Domas Nazarovas: „Laivas – atskira valstybė“

Rasa GEDVILAITĖ, 2010-04-03
Peržiūrėta
1800
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Nuolat nukreiptas akylas žvilgsnis į horizontą, kirbanti baimė širdyje dėl siaučiančių piratų ir mėnesiams bėgant didėjantis ilgesys – tokia palangiškio Domo Nazarovo, antrojo laivo kapitono padėjėjo, realybė. Jaunas vyras, visuomet svajojęs apie tokią profesiją, po penkerių metų studijų ją įgyvendino. Nors palangiškis džiaugiasi galėdamas atitrūkti nuo darbo, visgi savo gyvenimo be laivų neįsivaizduoja, todėl drąsiai teigia, kad baigęs plaukioti save realizuos dirbdamas uoste.

 

Technikos stebuklas

Kaip pasakojo D.Nazarovas, jį nuo mažens domino geležinkelis, tačiau susižavėjimą laivais sužadino pirmoji kelionė laivu. Tuomet būsimas šturmanas dar būdamas paauglys su mama keliavo į Vokietiją. „Mane sužavėjo laivo dydis, įranga, man tuomet jis pasirodė kaip technikos stebuklas“, - itin giliais prisiminimais pasidalijo D.Nazarovas. Baigęs mokyklą palangiškis ėmė mokytis jūrų laivavedybos, taip pat ir transporto inžinerijos, galiausiai išklausė karinio jūrų laivyno kursus. Visapusiškai pasiruošęs netrukus įsidarbino laive, kuriame studijų metu atlikinėjo praktiką. Jo darbo vieta – 3200 tonų ir 106 metrų ilgio laivas.

 

Aplankyta daugelis šalių

Laivu, kuriame dirba D.Nazarovas, teko pabuvoti daugelyje pasaulio šalių bei regėti beveik visų vandenynų siunčiamus išbandymus. „Nebuvau tik Antarktidos žemyne, tačiau labai norėčiau ten nuvykti, taip pat neplaukiau Arkties vandenynu. Kartais labai nusibosta toks didžiulis karštis, tad norisi kur šalčiau“, - teigė vaikinas. Jam išvardinti, kur dar nebuvo kur kas paprasčiau, nei kur buvo. Kaip teigė šturmanas, jam gražiausias kraštas – Mikronezija, savotiškai gražus ir Iranas, o Meksika labai egzotiška. „Visada manydavau, kad Havajuose bus laukinė gamta, tačiau labai klydau, ten pristatyta pilna dangoraižių“, - apie žmogaus didžiulę įtaką gamtai papasakojo jūreivis. Nepamirštami susitikimai – ir su egzotiškąja gyvūnija. „Mačiau banginį, jo dydis padarė didžiulį įspūdį, taip pat jūrinių vėžlių ir jūrų liūtų, pastarieji labai įdomiai plauko, didieji apsupę mažuosius“, - regėtomis akimirkomis pasidalino palangiškis. Su pavojingaisiais gyvūnais, kaip rykliai ar krokodilai, laimei, šturmanui neteko susidurti.

 

Pažintis su tradicijomis

Šalis aplankyti jūreiviai gali tuomet, kai iškraunamas krovinys. „Net ir būdami uostuose nelabai galim poilsiauti, tačiau vis tiek lengviau, nei būnant jūroje“, - pasakojo D.Nazarovas. kartais tenka pabūti savaitę, kol iškraunama šaldyta žuvis, tad laiko atsiranda ir nedidelėms ekskursijoms. Pasak palangiškio, dažnai sudomina kitų kraštų tradicinis maistas, tad mielai lietuviai skuba jais ir pasivaišinti, o ir egzotišką aplinką įdomu pamatyti bei ja pasigrožėti. Gabendami šaldytą produkciją į slegiančiu karščiu pasižyminčias šalis, jūreiviai patyrė kaip sunku ją iškrauti, mat temperatūros skirtumas didžiulis – iš lauke tvyrančio karščio tenka eiti į šaltį.  

 

Svarbiausia – saugumas

Pasak D.Nazarovo, šiuo metu laive dirba 14 žmonių, tačiau anksčiau buvo 19. Darbuotojų mažinimas neaplenkė ir laivų įgulų, tad kiekvienam kolektyvo nariui teko prisiimti daugiau pareigų. „Saugumas – svarbiausia“, - pagrindinę taisyklę išsakė palangiškis. Kaip jis pats pasakojo, jam tenka prižiūrėti laivo priešgaisrines, gelbėjimo priemones, navigaciją, taip pat maitinimą, o 8 valandas per parą veda laivą, tačiau nei dėl vienų pareigų nesiskundžia, atvirkščiai, imlus vaikinas džiaugiasi galėdamas kasdien tobulėti ir mėgautis pasirinkta profesija. „Aš pats savarankiškai studijuoju konvencijas, man tai labai įdomu. Apskritai, džiaugiuosi, kad dar kažkas domina, manau, kad blogiausia būtų, jei į laivą žengčiau kaip į priverstinį darbą“, - pasakojo vaikinas patvirtindamas, kad konvencijų yra labai daug, o tai skatina nenustoti domėtis.

 

Tykantys pavojai

„Laivas yra atskira valstybė, visi turim atlikti savo pareigas, nes dėl vienos klaidos kentės visi“, - teigė veržlus vaikinas, pridurdamas, kad dreifuoti vandenyne yra nepavydėtina situacija. Šiuolaikinis laivo valdymas palengvina jūreivių gyvenimą, tačiau kaip patvirtino D.Nazarovas, išsijungus visiems kompiuteriams niekas nebežinotų ką daryti, visi pasidarytų bejėgiai. „Kartą į mūsų laivą buvo trenkęs žaibas, o ten jie labai pavojingi, tad buvo keletas kompiuterių atsisakę dirbti, bet pavyko pataisyti“, - papasakojo šturmanas apie netikėtas nelaimes. Didžiausia baimė slegia, kuomet tenka plaukioti aplink Afriką, ten ypatingai siaučia piratai, nes jiems priklausančiuose vandenyse suteiktos visos teisės, o apsiginti nėra būdų. Jūreiviams draudžiama turėti savigynai skirtus ginklus. „Mes kasdien gauname pranešimus apie užpuolimus. Dažniausiai yra puolami tankeriai“, - su bauginančia realybe supažindino antrasis kapitono padėjėjas, dėl šios priežasties labiausiai ir nesinori jūreiviams plaukioti po šias vietas.

Jau pakankamai įgudęs valdyti laivą D.Nazarovas įprato žvelgti į horizontą ir iš karto numatyti kliūtis. „Reikia iš anksto numatyti visus posūkius, nes laivas taip nereaguoja kaip mašina, praeina 10 sekundžių, kol jis pradeda suktis, tačiau tik pradeda“, - valdymo sunkumais pasidalino laivo šturmanas. Vandenynuose – labai griežti keliai, visi privalo laikytis taisyklių, kaip teigė jaunasis jūreivis, tik aplink Afriką plaukiojantys laivai nelinkę laikytis jokių taisyklių, jiems tai negalioja.

 

Taršos šaltinis

„Didžiausias taršos šaltinis yra laivas, tai visuomet girdėdavom ir studijų metu“, - teigė palangiškis, pasakodamas apie daromą laivų žalą. Pasak jo, daugelis gyvūnijos rūšių dėl laivų išnyko, o kitos atsirado, sunaikinusios ankstesnes. „Viena atsiradusi krabų rūšis išnaikino dvi buvusias ir dėl šių pokyčių kalti laivai“, - pasakojo apie pakitusią gyvūniją palangiškis.

 

Didžiulis artimųjų ilgesys

„Didžiausias minusas – atitrūkimas nuo šeimos“, - įvardino vienintelį neigiamą dalyką D.Nazarovas, tačiau kaip jis pats pripažino, laikas greitai eina, nespėjama kalendoriuje braukyti dienų, mat laive visuomet užtenka veiklos. Pasak jo, laivo priežiūra – nenutrūkstamas procesas. „Kartą galvojau, kiek jau esu nuplaukęs jūrmylių ir apskaičiavau, kad maždaug apkeliavau aplink pasaulį“, - švytinčiom akim pripažino palangiškis. Įžvelgdamas vienintelį trūkumą, tai, kad ilgimasi artimųjų, dėl kurių paskutinės kelionės dienos itin išsitęsia, vaikinas džiaugiasi įgyvendinęs savo svajonę ir atradęs savo vietą.



Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Palanga jau senai įtvirtino savo tradicinėms šeimoms draugiško miesto įvaizdį, kultūriniais renginiais – taip pat. Vienas tokių – festivalis vaikams „Kurhauzo nykštukas“, kuris šiemet švenčia penkerių metų jubiliejų. Toks vaikas – pyplys, o toks festivalis – jau išaugąs vaikiškas kelnaites!


Pastaruosius kelerius metus traumų kamuotas ir šią vasarą tašką karjeroje padėjęs, bet savo malonumui sportuojantis Renaldas Seibutis nuo krepšinio nesitraukia. Ilgametis Lietuvos rinktinės žaidėjas teigia norintis ir toliau savo ateitį sieti su šia sporto šaka, todėl profesinį tobulėjimą tęsia studijuodamas Lietuvos sporto universitete (LSU). „Atidavus tiek metų krepšiniui būtų nelogiška ir...


Romualdas Rima, buvęs palangiškis, buvęs radijo stoties savininkas bei redaktoriaus pavaduotojas trumpai gyvavusiame kurorto laikraštyje „Mūsų Palanga“, taip pat dirbęs direktoriaus pavaduotoju Palangos Moksleivių klube, šiandien gali lengviau atsikvėpti: „„Brexit-as“ niekaip nepakeitė jo gyvenimo.“ „Laiku susitvarkiau reikalingus...


Šiandien jauni žmonės dažniausiai veržiasi dirbti sau ar didelėse tarptautinėse kompanijose, tačiau kai kuriems svajonių darbdavys – savivaldybė. Juk toks darbdavys – bene patikimiausias, su visomis garantijomis valstybės tarnautojui. Šiais metais Palangos miesto savivaldybėje pradėjo dirbti Kristijonas Matonis, vilnietis, naujasis Juridinio ir personalo skyriaus...


Nuo liepos pradžios Palangos turizmo centras (TIC) skaičiuoja jau 21-us gyvavimo metus. Greit bus dvylika metų, kai šioje įstaigoje dirba Alma Slaboševičienė. Ilgiausiai TIC dirbanti moteris sutiko pasidalinti savo darbo ir asmeniniais įspūdžiais, kas ir kaip kito įstaigoje, mieste ir mūsų visų savimonėje.


Palangiškis Vytautas Liakas nepabūgo ilgos varginančios piligriminės, tačiau itin prasmingos kelionės, trukusios 24 dienas, ir nukeliavo su bičiuliu 800 kilometrų iki Ispanijos ir per visą šią šalį. Vytautui ištvermės netrūksta, jis mokosi Lietuvos karo akademijoje, tai daug apie jauną vyrą pasako. O šiuo piligriminio žygio keliu, pasak istorinių...


Įsibėgėjus žiemai ir įsivyravus šaltiems orams pagausėjo darbo Jūrininkų ligoninės Palangos departamente dirbantiems medikams, priglaudžiantiems nuo šalčio besislepiančius nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčius žmones. Tuo tarpu kitos tarnybos – ugniagesiai, policija, „Palangos vandenys“ ir „Palangos šiluma“ – teigia, jog ši...


„Depresija nėra nei ponų liga, nei išpaikimas, nei tinginystė. Tai – ir liga, ir tam tikra žmogaus būsena, kurią galima pavadinti krize. Nors gal teisingausia būtų įvardinti, kad depresija yra pyktis, nukreiptas į save“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto elgesio medicinos instituto klinikos Streso ligų skyriaus dienos stacionaro gydytojas...


Maždaug prieš mėnesį palangiškė Justina Sabina Pocienė išleido knygą „Ikimokyklinis mokymas: raida, pedagoginės sistemos“. „Visą gyvenimą kaupiau užrašus, knygas, studentų darbus apie ikimokyklinio amžiaus vaikų pedagoginį ugdymą. Jau dešimt metų nebedirbu tiesioginio darbo universitete, todėl mąsčiau, ką man daryti su šiuo „turtu“. Jis man naudos jau nebesuteiks ateityje, todėl buvę...


Nuolat nukreiptas akylas žvilgsnis į horizontą, kirbanti baimė širdyje dėl siaučiančių piratų ir mėnesiams bėgant didėjantis ilgesys – tokia palangiškio Domo Nazarovo, antrojo laivo kapitono padėjėjo, realybė. Jaunas vyras, visuomet svajojęs apie tokią profesiją, po penkerių metų studijų ją įgyvendino. Nors palangiškis džiaugiasi galėdamas atitrūkti nuo darbo, visgi savo gyvenimo be laivų...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius