Dėl vėjo elektrinių jūroje ties Palanga meras Š.Vaitkus kreipėsi į valstybės vadovus: „Grafas Tiškevičius jūros tiltą statė ne tam, kad žiūrėtume į vėjo malūnus“

"Palangos tilto" informacija, 2021-10-07
Peržiūrėta
1842
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Dėl vėjo elektrinių jūroje ties Palanga meras Š.Vaitkus kreipėsi į valstybės vadovus: „Grafas Tiškevičius jūros tiltą statė ne tam, kad žiūrėtume į vėjo malūnus“

Palangos meras Šarūnas Vaitkus trečiadienį, spalio 6 dieną, kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę, Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę – Nielsen, energetikos ir aplinkos ministrus Dainių Kreivį bei Simoną Gentvilą, o taip pat į Seimo Ekonomikos ir Aplinkos komitetus, išreikšdamas kategorišką „prieš“ prieš planuojamas Baltijos  jūroje, nuo Klaipėdos iki Būtingės, vėjo jėgaines.

Buvusi Sauliaus Skvernelio vyriausybės priėmė būtinus sprendimus jūrinio vėjo panaudojimo plėtrai – keliasdešimt kilometrų nuo kranto nutolusioje Baltijos jūros teritorijoje iki 2030 m. numatoma įrengti iki 700 MW galios vėjo elektrinių parką.

„Grafas jūros tiltą statė ne tam, kad žiūrėtume į vėjo malūnus,“ – ketvirtadienį meras Š. Vaitkus sako savo įraše Facebook. „Mes išsakome tvirtą mūsų poziciją, jog kategoriškai nesutinkame laužyti šimtametes Tiškevičių tradicijas, kurios padėjo susiformuoti kurortui ir jam augti.“

„Grafas tam ir puoselėjo pliažus, pastatė tiltą, kad žmonės čia vaikščiotų bei grožėtųsi beribiu jūros horizontu ir besileidžiančia saule, pajustų išskirtinį sąlytį su gamta ir vandens stichija, o ne tam, kad nuo kranto ar tilto žiūrėtume į vėjo malūnus. Vizualiai neužterštas jūros kraštovaizdis ir tradicijos, kurios susiformavo per šimtą metų, tai išskirtinė Palangos vizitinė kortelė,“ – teigia meras savo Facebook įraše.

Anot jo, įgyvendinus vėjo elektrinių parko statybas pagal dabar diskutuojamus parametrus, įrenginius nesunkiai matytume nuo kranto ir plika akimi, o tie, kas būtų ant jūros tilto, vadinamuosius vėjo malūnus išvystų dar iš arčiau – jie priartėtų beveik 460 metrų ir būtų labai gerai įžiūrimi.

„Grafas Tiškevičius, statydamas jūros tiltą, rūpinosi, kad net šis statinys netrukdytų gėrėtis jūros horizontu ir saulėlydžiais, o dabar kalbame apie hektarus gerai matomų vėjo elektrinių. Norint pamatyti vėjo elektrines, visai nebūtina važiuoti į pajūrį. O tiems, kas gyvena ar atvyks prie jūros, tikrai nepriimtina, kad horizontą užgožtų tankiai styrantys įrenginiai. Tokia vizualinė kraštovaizdžio tarša gali turėti nemažos įtakos kurorto populiarumui, sumenkinti jo turistinį potencialą,“ – sako Š. Vaitkus.

Vyriausybės nutarimu numatyta tiksli Baltijos jūros ekonominės zonos dalis,  kurioje tikslinga vėjo elektrinių plėtra iki 2030 m., ir šių elektrinių parko įrengtoji galia – 700 MW. Tokios galios vėjo elektrinių parkas Baltijos jūroje gali pagaminti apie 2,5–3 TWh per metus – tai yra beveik ketvirtadalis dabartinio Lietuvos suvartojamo elektros energijos poreikio. Skaičiuojama, kad į tokio galingumo vėjo parkus bus pritraukta iki 1 mlrd. Eur privačių investicijų.

Numatomas teritorijos plotas vėjo elektrinėms Baltijos jūroje artimiausiu etapu siekia 137,5 kv. km, atstumas iki kranto – maždaug 26 – 32 km, vidutinis gylis – 35 m, o vidutinis vėjo greitis – apie 9 m/s.

Investuotojai į vėjo jėgaines Baltijos jūroje bus atrenkami konkurso būdu. Numatyta, kad konkursai šių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai jūrinėje teritorijoje bus organizuojami 2023 m. vasario 1 d.

Iš viso Lietuva planuoja įrengti keturis jūrinius vėjo jėgainių parkus, jiems numatyta 644,33 kv. km teritorija Baltijos jūroje, priklausančioje Lietuvai ar jos išskirtinei ekonominei zonai.

Visuose parkuose turėtų būti statomos 250 metrų aukščio, 12 MW galios vėjo elektrinės, tačiau pabrėžta, kad pasirinkimai priklausys nuo rinkos pasiūlymų.

Jau pirmuoju etapu planuojamas vėjo jėgainių Baltijoe jūroje parkas numatomas teritorijose nuo Klaipėdos iki Būtingės. Be kitų aspektų, tai ypač palies uostamiesčio, Klaipėdos rajono ir Palangos savivaldybes dėl esminių kraštovaizdžio pokyčių, keliama klausimų ir dėl to, ar nebus sudaroma trukdžių laivybai.

Lietuvos bendrasis planas: mėlynomis rodyklėmis pažymėjome teritorijas, kuriose jūroje numatoma įrengti vėjo jėgainių parkus. Numatomas teritorijos plotas vėjo elektrinėms Baltijos jūroje artimiausiu pirmuoju etapu siekia 137,5 kv. km ir jūroje apglėbia visą Palangą nuo Karklės iki Monciškių.

Energetikos ministerijos užsakymu dabar rengiamas Lietuvos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje teritorijos, skirtos atsinaujinančios energetikos plėtojimui, inžinerinės infrastruktūros vystymo planas (Vystymo planas) ir atliktas Strateginis poveikio aplinkai vertinimas (SPAV).

Remiantis Vystymo plano sprendiniais potencialiai atsinaujinančios energetikos plėtojimo teritorija yra Baltijos jūroje ties Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono ir Palangos miesto savivaldybėmis. Mažiausias atstumas nuo planuojamos teritorijos iki Palangos pakrantės yra apie 26 km.

Būtent į tai kategoriškai sureagavo Palangos savivaldybė.

„Įgyvendinus planuojamą ūkinę veiklą gamtinis Lietuvos Baltijos jūros kraštovaizdis bus papildomas technogeniniais objektais. Naujų raiškių vertikalių dominančių atsiradimas pakeis šiuo metu esantį jūrinį kraštovaizdį ir sukels itin didelį visuomenės nepasitenkinimą“, – sako meras Š.Vaitkus.

Palangos vadovas priminė, kad Lietuvos Baltijos jūros kranto zona, Pajūrio arealas priskirti labai didelio potencialo rekreacinių arealų grupei. Lietuvos Bendrajame plane pagal gamtos ir kultūros paveldo išteklių turtingumą ir aplinkos sveikumą Pajūrio arealas užima pirmąją vietą. 

Svarbiausi rekreaciniai ištekliai yra smulkaus smėlio paplūdimiai, vandens erdvė, smėlio kopų kraštovaizdis, užkopės pušynai ir mišrūs miškai, uosto ar infrastruktūros įrenginiais neužstatytos teritorijos.

 

 

Jūsų komentaras:

Reikia 2021-10-10 16:38 (IP: 162.158.222.134)
pradėti rinkti Palangos įmonių, organizacijų, gyventojų parašus… Kreiptis paramos į tarptautines aplinkosaugos organizacijas… Nenurimti! Išsaugoti Palangą ir jūrą!

Taip pat skaitykite

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ tęsia pirmojo Baltijos šalyse jūrinio vėjo elektrinių parko vystymą ir Baltijos jūroje atlieka projektui reikalingus vėjo ir hidrometeorologinius matavimus. Tam tikslui į būsimo parko teritoriją atplukdyta ir pritvirtinta plūduriuojanti matavimų stotis su specializuota įranga. Ant specialaus plūduro iškelta matavimo stotis...


Šiandien viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad vystant pirmąjį Lietuvoje jūrinio vėjo elektrinių parką, projekte dalyvaus Kinijos bendrovė „China Three Gorges Corporation“. 


Sprendimas vystyti jūrinio vėjo elektrinių parką svarbus ir regiono plėtrai, ir tuo pačiu atveria galimybių vietos bendruomenėms. Parkas sudarys prielaidas pritraukti daugiau investicijų, kas sąlygos naujų darbo vietų kūrimą, viešosios infrastruktūros plėtrą ir bendro gerbūvio kūrimą. Be to, planuojama, kad artimiausių savivaldybių biudžetas bus papildytas apie 3 mln. eurų per metus ir dar...


Lietuva planuoja vystyti vėjo energetiką Baltijos jūroje, praneša Aplinkos ministerija. 2028 m. Lietuvos teritoriniuose vandenyse ties Palanga pradėsiantis veikti vienas jūrinio vėjo parkas Baltijos šalyse pritrauks virš 1 mlrd. eurų investicijų ir sukurs apie 1 300 naujų darbo vietų.


Lietuvai siekiant gaminti elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių Baltijos jūroje ir mažinti šalies priklausomybę nuo elektros importo ir iškastinio kuro, vyksta paruošiamieji darbai konkursams, kuriuose bus atrinkti jūrinio vėjo elektrinių parkų vystytojai, informuoja Energetikos ministerija.


Iki 2028 metų Baltijos jūroje turinčios pradėti veikti pirmosios jūrinio vėjo elektrinės turėtų patenkinti pusę Lietuvos elektros energijos poreikio ir užtikrinti didesnę Lietuvos energetinę nepriklausomybę. 


Aplinkos ministerija penktadienį išplatino pranešimą, kuriame skelbiama apie Švedijos ir Estijos Baltijos jūroje planuojamus statyti vėjo elektrinių parkus.


Populiariausio socialinio tinklo pasaulyje „Facebook“ vartotojų skaičius viršijo 2,9 mlrd., o kasdien jų sugeneruojamų duomenų kiekis siekia 4 mln. gigabaitų. Nenuostabu, kad tai tapo ne vien vieta bendrauti, bet ir terpė skleisti ir naudingą informaciją, ir dezinformaciją. 


Palangos meras Šarūnas Vaitkus trečiadienį, spalio 6 dieną, kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę, Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę – Nielsen, energetikos ir aplinkos ministrus Dainių Kreivį bei Simoną Gentvilą, o taip pat į Seimo Ekonomikos ir Aplinkos komitetus, išreikšdamas kategorišką „prieš“ prieš planuojamas Baltijos  jūroje, nuo Klaipėdos iki Būtingės, vėjo jėgaines.


Lietuvai planuojant Baltijos jūroje ateityje įrengti 700 megavatų (MW) galios vėjo jėgainių parką, energetikos viceministras sako, kad jau dėliojama tolesnė projekto plėtra. Projektui numatyta 138 kvadratinių metrų teritorija yra maždaug 30 kilometrų nuo jūros kranto ties Palanga. Ryčio Kėvelaičio teigimu, antrame projekto etape būtų instaliuota dar 700 MW galios.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius