Ši žiema ne tokia pikta, nors dėl šalčių medikams darbo pagausėjo

Įsibėgėjus žiemai ir įsivyravus šaltiems orams pagausėjo darbo Jūrininkų ligoninės Palangos departamente dirbantiems medikams, priglaudžiantiems nuo šalčio besislepiančius nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčius žmones. Tuo tarpu kitos tarnybos – ugniagesiai, policija, „Palangos vandenys“ ir „Palangos šiluma“ – teigia, jog ši žiema kol kas nesanti tokia pikta, kaip pernai.

Teko amputuoti galūnes
„Šiais metais tokio šalančiųjų antplūdžio, koks buvo pernai, kol kas nėra, – paklausta, ar dėl šalčių pagausėjo darbo medikams, sakė Klaipėdos Jūrininkų ligoninės Palangos departamento Bendrosios terapijos skyriaus vedėja Laimutė Ežerinskienė. – Tačiau nušalusių ar apšalusių žmonių į mus kreipiasi beveik kas antrą dieną. Kai kuriuos priglaudžiam: šildom, globojam, maitinam, teikiam reikalingą medicininę pagalbą. Prieš kelias paras pas mus pateko žmogus su pirmojo ir antrojo laipsnio nušalimais“.
Kaip ir kasmet, praktiškai visi nukentėjusieji nuo šalčio – nuolatinės gyvenamosios vietos neturintys žmonės. Didžioji dauguma – atvykusieji iš kitų Lietuvos miestų. „Vietinių“ ir, galima sakyti, nuolatinių „klientų“ buvo tik pora. Kai kurie iki ligoninės atkeliauja patys, kai kuriuos atveža policija.
„Neseniai pareigūnai atvežė jauną vyriškį iš Tauragės. Sušalusį, protinę negalią turintį žmogų pareigūnai rado prisiglaudusį mokykloje“, – paminėjo gydytoja.
Bene skaudžiausias su šalčiais susijęs įvykis – prieš Naujuosius metus ligoninėn pateko labai smarkiai sušalusi nuolatinės gyvenamosios vietos neturinti moteris. Palangos medikai įtarė, jog nušalimai esą labai stiprūs, ir, nors nekrozė dar nebuvo prasidėjusi, išvežė pacientę į Klaipėdą. Klaipėdiečiai moterį grąžino Palangon. Antrą kartą ją vėl nuvežus uostamiesčio medikams, šie apžiūrėjo, kad jau reikia amputuoti galūnes.

Masinio reiškinio nėra
„Kaip ir kasmet, taip ir šiais metais per šalčius tenka sušalusius žmones iki ligoninės vežti, – sakė Palangos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas Gintautas Pocevičius. – Tačiau tokio masinio reiškinio, kaip buvo praėjusiais metais šalčiausiu periodu, nėra“.
Pasak viršininko, per šalčius tiek apylinkių inspektoriai, tiek patruliai dažnai užsuka į tas vietas, kuriose, kaip žinoma, glaudžiasi kurorto benamiai. Tačiau dėl jų esą didelių rūpesčių nekyla.
„Dera pastebėti, kad ne tiek šaltis, kiek alkoholis žmones paveikia. Ir patruliai atranda viešose vietose besėdinčių išgėrusių ir šąlančių piliečių, ir žmonės, pastebėję kokį ant žemės begulintį, praneša“, – paminėjo G. Pocevičius, pridūręs, jog tokių pranešimų sulaukia ne kasdien.

Gedimų nebuvo
„Mūsų bendrovė nei šią, nei praėjusią žiemą neturėjo jokių rūpesčių ar problemų dėl šalčių, – patikino UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ technikos direktorius Adomas Racius. – Nebuvo jokių šilumos tiekimo sutrikimų, negavome ir gyventojų nusiskundimų“.
Jokių didesnių gedimų iki šiol neužfiksuota ir UAB „Palangos vandenys“ prižiūrimame ūkyje.
„Kaip nekeista, iki šiol mes sulaukėme tik vieno iškvietimo. Skambino moteris, gyvenanti Sakalo g., ir pasiskundė, jog užšalęs skaitiklis, kuris stovi nešildomame prieangyje. Tačiau kadangi ji nusprendė likusiai žiemos daliai išvažiuoti į Vilnių ir Palangon grįžti tik pavasarį, galima sakyti, problema pati išsisprendė“, – sakė bendrovės direktoriaus pavaduotojas Antanas Žutautas.
Pasak A. Žutauto, gali būti, kad iki šiol žiema tokia rami todėl, kad yra gana didelis sniego sluoksnis, tad jis ir apsaugantis vamzdynus nuo šalčių.
„Praėjusią žiemą paspaudus šalčiams sniego buvo nedaug, tad vamzdynai net žemėje užšaldavo. Iš viso pernai šaltuoju metu užregistravome virš trisdešimties įvairių gedimų bei užšalimų“, – paminėjo direktoriaus pavaduotojas.

Po Naujųjų – du gaisrai
Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektorė Sandra Vasiliauskaitė pripažino, kad ugniagesiams šalčiai kelia tam tikro nerimo.
„Išties yra tendencija, kad kuo šaltesni orai, tuo daugiau kyla gaisrų. Pernai šalčiausiu metu praktiškai kiekvieną dieną girdėdavome pranešimus, kad tai vienoje, tai kitoje Lietuvos vietoje ugnis sunaikino pastatus, nusinešdavo ji ir žmonių gyvybes. Šiemet skaudžių atvejų mažiau“, – sakė inspektorė.
Pagrindinės gaisrų priežastys – be priežiūros paliktos krosnys bei netvarkingi dūmtraukiai.
„Regis, tiek nedaug reikėtų: palypėti į palėpes ir išbalinti pačius dūmtraukius, tada būtų aiškiai matyti tvarkingi jie, ar ne, praleidžia dūmus ar nepraleidžia“, – paminėjo S. Vasiliauskaitė.
Ji priminė, jog sausio mėnesį Palangos ugniagesiams dukart teko gesinti gaisrus. Laimei, nedidelius.
„Sausio 14-osios rytą Šventojoje, Žuvėdrų gatvėje, buvo užsidegęs namo stogas. Gaisras užgesintas per 20 minučių, jo metu išdegė medinio namo palėpė, apdegė antrojo aukšto lubos bei stogas. Sausio 18-osios vakare užsidegė Genio g. 6 statomo namo stogas, sudegė apie 20 kv. m stogo konstrukcijų, apie 20 kv. m ploto siena prie dūmtraukio, nuo karščio išdužo plastikinis langas, apsilydė plastikinės durys. Pirmuoju atveju ugnis palėpėje įsiplieskė dėl neteisingos dūmtraukio konstrukcijos – dūmtraukis įrengtas per arti medinių stogo perdangų. Antruoju savininkai nesaugiu atstumu nuo krosnies – arčiau nei per pusę metro – laikė įvairias degias šiukšles, kurios ir užsiliepsnojo“, – pasakojo PPGT vyriausioji specialistė S. Vasiliauskaitė.