendrovės UAB „Pamario restauratorius“ direktoriaus Aldo Kliuko teigimu, toks neeilinis radinys – laimingas atsitiktinumas. „Mūsų planuose bei tyrimuose nebuvo...


Saugokimės labai stipraus vėjo  1

Hidrometereogijos tarnyba , 2013 12 05 | Rubrika: Miestas

Gruodžio 6 d. pirmoje nakties pusėje pietų, pietvakarių vėjas sustiprės iki labai smarkaus: Pietryčių Baltijoje, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje, Kuršių mariose gūsiai 28–32 m/s, pajūryje 28–30 m/s. Pirmoje dienos pusėje vėjas truputį susilpnės, antroje dienos pusėje pasisuks iš vakarų, šiaurės vakarų ir vėl sustiprės iki 28–32 m/s.


Praėjusį savaitgalį vyko Šventosios uosto regata – ORC (Offshore Racing Congress) čempionatas. Nors buvo prognozuotas vidutinio stiprumo vėjas, varžybų metu jis vos dvelkė. Todėl vietoj penkių etapų įvyko tik trys.


Vietoj saulėlydžio – vėjo jėgainės

Dalia JURGAITYTĖ, 2010 05 09 | Rubrika: Miestas

Šią savaitę Palangos miesto savivaldybę pasiekė Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto paruošta „Vėjo energijos parkų įrengimo Baltijos jūros Lietuvos EZ ir teritoriniuose vandenyse“ poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaita, kurią užsakė  UAB „Baltic Energy Group“. Pagal ją netolimoje ateityje į kurortą atvykę poilsiautojai, žiūrėdami nuo...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius