Ekonomistai įvertino Seimo nario Karolio Neimanto siūlymą didinti PVM: sąskaitoje pamatytum, kiek myli Tėvynę

Seime gimęs siūlymas didinti PVM iki 22 proc. jau pykdo dalį politikų ir gyventojų internete, bet „Delfi“ kalbinti ekonomistai teigia, kad būtent šia kryptimi ir turėtų gręžtis mokesčių reforma. 

Mato mažesnę žalą ekonomikai 

„Ekonomistai nuo pat pradžių akcentavo, kad šita mokesčių reforma turėtų labiau suktis apie ekonomikos augimui nežalingus mokesčius, nes yra pripažinta, kad pajamų mokesčiai baudžia už motyvaciją stengtis, dirbti ir uždirbti. Ir tai nėra gerai, tai demotyvuoja vystytis šalį“, – „Delfi“ televizijos laidoje „Verslo tema“ kalbėjo „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė–Pikčienė. 

Valdžiai planuojant koreguoti ir gyventojų pajamų mokestį, ir pelno mokestį, ekspertė mano, kad reikėtų eiti kita kryptimi. 

„Labiau reikėtų orientuotis būtent į vartojimo, į taršos mokesčius, galbūt tam tikrus turto mokesčius. Šis leitmotyvas pripažintas visame pasaulyje kaip mažiau žalingas ekonomikos augimui.

Dabar matome, kad jau pradėta mokesčių reforma, kuri nusižengė šioms rekomendacijoms, ir yra didinami tiek gyventojų pajamų mokesčiai, tiek ir pelno mokesčiai“, – kalbėjo pašnekovė.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) viceprezidentas Marius Dubnikovas sako, kad PVM kėlimas yra lengviausias būdas surinkti į biudžetą dideles pajamas.

„Su PVM yra pats paprasčiausias būdas: didelis fiskalinis efektas, pinigai čia ir dabar surenkami nuo pačios pirmos dienos. Dabartinė (mokesčių – red.) reforma yra apie tai, kad surinksime turbūt 200 milijonų dabar, papildomai 600 milijonų paskui, kitais metais. Tai yra įsibėgėjimas, bet kiek tai sukelia aistrų ir kiek tai yra niekinga pinigų suma. Tai turbūt ir yra atsakymas“, – laidoje kalbėjo M. Dubnikovas.

Siūlymas jau sulaukė kritikos 

Valdančiosios „Nemuno aušros“ frakcijos Seimo narys Karolis Neimantas registravo įstatymo projektą, kuriuo standartinis pridėtinės vertės mokestis (PVM) būtų padidintas 1 procentiniu punktu iki 22 proc. 

„Pakeitimus siūlome atsižvelgdami į kintančias rinkos sąlygas, gerėjančią ekonomiką, didėjančius atlyginimus“, – rašoma Seime registruotame projekte.

K. Neimantas pirmadienį sakė „Delfi“: „tie, kurie gauna mažas pajamas, tie mažiausiai ir pajus. Tie, kurie uždirba daug, leidžia, perka daug, valgo daug ne namie, – jie per PVM atneš didesnę naudą valstybei ir krašto apsaugai“. 

Tačiau reaguodami į tai kai kurie politikai neslėpė pasipiktinimo. Pavyzdžiui, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovė Seime Agnė Širinskienė socialiniame tinkle „Facebook“ įsitikinusi, kad mokestis palies visus.

„Nemuno aušra“ siūlo didinti dar vieną mokestį, kuris neišvengiamai palies absoliučiai visus, ypač – skurdžiausiai gyvenančius. Jau nežinau, juoktis, ar verkti“, – pasisakė politikė.

Tuo metu buvęs Seimo narys nuo „Laisvės partijos“ Tomas Vytautas Raskevičius siūlo pasižiūrėti į PVM nesurinkimą, tai yra, šešėlinę ekonomiką. 

„Nemuno aušra“ dar siūlo „pastiprinti“ mokesčių reformą, kilstelint PVM iki 22 proc. O kaip 800 mln. eurų, kurių jau šiandien nesurenkam iš PVM šešėlyje? 

Šitas mokestinis chaosas jau pradeda atrodyti makabriškai. Jei mokesčių reformos tikslas iš tiesų buvo tvariai finansuoti gynybos poreikius, galbūt tiesiog reikėjo siūlyti fiksuotą visuotinį „gynybos mokestį“, kurį vieną kartą metuose sumokėtų visi šalies gyventojai nuo deklaruojamų pajamų“, – klausia jis.

Reikia pastebėti, kad K. Neimanto iniciatyva dėl PVM yra asmeninė. Kaip naujienų agentūrai ELTA kalbėjo „Nemuno aušros“ frakcijos seniūno pavaduotojas Robertas Puchovičius, pasiūlymas nebuvo derintas su kitais „aušriečiais“. 

„Čia yra asmeniškai užregistruotas projektas ir tai nėra frakcijos sprendimas“, – kalbėjo R. Puchovičius.

Finansų ministras Rimantas Šadžius, pristatydamas siūlomą mokesčių reformą, praėjusią savaitę Seime išgirdo klausimų, kodėl nėra didinamas PVM. Ministras atsakė, kad našta gultų būtent ant mažiausias pajamas gaunančiųjų. 

„PVM didinimas perkeltų finansinę naštą ant mažiausias pajamas gaunančių, nes pastarieji ir išleidžia viską pirkdami maisto prekes ir ūkines prekes, kurioms ir apskaičiuojamas PVM. Fikcija manyti, kad buhalteriškai apskaičiavus PVM didinimą, visos pajamos atitektų gynybai“, – sakė R. Šadžius.

Rekomenduoja matyti poveikio mastą 

Vis dėlto ekonomistė I. Genytė–Pikčienė pabrėžia surenkamo PVM poveikį biudžeto pajamoms. 

„Pridėtinės vertės mokestis būtų, matyt, mažiausiai užčiuopiamas ir pastebimas sprendimas. Tačiau turint omenyje, kokį svorį jis vaidina biudžeto pajamų struktūroje, tai jo poveikio efektas fiskalinėms pajamoms būtų išties apčiuopiamas. 

Ir gal net viršytų visą šitą tarifų „sriubą“, kurią dabar visi svarstome, baisimės ir nelabai suprantame, kaipgi teks gyventi kitais ir dar kitais metais, nes tikrai tų pokyčių bus ne vien tiktai finansine prasme, bet ir administracine. Turėsime tikrai gerokai daugiau veiklos“, – kalbėjo „Artea“ vyriausioji ekonomistė.

Savo ruožtu M. Dubnikovas mano, kad pristatyti PVM didinimą visuomenei galima kitaip.

„Visą laiką pasisakau už tokį pasiūlymą: pavadinkime jį ne PVM padidinimo, bet gynybos mokesčiu, kuris yra aktualus. Ir kiekvienas savo čekyje, – nesvarbu, ar pirksi pieno, ar pirksi butą iš vystytojo – sąskaitoje pamatysi, kiek myli Tėvynę ir kiek sumoki pinigų. 

Nors mokestis ir paliečia tuos mažiausias pajamas turinčius žmones, bet faktas tas, kad jie sumokės mažiau mokesčių negu tie, kurie turi dideles pajamas ir daro didelius įsigijimus“, – patikino analitikas. 

Vilniaus universiteto (VU) docentas, ekonomistas Algirdas Bartkus gegužę yra pasisakęs už PVM didinimą, ir netgi dar didesnį. Jo argumentas – kritinė būtinybė stiprinti saugumą. 

„Jei aš ten sėdėčiau ir tampyčiau tas visas virvutes, be jokių didelių diskusijų tas mokestis būtų pakeltas, pinigai keliautų tiesiai Krašto apsaugos ministerijai (KAM) ir iškart būtų daromi užsakymai“, – tinklalaidėje politika.lt teigė A. Bartkus, kurį cituoja ELTA.

Bet, anot jo, Lietuvoje yra daugiau kaip 620 tūkst. pensijas gaunančių asmenų, o tai sudaro didelę dalį rinkėjų. Docento teigimu, ši visuomenės dalis ir taip perka pigiausias prekes, todėl kilstelėtas PVM juos paveiktų tiesiogiai. 

„Tai sudaro žvėrišką dalį elektorato“, – kalbėjo A. Bartkus apie politinį dėmenį mokesčių politikoje.

Jis pats teigė pasisakantis už 2 proc. punktų didinimą iki 23 proc. PVM tam, kad surenkama suma būtų labiau apčiuopiama, pavyzdžiui, 700 mln. eurų. 

„Tai būtų sidabrinė kulka vampyrui, mūsų priešui, į paširdžius tam, kad jis dingtų, kad ši tema Kremliuje net nebūtų svarstoma. Man šis PVM yra reikalingas dėl vieno dalyko – tam, kad mes valstybės gynybos kasoje turėtume pinigų, kurie yra reikalingi.

Nepražaiskime šito dalyko, nes paskui nusigraušime nagus. Paskui sėdėsime Alikantėje ar dar kažkur ir kaip veikėjai, pokaryje pabėgę į Ameriką, leisime laikraštį „Draugas-Amigo“ su lietuvišku prierašu. Ir svarstysime, ką galėjome padaryti, ko nepadarėme ir panašiai“, – sakė ekonomistas.

Finansų ministerija skelbia, kad 2024 metais iš PVM gauta apie 6,36 mlrd. eurų pajamų. Tai yra 340 mln. eurų (5,7 proc.) daugiau nei 2023 metais. Tačiau palyginti su metiniu planu (6,647 mlrd. eurų), pajamų iš PVM į biudžetą gauta 4,3 proc. mažiau nei planuota. 

Planuojama, kad mokesčių reforma kitąmet padės generuoti apie 280 mln. eurų, o 2027 metais – apie 550 mln. eurų papildomai. Plačiau galima skaityti ČIA (tai yra skaičiavimai, pateikti iki naujausio NT mokesčio varianto).

„Delfi“ verslo naujienų žurnalistas Vytautas Budzinauskas