Šilta žiema taupo Palangos pinigus, bet apnuoginta Žemė keršys

Palangos tiltas, 2020-02-04
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin

Vasario pradžią paprastai lydi speigas, tačiau naujųjų metų antrąjį mėnesį kai kur galima ir žibučių prisiskinti, žiema – neįprastai šilta. Palangos damų kailiniai dar nepravėdinti kabo spintoje, o ir žieminiai batai rymo batų dėžės pakrašty. Kaip tokia šiluma veikia Palangos gamtą bei darbus lauke?

Leido pataupyti

UAB „Palangos komunalinis ūkis“ vadybininkė, atsakinga už želdynų priežiūrą, Jurgita Jakubauskienė „Palangos tiltui“ džiaugėsi šilta žiema. Ji prisipažino, kad jai, gyvenančiai nuo atlyginimo iki atlyginimo, šilta žiema gerokai padėjo pataupyti – sumažėjo namų ūkio išlaidos šilumai, o ir į darbą patogiau atvykti.
„Žiemą žydinčios našlaitės, žaliuojanti žolė man jokių ypatingų potyrių, nuogąstavimų nesukelia. „Na, žiema yra tokia, kokia yra. Sniego mes neužsakysime“, – sakė ponia Jurgita, kuri Palangos komunaliniame ūkyje dirba vos keturis mėnesius.
„Dėl šiltos žiemos jokių ženklių permainų UAB „Palangos komunalinis ūkis“ nepatyrė. Gal kiek labiau pailsi mūsų vadinamoji žiemos tarnyba, nereikia valyti sniego nuo gatvių. Kai kurių gėlių galvelės jau rodo gyvybės ženklus. Netgi jei ir bus šalčių, jos – gajos, pavasarį atsigaus, stiebsis į saulę. Tikrai pavasarį Palanga žydės, kaip ir kiekvienais metais,“ – sakė pašnekovė.
Pasak J. Jakubauskienės, kol kas už gėlių priežiūrą atsakingos merginos atostogauja, tačiau dabar yra genimi medžiai, krūmai.
Leidžia tvarkyti parką
Palangos Botanikos parko Apželdinimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Larisa Urbonavičienė, stebėjosi šių metų neįprastai šilta žiema. Jos nuomone – tai išskirtinis laikas. Meteorologai fiksuoja rekordą, tikriausiai ne be pagrindo.
„Šilta žiema duoda galimybes tvarkyti parką ir toliau. Paspaudus šaltukui, užšaldavo nesugriebti lapai. O dabar – galima ramiai viską išvalyti. Kertame negyvus sausuolius, arba menkaverčius medžius, kurie stelbia vertingesnius augalus. Gautą medieną parduodame palangiškiams, kuriems ji reikalinga. Šiemet netipiška tai, kad sausį, pamažu kyla svogūninės gėlės – tulpės, narcizai. Norėtųsi tikėtis, kad jos bus atsparios šalčiams, jei kartais jų sulauktume netikėtai. Sniegas svogūniniams augalams nepakenktų, apsaugotų juos nuo šalčio, o šalna, gali pakąsti viršūnėles, jos gali lengvai nušalti. Nemanau, kad toks ženklus klimato atšilimas atneš gamtai labai daug gerų dalykų. Sniegas krenta ten, kur pasaulyje jo nebūdavo, o pas mus – netipiška žiema. Visi šie pokyčiai, mano nuomone, nelabai geri, bet tai ne man spręsti. Ryškaus augalų žydėjimo, kaip ir labai spartaus augimo nėra. Visas parkas tarytum ypatingoje ramybės būsenoje. Krūmuose yra viena kita erkė, bet jos gana pasyvios. Gyvybės ženklus rodo augalai, žaliuoja žolė. Gyvūnai, augalai labai reaguoja į šviesą, šilumą. Paukščiai nekrauna lizdų, nededa kiaušinių. Gamta suvokia, kad vis dar žiema,“, – kalbėjo specialistė.

Atsiranda didelė grėsmė

Šią žiemą žydi žibuoklės, lyg toje pasakoje apie 12 mėnesių. Nuo Kalėdų teka klevų, beržų sula, dekoratyvūs, kultūriniai augalai pradėjo vešėti, alyvos nori žaliuoti, žydi migdolai, jacintai, tulpės kyla žydėti. Daugybė augalų pradėjo leisti daigus.
„Tai neramina. Be abejo, neištisai, bet pavienių pumpurų galima pamatyti. Mano galva, tas gamtos atbudimas, augalų suvešėjimas yra gana pavojingas reiškinys, nes jeigu šalsterėtų iki minus dešimties, visi tie augalai nušaltų, o gal net žūtų. Gamtininkai guodžiasi tuo, kad žemė turi tam tikrą savo rezervą, atsitikus nelaimei, atsiranda ekologiniai dubleriai, kurie užpildo tuščią nišą, tad šios augalų rūšys neišnyks. Bet kiek kartų tokie išbandymai gali tęstis? Gamta nėra beribė, ji nėra pasiruošusi eksperimentams. Jei staiga pradėsime keisti gamtos cikliškumą, jos balansą, pasauliui atsiranda didelė grėsmė,“ – „Palangos tiltui“ svarstė gamtininkas Selemonas Paltanavičius.

„Šaltosios ir šiltosios žiemos eilę metų cikliškai kartodavosi, kas dešimta atėjusi žiema būdavo išskirtinė – arba nepaprastai šalta, ar šilta. Pastaruoju metu mes gyvename šiltų žiemų cikle. Mūsų gamtinėms platumoms būdingo žiemos scenarijaus, kuomet lapkričio gale šąla, atsiranda įšalas, iškrinta sniegas, žemę padengia ledas, jau nebeliko. Šiemet žiema gerokai šiltesnė už praėjusiąsias. Mano galva, pasaulinis atšilimas yra išdava procesų, kuriuos, skubiname mes patys – žmonės“, – sakė S. Paltanavičius. Anot pašnekovo, visa tai, ką regime dabar, įtakoja ir žmonių veiklą.

Jokių sienų nėra

„Daug kas sako, kad mes, Lietuvoje, gyvename labai švariai, tvarkingai. Taip. Bet reikia nepamiršti vieno dalyko, kad valstybės sienos – geopolitinis darinys. Gamtoje, mūsų planetoje jokių valstybių, jokių sienų nėra. Mus supa vientisa aplinka, gamta, kuri mūsų protėviams buvo nepaprastai šventa. Gyvenimo tempai, pramonės plėtra yra milžiniška. Pažiūrėkite pro savo langą – kiek miestuose matote važiuojančių automobilių? Koks jų CO2 išmetimas, o kiek kasdien, kiekvienas mūsų išleidžiame šilto vandens? Visa ši šiluma niekur nedingsta, ji patenka į aplinką, keičia jos būklę. Šilumos išmetimai į mūsų atmosferą ardo apsauginius atmosferos sluoksnius, turi įtakos saulės intensyvumui, atspindėjimui. Daugelio gyvūnų ar augalų rūšių nykimo tempai dėl šių priežasčių, padidėja iki 500 kartų“, – pabrėžė S. Paltanavičius.

 

Globalinės nelaimės tikimybė

Gamtininkas pastebėjo, kad pastaruoju metu visos Europos valstybės gyvena be sniego, ir netgi Skandinavija susiduria su neįprasta sniego stoka. Kas vyksta, kodėl? Jis priminė, jog mokslininkai prieš eilę metų jau buvo įspėję žmoniją atidžiai stebėti klimato kaitą, kad bendra vidutinė temperatūra iki 2030-ųjų ar 2050-ųjų nepakiltų vienu laipsniu.
Anot gamtininko, jau dabar aiškiai matome, kad klimatas pašiltėjo vidutiniškai vienu laipsniu ir dviem dešimtosiomis.
„Pažiūrėkite, kiek dabar turime plastiko atliekų, o kur jis nukeliauja. Jei jis perdirbamas, o jei lieka gamtoje? Tad gyvenimo tempai, pramonės plėtra yra milžiniška. Rekordiškai šilta žiema – aš asmeniškai nesididžiuoju. Šį reiškinį labiau net pavadinčiau antirekordu. Juk visa tai paskatino šiluminė ar net mechaninė atmosferos tarša, žmonių besaikis vartojimas ir šiukšlės. Visos šiluminės pernašos, netgi sakykime Australijos gaisrai, mūsų nesiekia, bet jie apima milžiniškus regionus, įtakoja pasaulyje vykstančias audras, uraganus,“ – sakė S. Paltanavičius.

 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Vasario pradžią paprastai lydi speigas, tačiau naujųjų metų antrąjį mėnesį kai kur galima ir žibučių prisiskinti, žiema – neįprastai šilta. Palangos damų kailiniai dar nepravėdinti kabo spintoje, o ir žieminiai batai rymo batų dėžės pakrašty. Kaip tokia šiluma veikia Palangos gamtą bei darbus lauke?


Palangos m. PK atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimo sukčiavimo, 2019-01-28 laidiniu telefonu nukentėjusiajai paskambino vyriškis, bei prisistatęs policijos pareigūnu pranešė, kad namuose galimai esama padirbtų pinigų ir juos reikia patikrinti. Atėjusiam vyriškiui nukentėjusioji atidavė 700 eurų. Turinčius informacijos apie vaizdo medžiagoje pavaizduotą asmenį...


Kad žiema neprailgtų

2017 12 18 | Rubrika: Miestas

Veržiamės vis pirmyn… tolyn. Kartais net nepastebime mus supančios erdvės. Vėl baigiasi metai. Gruodis – mėnuo, kai grožimės šerkšnu pasidabinusiais medžiais, sniego patalu užsiklojusia žemele. Gamta šiais metais šio įstabaus grožio pagailėjo, bet mes tikime ir laukiame. Paskutinis metų mėnuo atneša pasikeitimų ne tik į gamtą, bet ir į kiekvieno...


Visuose 46-iuose SEB banko skyriuose Lietuvoje, taip pat ir Palangoje, jau veikia grynuosius pinigus priimantys bankomatai, kuriais naudodamiesi gyventojai ir įmonės gali nemokamai pervesti lėšas į savo sąskaitas. Apie tai, kaip Palangos banko skyriaus klientai priėmė naujovę ir kaip dažnai ja naudojasi, kalbamės su SEB banko Palangos skyriaus vadove Rita Jatuliene.  


„Vanduo. Žemė. Detalė – Benas Šarka“

„Palangos tilto“, A. Mončio namų-muziejus inf., 2013 06 10 | Rubrika: Kultūra

Šeštadienį A. Mončio namuose-muziejuje atidaryta menininkės Kristinos Sereikaitės fotografijų paroda intriguojančiu pavadinimu „Vanduo. Žemė. Detalė – Benas Šarka“, sujungianti dvi nuotraukų serijas, sukurtas bendradarbiaujant su menininku Benu Šarka.


Įsibėgėjus žiemai ir įsivyravus šaltiems orams pagausėjo darbo Jūrininkų ligoninės Palangos departamente dirbantiems medikams, priglaudžiantiems nuo šalčio besislepiančius nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčius žmones. Tuo tarpu kitos tarnybos – ugniagesiai, policija, „Palangos vandenys“ ir „Palangos šiluma“ – teigia, jog ši...


Šiais metais žiema prasidėjo taip, kaip numatyta kalendoriuose: gruodžio pirmąją iškrito pirmasis sniegas. Gatvių ir kiemų švara bei tvarka kurorte besirūpinančių UAB „Palangos komunalinis ūkis“ darbuotojų jis neužklupo, kaip kituose miestuose, netikėtai, tačiau anksčiau nei pastaraisiais metais pradėję nuo sniego valyti bei barstyti gatves komunalininkai kiek...


Iki sausio vidurio Palangos komunalinio vadovai pirmąją žiemos pusę vadino „svajonių žiema“, bet sausio pabaigoje ir vasario pradžioje speigais savo galybę įrodžiusi pavėlavusi žiema, jau kelias savaites šokdina UAB „Palangos komunalinis ūkis“ darbuotojus.   Valo apie dvidešimt komunalininkų „Kai viską stingdė speigai, gedo...


Atsižvelgiant į užklupusią visus lietuvius šilumą, Palanga jau visiškai pasiruošusi sutikti poilsiautojus. Ko gi daugiau bereikia – saulutėje įdegti jau galima, ir netgi stipriai, maudytis jūroje – taip pat, viešbučiai ir restoranai išskėstom rankom laukia atvykstančių turistų, o ir pramogų jau galima rasti. Tačiau, kaip papasakojo Palangos turizmo informacijos centro direktorė Alla...


Žemė atiduodama... veltui

Aistas MENDEIKA, 2009 11 17 | Rubrika: Miestas

Niekas nenustebtų išgirdęs, kad Palangoje kur nors parduodamas ar perkamas žemės sklypas. Taip pat niekas nenustebtų sužinojęs, kad tokia prekė kurorte kainuoja daug brangiau nei kuriame nors kitame nedideliame mieste. Tačiau ne kiekvienas patikės, ypač šiais laikais, išgirdęs, kad galima šiaip sau padovanoti nemažą žemės lopinėlį naujų statomų gyvenamųjų namų kvartale.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius
spaudos-radio-remimo-fondas